Kalėdinis tyrimas: lietuviai nori dovanų čekio, patys dovanos kosmetiką

Šiemet dauguma Lietuvos gyventojų šventiniams pirkiniams ketina skirti didesnes sumas nei pernai. Penktadalis namų ūkių planuoja vien dovanoms išleisti 300 Lt ir daugiau. Lietuviai po eglute dės kosmetikos ir parfumerijos gaminius, nors patys norėtų gauti dovanų čekius ir grynuosius pinigus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas.

 

Lyginant su 2011-aisiais, šiemet gyventojų dalis, šventiniams stalui išleisianti virš 300 Lt, išaugo nuo 13 iki 20 proc. Atitinkamai (iki 53 proc.) sumažėjo namų ūkių, kurie Šv. Kučių ir Kalėdų skanėstams skirs mažiau nei 200 Lt. Dar penktadalis gyventojų vaišėms ketina išleisti nuo 201 Lt iki 300 Lt.

 

Dovanoms ir sveikinimams taip pat ketinama skirti didesnes sumas: dešimtadaliu arba iki 25 proc. sumažėjo gyventojų nurodžiusių mažiausią – iki 100 Lt sumą. Tuo tarpu 21 proc. namų ūkių arba 6 proc. punktais daugiau nei praėjusiais metais dovanoms išleis daugiau nei 300 Lt.

 

„Šiek tiek plačiau praverti pinigines šventiniu laikotarpiu gyventojus galėjo paskatinti sumažėjęs nedarbo lygis. Išleisti daugiau linkę ir senjorai, kurie šiemet sulaukė vidutiniškai dešimtadaliu išaugusių pensijų“, − komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

 

Tačiau ekspertė pastebi, jog planuodami išleisti didesnes sumas šventiniu laikotarpiu, gyventojai šioms išlaidoms nesiruošia iš anksto. Tai pripažino net 53 proc. apklaustųjų. „Nepasiruošus išlaidų augimui iš anksto, iš situacijos tenka suktis paskubomis. Dėl to kenčia ne tik kišenė, bet ir šventinė nuotaika. Be to, skubotai perkant dovanas kyla grėsmė padovanoti nereikalingų daiktų. Kaip rodo Europoje atliktos apklausos, tokių dovanų yra gavę beveik trečdalis gyventojų“, − sako O. Bložienė.

 

Kartu su pasiryžusiais per šventes didinti vartojimą šiemet išaugo dalis gyventojų, kurie planuoja neišlaidauti. Net dešimtadalis namų ūkių, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui viršija 1500 Lt, nurodė, kad nedengs šventinio stalo, o beveik 18 proc. namų ūkių, gyvenančių mažesniuose miestuose ir rajonų centruose, nepirks ir nedovanos dovanų.

 

„Jauni ir daugiau uždirbantys didmiesčių gyventojai linkę šventėms sugrįžti į gimtuosius namus, pas tėvus, senelius, todėl vaišėmis patys nesirūpina. Kiti, turėdami finansinių galimybių, švęsti išvyksta į užsienį. Kaimo vietovėse ar mažesniuose miesteliuose, kur didesnis nedarbas ir mažesni atlyginimai, kalėdinė karštinė ne tokia gaji kaip didmiesčiuose, tad čia gyventojai investuoja ne į dovanas, o į šventinį stalą“, − aiškina Instituto vadovė.

 

Labiausiai po egle lietuviai trokšta rasti dovanų čekį (15 proc.), grynuosius pinigus (13 proc.) ar knygą (11 proc.). Po 9 proc. apklaustųjų paminėjo kosmetikos ir parfumerijos gaminius bei rankų darbo dovanas. Grynieji pinigai labiausiai pradžiugintų jaunesnius 18-25 metų respondentus, tuo tarpu vyresnieji labiausiai džiaugtųsi knyga.

 

Atvirkštinė situacija pastebima, analizuojant gyventojų planuojamas pirkti dovanas. Vyresni respondentai linkę dovanoti grynuosius pinigus, jaunesni – knygas. Tačiau populiariausios dovanos, kurios šiemet bus slepiamos po eglute, yra kosmetika ir parfumerija, dovanų čekis bei valgomos dovanos ir gėrimai. 18 proc. apklaustųjų nurodė, ketinantys dovanoti juvelyrinius dirbinius ir aksesuarus, 15 proc. – grynuosius pinigus.

 

Lietuvos gyventojų šventinio laikotarpio finansinės elgsenos sociologinį tyrimą „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu 2012 m. lapkričio 17- 25 dienomis atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1003 respondentai.


Kalėdinis tyrimas: lietuviai nori dovanų čekio, patys dovanos kosmetiką

Šiemet dauguma Lietuvos gyventojų šventiniams pirkiniams ketina skirti didesnes sumas nei pernai. Penktadalis namų ūkių planuoja vien dovanoms išleisti 300 Lt ir daugiau. Lietuviai po eglute dės kosmetikos ir parfumerijos gaminius, nors patys norėtų gauti dovanų čekius ir grynuosius pinigus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas.

 

Lyginant su 2011-aisiais, šiemet gyventojų dalis, šventiniams stalui išleisianti virš 300 Lt, išaugo nuo 13 iki 20 proc. Atitinkamai (iki 53 proc.) sumažėjo namų ūkių, kurie Šv. Kučių ir Kalėdų skanėstams skirs mažiau nei 200 Lt. Dar penktadalis gyventojų vaišėms ketina išleisti nuo 201 Lt iki 300 Lt.

 

Dovanoms ir sveikinimams taip pat ketinama skirti didesnes sumas: dešimtadaliu arba iki 25 proc. sumažėjo gyventojų nurodžiusių mažiausią – iki 100 Lt sumą. Tuo tarpu 21 proc. namų ūkių arba 6 proc. punktais daugiau nei praėjusiais metais dovanoms išleis daugiau nei 300 Lt.

 

„Šiek tiek plačiau praverti pinigines šventiniu laikotarpiu gyventojus galėjo paskatinti sumažėjęs nedarbo lygis. Išleisti daugiau linkę ir senjorai, kurie šiemet sulaukė vidutiniškai dešimtadaliu išaugusių pensijų“, − komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

 

Tačiau ekspertė pastebi, jog planuodami išleisti didesnes sumas šventiniu laikotarpiu, gyventojai šioms išlaidoms nesiruošia iš anksto. Tai pripažino net 53 proc. apklaustųjų. „Nepasiruošus išlaidų augimui iš anksto, iš situacijos tenka suktis paskubomis. Dėl to kenčia ne tik kišenė, bet ir šventinė nuotaika. Be to, skubotai perkant dovanas kyla grėsmė padovanoti nereikalingų daiktų. Kaip rodo Europoje atliktos apklausos, tokių dovanų yra gavę beveik trečdalis gyventojų“, − sako O. Bložienė.

 

Kartu su pasiryžusiais per šventes didinti vartojimą šiemet išaugo dalis gyventojų, kurie planuoja neišlaidauti. Net dešimtadalis namų ūkių, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui viršija 1500 Lt, nurodė, kad nedengs šventinio stalo, o beveik 18 proc. namų ūkių, gyvenančių mažesniuose miestuose ir rajonų centruose, nepirks ir nedovanos dovanų.

 

„Jauni ir daugiau uždirbantys didmiesčių gyventojai linkę šventėms sugrįžti į gimtuosius namus, pas tėvus, senelius, todėl vaišėmis patys nesirūpina. Kiti, turėdami finansinių galimybių, švęsti išvyksta į užsienį. Kaimo vietovėse ar mažesniuose miesteliuose, kur didesnis nedarbas ir mažesni atlyginimai, kalėdinė karštinė ne tokia gaji kaip didmiesčiuose, tad čia gyventojai investuoja ne į dovanas, o į šventinį stalą“, − aiškina Instituto vadovė.

 

Labiausiai po egle lietuviai trokšta rasti dovanų čekį (15 proc.), grynuosius pinigus (13 proc.) ar knygą (11 proc.). Po 9 proc. apklaustųjų paminėjo kosmetikos ir parfumerijos gaminius bei rankų darbo dovanas. Grynieji pinigai labiausiai pradžiugintų jaunesnius 18-25 metų respondentus, tuo tarpu vyresnieji labiausiai džiaugtųsi knyga.

 

Atvirkštinė situacija pastebima, analizuojant gyventojų planuojamas pirkti dovanas. Vyresni respondentai linkę dovanoti grynuosius pinigus, jaunesni – knygas. Tačiau populiariausios dovanos, kurios šiemet bus slepiamos po eglute, yra kosmetika ir parfumerija, dovanų čekis bei valgomos dovanos ir gėrimai. 18 proc. apklaustųjų nurodė, ketinantys dovanoti juvelyrinius dirbinius ir aksesuarus, 15 proc. – grynuosius pinigus.

 

Lietuvos gyventojų šventinio laikotarpio finansinės elgsenos sociologinį tyrimą „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu 2012 m. lapkričio 17- 25 dienomis atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1003 respondentai.