Kodėl lietuviai linkę dirbti užsieniečiams, o ne tautiečiams?

DELFI užsakymu „Sprinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad užsienio kapitalo įmonėje norėtų dirbti 23,4 proc. šalies gyventojų. Lietuviško kapitalo įmonės vilioja 15,3 proc. Kas ketvirtas (25,8 proc.) darbingo amžiaus žmogus rinktųsi darbą Lietuvoje bet kokio kapitalo įmonėje, o dirbti užsienyje svajoja 14,3 proc. gyventojų. Prioritetų nei šaliai, nei įmonės kapitalui neteikia 18,5 proc. gyventojų.

Apklausa atskleidė, kad užsienio kapitalo įmonėse dažniau svajoja dirbti jaunesnio amžiaus (18-35 m.) gyventojai iš didesnių miestų. Tai, kad įmonės kapitalo kilmė yra nesvarbi, dažniau rinkosi atsakyti 25-55 m., rajonų centrų, kaimų gyventojai bei vyrai. Apie darbą užsienyje labiausiai svajoja jauniausio amžiaus respondentai (18-25 m.).

Norinčių dirbti užsienyje vis dar pakankamai daug

„Sprinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas pastebi, kad užsienio kapitalo įmonės tarp gyventojų populiaresnės dėl geresnio tokių įmonių įvaizdžio visuomenėje.

„Užsienio kapitalo įmonės siejamos su vakarietiška kultūra. Gyventojai tiki, kad jose galima gauti tuos dalykus, kurie gaunami dirbant užsienyje. Žinoma, kartais tai tėra mitas, jog užsienio kompanijose darbo sąlygos yra daug geresnės“, - kalbėjo įmonės vadovas.

Pasak jo, užsienio kapitalo įmonės labiau vilioja gyventojus nei lietuviškojo ir dėl tendencijos, jog užsienio kapitalo įmonėse rečiau pasitaiko šešėlinės veiklos – mokėjimų „vokeliuose“, jose užtikrinamos geresnės socialinės garantijos.

„Be to, yra vyraujanti nuostata, kad užsienio kapitalo įmonėse atlyginimai yra didesni. Daugelis Vakarų kompanijų, apie kurias girdime viešojoje erdvėje, kuria didelę pridėtinę vertę, atlyginimai jose tikrai yra didesni. Tačiau jei pažiūrėtume, pavyzdžiui, į užsienio siuvyklas, tai apie jas mažai girdime ir atlyginimai jose nėra tokie dideli“, - komentavo I. Zokas.

Pasiteiravus apie norinčiųjų dirbti užsienyje skaičių, „Sprinter tyrimų“ vadovas paminėjo, kad 14,3 proc. - pakankamai didelis skaičius. „Beveik visi tyrimai rodo, kad apie emigraciją rimtai mąsto apie 10 proc. gyventojų. Žinoma, tyrime mes nematavome intencijų, kodėl gyventojai nori darbo užsienyje. Visiškai natūralu, kad apie darbą už Lietuvos ribų dažniausiai pagalvoja jaunimas, kuris dažnai neturi įsipareigojimų bankams, šeimų, moka užsienio kalbas bei savo perspektyvas mato užsienyje ir vakarų Europoje“, - pabrėžė pašnekovas.

Tačiau pasak pašnekovo, ateityje skirtumai tarp lietuviško ir užsienio kapitalo įmonių vis labiau mažės. Jau ir dabar įmonėse, kur dirba daug žmonių su aukštuoju išsilavinimu, nenusileidžia vakarų įmonių kultūrai ir darbo principams.

Argumentuodamas, kodėl beveik kas penktam (18,5 proc.) gyventojui nesvarbu, kur dirbti, I. Zokas teigė, kad ši variantą apklausoje pasirinkusiems gyventojams tikriausiai yra svarbesni kiti kriterijai nei įmonės kapitalo kilmė.

„Atsakę, kad jiems nesvarbu kokį darbą rinktis, gyventojai tikriausiai nesvarsto emigracijos varianto. Jie daugiau galvoja apie patį darbą ir imtųsi tokio, kuris jiems priimtinas. Pats kapitalas jiems nėra aktualu. Jiems svarbūs kiti dalykai – gera aplinka, geras kolektyvas, socialinės garantijos“, - teigė tyrimų bendrovės vadovas.

Jei galėtumėte rinktis, kur norėtumėte dirbti?
Darbo vieta    Norinčiųjų dirbti proc.
Lietuvoje, nesvarbu kokio kapitalo įmonėje    25,8
Lietuvoje užsienio kapitalo įmonėje    23,4
Lietuvoje lietuviško kapitalo įmonėje    15,3
Užsienyje    14,3
Nesvarbu kur    18,5
Nežino/neatsakė    2,8

Lentelė sudaryta pagal „Sprinter tyrimų“ apklausą DELFI užsakymu. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus” - BŪTINA.

Populiariausi – daug reikalavimų nekeliantys darbo skelbimai

„CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė taip pat teigė, kad apklausoje gauti rezultatai visiškai nestebina: „Pasirinkusiuosius variantą – Lietuvoje, nesvarbu, kokio kapitalo įmonėje, galima suskirstyti į tokias grupes: ieškantys pirmojo savo darbo; darbo rinkoje vertinami ir paklausūs specialistai; konservatyvūs; vidutinio/vyresnio amžiaus“.

Tačiau respondentus, kuriems nesvarbu kur dirbti, darbo rinkos specialistė suskirstytų į ilgalaikių bedarbių, nerandančių pirmo darbo, nusivylusių bei neturinčių rinkoje reikalingo išsilavinimo ir darbo patirties grupes.

„Mes dažniausiai naudojame sąvoką „ieškantis darbo“, o ne „bedarbis“. Sakant „bedarbis“ pagal nutylėjimą leidžiame suprasti, kad jis nebūtinai ieško darbo. Rinktis, kokio kapitalo įmonėje dirbti, gali ne kiekvienas ieškantis darbo. Taigi „ieškantis darbo“ skiria tikrai daug laiko darbo paieškoms, jis žino, kokio darbo ieško, ir pagal prioritetą renkasi darbą užsienio kapitalo įmonėje“, - pastebėjo specialistė.

Pasak R. Karavaitienės, užsienio kapitalo įmonėms prioritetas teikiamas dėl gero įmonės įvaizdžio, įmonės lyderiavimo tam tikroje srityje, modernumo ir novatoriškumo, gerų karjeros galimybių bei gerų darbo sąlygų. „Žinoma, ne visos užsienio kapitalo įmonės atitinka šiuos kriterijus, bet ieškantys darbo bent jau to tikisi iš įmonės“, - pridėjo pašnekovė.

Paskutiniais darbo paieškos tinklalapio duomenimis, dažniausiai darbo ieškoma verslo valdymo, administravimo, ekonomikos mokslų, buhalterinės apskaitos, vadybos ir rinkodaros, teisės, statybos inžinerijos, informatikos srityse.

„Didžiausio populiarumo sulaukia tos pozicijos, kuriose nėra didelių reikalavimų, t.y. CV srautas didėja mažėjant reikalavimų kiekiui. Jei darbo ieškoma Lietuvoje, tai dažniausiai ieškoma tokio, kuris atitinka išsilavinimą, darbo patirtį, asmenines savybes. Jei darbo ieškoma užsienyje, tai dažniausiai ieškoma bet kokio, nesvarbu, nei koks išsilavinimas buvo įgytas Lietuvoje, nei kokios darbinės patirties turi kandidatas“, - pastebėjo specialistė.

Lietuviško kapitalo įmones renkasi dėl stabilumo

Kasmet darbo paieškos tinklalapis „CV Market“ taip pat atlieką panašų tyrimą, kurio metu bandoma išsiaiškinti, kurie darbdaviai yra patys populiariausi tarp darbo ieškančių gyventojų.

Kaip teigė įmonės rinkodaros vadovas Baltijos šalims Povilas Kytra į geidžiamiausių dirbti įmonių dešimtuką patenka daugiausia užsienio kapitalo įmonių.

„Iš dešimtuko dauguma įmonių būtent ir yra užsienio kapitalo (SEB, „Swedbank“, „Bitė“, „Omnitel“, „Teo“), bet yra ir lietuviškų („Achema“, „Lietuvos geležinkeliai“). Bet tendencija aiški, visgi pirmauja užsienio kapitalo įmonės“, - sakė jis.

„CV Market“ tyrime taip pat buvo aiškinamasi, kodėl gyventojai teikia tam tikroms įmonėms prioritetą. Pasirodo, kad atlyginimas nėra pagrindinis kriterijus, kodėl tam tikros įmonės atsiduria geidžiamiausių darbdavių sąrašo viršuje.

„Svarbiausia darbuotojams – bendras gerovės paketas, kurį darbuotojas gauna dirbti į darbą – tai ir mokymai, šalia esantys srities profesionalai, motyvacinės priemonės. Tačiau dar svarbesnis gyventojams atrodo darbdavių požiūris į darbuotoją: ar į jį žiūrima kaip į įrankį, su kuriuo galima atlikti tam tikrą darbą, ar kaip į asmenį su emocijomis“, - tęsė P. Kytra.

Būtent dėl šio aspekto užsienio kapitalo įmonės ir išsiskiria iš lietuviškų: „Užsienio kapitalo įmonės turi daugiau patirties su personalo vadyba, naudojasi iš motininių įmonių atsinešta tarptautine metodika. Lietuvoje tipiškas darbdavys, bent taip manoma, yra laikomas tokiu, kuris nori sutaupyti bet kokiu būdu“.

Nepaisant to, darbo rinkos specialistas pastebėjo, kad šalyje yra ir sėkmingai veikiančių lietuviško kapitalo įmonių, kurios naudoja modernias personalo vadybos technologijas ir kuriose malonu darbuotojams dirbti.

„CV Market“ atliktoje apklausoje taip pat gyventojai išsakė, kuriose įmonėse jie labiausiai nenorėtų dirbti. Nors P. Kytra nenorėjo atskleisti, kurie darbdaviai Lietuvoje patys atgrasiausi darbingo amžiaus žmonėms, jis teigė, kad visgi tame sąraše daugiausia lietuviško kapitalo įmonių: „Lietuva maža šalis. Visi savo patirtimis dalijasi, todėl nusistatymai, tokie kaip darbdavio polinkis išnaudoti darbuotoją, neatsiranda iš oro“.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Kodėl lietuviai linkę dirbti užsieniečiams, o ne tautiečiams?

DELFI užsakymu „Sprinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad užsienio kapitalo įmonėje norėtų dirbti 23,4 proc. šalies gyventojų. Lietuviško kapitalo įmonės vilioja 15,3 proc. Kas ketvirtas (25,8 proc.) darbingo amžiaus žmogus rinktųsi darbą Lietuvoje bet kokio kapitalo įmonėje, o dirbti užsienyje svajoja 14,3 proc. gyventojų. Prioritetų nei šaliai, nei įmonės kapitalui neteikia 18,5 proc. gyventojų.

Apklausa atskleidė, kad užsienio kapitalo įmonėse dažniau svajoja dirbti jaunesnio amžiaus (18-35 m.) gyventojai iš didesnių miestų. Tai, kad įmonės kapitalo kilmė yra nesvarbi, dažniau rinkosi atsakyti 25-55 m., rajonų centrų, kaimų gyventojai bei vyrai. Apie darbą užsienyje labiausiai svajoja jauniausio amžiaus respondentai (18-25 m.).

Norinčių dirbti užsienyje vis dar pakankamai daug

„Sprinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas pastebi, kad užsienio kapitalo įmonės tarp gyventojų populiaresnės dėl geresnio tokių įmonių įvaizdžio visuomenėje.

„Užsienio kapitalo įmonės siejamos su vakarietiška kultūra. Gyventojai tiki, kad jose galima gauti tuos dalykus, kurie gaunami dirbant užsienyje. Žinoma, kartais tai tėra mitas, jog užsienio kompanijose darbo sąlygos yra daug geresnės“, - kalbėjo įmonės vadovas.

Pasak jo, užsienio kapitalo įmonės labiau vilioja gyventojus nei lietuviškojo ir dėl tendencijos, jog užsienio kapitalo įmonėse rečiau pasitaiko šešėlinės veiklos – mokėjimų „vokeliuose“, jose užtikrinamos geresnės socialinės garantijos.

„Be to, yra vyraujanti nuostata, kad užsienio kapitalo įmonėse atlyginimai yra didesni. Daugelis Vakarų kompanijų, apie kurias girdime viešojoje erdvėje, kuria didelę pridėtinę vertę, atlyginimai jose tikrai yra didesni. Tačiau jei pažiūrėtume, pavyzdžiui, į užsienio siuvyklas, tai apie jas mažai girdime ir atlyginimai jose nėra tokie dideli“, - komentavo I. Zokas.

Pasiteiravus apie norinčiųjų dirbti užsienyje skaičių, „Sprinter tyrimų“ vadovas paminėjo, kad 14,3 proc. - pakankamai didelis skaičius. „Beveik visi tyrimai rodo, kad apie emigraciją rimtai mąsto apie 10 proc. gyventojų. Žinoma, tyrime mes nematavome intencijų, kodėl gyventojai nori darbo užsienyje. Visiškai natūralu, kad apie darbą už Lietuvos ribų dažniausiai pagalvoja jaunimas, kuris dažnai neturi įsipareigojimų bankams, šeimų, moka užsienio kalbas bei savo perspektyvas mato užsienyje ir vakarų Europoje“, - pabrėžė pašnekovas.

Tačiau pasak pašnekovo, ateityje skirtumai tarp lietuviško ir užsienio kapitalo įmonių vis labiau mažės. Jau ir dabar įmonėse, kur dirba daug žmonių su aukštuoju išsilavinimu, nenusileidžia vakarų įmonių kultūrai ir darbo principams.

Argumentuodamas, kodėl beveik kas penktam (18,5 proc.) gyventojui nesvarbu, kur dirbti, I. Zokas teigė, kad ši variantą apklausoje pasirinkusiems gyventojams tikriausiai yra svarbesni kiti kriterijai nei įmonės kapitalo kilmė.

„Atsakę, kad jiems nesvarbu kokį darbą rinktis, gyventojai tikriausiai nesvarsto emigracijos varianto. Jie daugiau galvoja apie patį darbą ir imtųsi tokio, kuris jiems priimtinas. Pats kapitalas jiems nėra aktualu. Jiems svarbūs kiti dalykai – gera aplinka, geras kolektyvas, socialinės garantijos“, - teigė tyrimų bendrovės vadovas.

Jei galėtumėte rinktis, kur norėtumėte dirbti?
Darbo vieta    Norinčiųjų dirbti proc.
Lietuvoje, nesvarbu kokio kapitalo įmonėje    25,8
Lietuvoje užsienio kapitalo įmonėje    23,4
Lietuvoje lietuviško kapitalo įmonėje    15,3
Užsienyje    14,3
Nesvarbu kur    18,5
Nežino/neatsakė    2,8

Lentelė sudaryta pagal „Sprinter tyrimų“ apklausą DELFI užsakymu. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus” - BŪTINA.

Populiariausi – daug reikalavimų nekeliantys darbo skelbimai

„CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė taip pat teigė, kad apklausoje gauti rezultatai visiškai nestebina: „Pasirinkusiuosius variantą – Lietuvoje, nesvarbu, kokio kapitalo įmonėje, galima suskirstyti į tokias grupes: ieškantys pirmojo savo darbo; darbo rinkoje vertinami ir paklausūs specialistai; konservatyvūs; vidutinio/vyresnio amžiaus“.

Tačiau respondentus, kuriems nesvarbu kur dirbti, darbo rinkos specialistė suskirstytų į ilgalaikių bedarbių, nerandančių pirmo darbo, nusivylusių bei neturinčių rinkoje reikalingo išsilavinimo ir darbo patirties grupes.

„Mes dažniausiai naudojame sąvoką „ieškantis darbo“, o ne „bedarbis“. Sakant „bedarbis“ pagal nutylėjimą leidžiame suprasti, kad jis nebūtinai ieško darbo. Rinktis, kokio kapitalo įmonėje dirbti, gali ne kiekvienas ieškantis darbo. Taigi „ieškantis darbo“ skiria tikrai daug laiko darbo paieškoms, jis žino, kokio darbo ieško, ir pagal prioritetą renkasi darbą užsienio kapitalo įmonėje“, - pastebėjo specialistė.

Pasak R. Karavaitienės, užsienio kapitalo įmonėms prioritetas teikiamas dėl gero įmonės įvaizdžio, įmonės lyderiavimo tam tikroje srityje, modernumo ir novatoriškumo, gerų karjeros galimybių bei gerų darbo sąlygų. „Žinoma, ne visos užsienio kapitalo įmonės atitinka šiuos kriterijus, bet ieškantys darbo bent jau to tikisi iš įmonės“, - pridėjo pašnekovė.

Paskutiniais darbo paieškos tinklalapio duomenimis, dažniausiai darbo ieškoma verslo valdymo, administravimo, ekonomikos mokslų, buhalterinės apskaitos, vadybos ir rinkodaros, teisės, statybos inžinerijos, informatikos srityse.

„Didžiausio populiarumo sulaukia tos pozicijos, kuriose nėra didelių reikalavimų, t.y. CV srautas didėja mažėjant reikalavimų kiekiui. Jei darbo ieškoma Lietuvoje, tai dažniausiai ieškoma tokio, kuris atitinka išsilavinimą, darbo patirtį, asmenines savybes. Jei darbo ieškoma užsienyje, tai dažniausiai ieškoma bet kokio, nesvarbu, nei koks išsilavinimas buvo įgytas Lietuvoje, nei kokios darbinės patirties turi kandidatas“, - pastebėjo specialistė.

Lietuviško kapitalo įmones renkasi dėl stabilumo

Kasmet darbo paieškos tinklalapis „CV Market“ taip pat atlieką panašų tyrimą, kurio metu bandoma išsiaiškinti, kurie darbdaviai yra patys populiariausi tarp darbo ieškančių gyventojų.

Kaip teigė įmonės rinkodaros vadovas Baltijos šalims Povilas Kytra į geidžiamiausių dirbti įmonių dešimtuką patenka daugiausia užsienio kapitalo įmonių.

„Iš dešimtuko dauguma įmonių būtent ir yra užsienio kapitalo (SEB, „Swedbank“, „Bitė“, „Omnitel“, „Teo“), bet yra ir lietuviškų („Achema“, „Lietuvos geležinkeliai“). Bet tendencija aiški, visgi pirmauja užsienio kapitalo įmonės“, - sakė jis.

„CV Market“ tyrime taip pat buvo aiškinamasi, kodėl gyventojai teikia tam tikroms įmonėms prioritetą. Pasirodo, kad atlyginimas nėra pagrindinis kriterijus, kodėl tam tikros įmonės atsiduria geidžiamiausių darbdavių sąrašo viršuje.

„Svarbiausia darbuotojams – bendras gerovės paketas, kurį darbuotojas gauna dirbti į darbą – tai ir mokymai, šalia esantys srities profesionalai, motyvacinės priemonės. Tačiau dar svarbesnis gyventojams atrodo darbdavių požiūris į darbuotoją: ar į jį žiūrima kaip į įrankį, su kuriuo galima atlikti tam tikrą darbą, ar kaip į asmenį su emocijomis“, - tęsė P. Kytra.

Būtent dėl šio aspekto užsienio kapitalo įmonės ir išsiskiria iš lietuviškų: „Užsienio kapitalo įmonės turi daugiau patirties su personalo vadyba, naudojasi iš motininių įmonių atsinešta tarptautine metodika. Lietuvoje tipiškas darbdavys, bent taip manoma, yra laikomas tokiu, kuris nori sutaupyti bet kokiu būdu“.

Nepaisant to, darbo rinkos specialistas pastebėjo, kad šalyje yra ir sėkmingai veikiančių lietuviško kapitalo įmonių, kurios naudoja modernias personalo vadybos technologijas ir kuriose malonu darbuotojams dirbti.

„CV Market“ atliktoje apklausoje taip pat gyventojai išsakė, kuriose įmonėse jie labiausiai nenorėtų dirbti. Nors P. Kytra nenorėjo atskleisti, kurie darbdaviai Lietuvoje patys atgrasiausi darbingo amžiaus žmonėms, jis teigė, kad visgi tame sąraše daugiausia lietuviško kapitalo įmonių: „Lietuva maža šalis. Visi savo patirtimis dalijasi, todėl nusistatymai, tokie kaip darbdavio polinkis išnaudoti darbuotoją, neatsiranda iš oro“.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!