Dešimtadalis gyventojų paskolas bando padengti skolindamiesi

Trumpam laikotarpiui besiskolinantys gyventojai dažniau galvoja apie paskolos tikslą, o ne savo finansines galimybes ją grąžinti. Beveik kas trečias skolinasi kasdienėms gyvenimo išlaidoms, 12 proc. – jau esamoms skoloms padengti. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas.

Apklausos duomenimis, skolintis trumpalaikio ar vidutinio laikotarpio reikmėms per pastaruosius dvejus metus yra tekę 30 proc. šalies gyventojų. Dar 4 proc. tai ketina daryti artimiausioje ateityje.

Tik mažiau nei trečdalis besiskolinančiųjų nurodė, jog jiems svarbios jų finansinės galimybės skolą grąžinti. Dar mažesnė dalis (14 proc.) įvertina skolinimosi sąlygas – palūkanų normą, įmokos dydį, grąžinimo terminus ir pan. Didžiausias postūmis skolinantis papildyti biudžetą yra daikto, paslaugos ar tikslo, kuriam skolinamasi, svarba – tai įvardijo 37 proc. besiskolinančiųjų.

„Besiskolinantys gyventojai linkę permesti sprendimo skolintis atsakomybę kreditoriams, dažnai teisindamiesi tuo, jog stokoja pakankamai žinių ir patirties savo finansinių galimybių įvertinimui. Tačiau neretai pamirštama, kad dalies informacijos, tokios kaip asmeninės išlaidos, finansiniai įsipareigojimai fiziniams asmenims, artimiausi šeimos planai, darbo keitimas, kreditorius neturi. O šie duomenys gali turėti didžiulę įtaką skolos grąžinimui. Todėl skolos grąžinimo galimybes turi vertinti ne tik kreditorius, bet ir asmuo, prašantis kredito“, − komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad trečdalis respondentų skolinasi stambiems pirkiniams, 29 proc. – kasdienėms išlaidoms, dar 12 proc. tokiu būdu padengia ankstesnes skolas. Kasdienei buičiai bei skolų padengimui dažniau skolinasi tie namų ūkiai, kurių pajamos vienam nariui neviršija 500 Lt. Be to, šie namų ūkiai dažniau linkę skolintais pinigais finansuoti asmenines šventes, pavyzdžiui, vestuves.

Pasak O. Bložienės, esant nedidelėms pajamoms, skolintis smulkioms kasdienėms išlaidoms yra pavojinga – vieną mėnesį skolintos lėšos papildo biudžetą, tačiau kitą – padidina išlaidas dėl paskolos grąžinimo. „Skolintos lėšos turi kuri vertę. Pavyzdžiui, investicija į išsilavinimą ar amatą didina tikimybę gauti geriau apmokamą darbą. Tokiu atveju ne tik lengviau paskolą grąžinti, bet ir užsitikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę. Tuo tarpu už skolintus pinigus perkami drabužiai ar avalynė savo vertę greitai praranda, tačiau paskola, kurią reikia grąžinti, dėl to nemažėja“, − pastebi ekspertė.

Trumpalaikėms ar vidutinio laikotarpio reikmėms dažniausiai skolinamasi iš draugų, giminių ir pažįstamų – šiuos šaltinius įvardijo 41 proc. apklaustųjų. 36 proc. respondentų renkasi vartojimo paskolas bankuose, po penktadalį – greitųjų kreditų bendroves ir lizingo paslaugas.

O. Bložienės teigimu, iš išvardintų skolinimosi šaltinių itin sparčiai auga greitųjų kreditų apimtys. Lietuvos Banko duomenimis, įsiskolinimai šioje srityje, įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, pasiekė 76,5 mln. Lt.

„Pasirašant kredito sutartis, derėtų išsamiai susipažinti ir suprasti jose numatytas sąlygas. Tačiau žinant, jog 95 procentai greitųjų kreditų sutarčių sudaroma ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, telefonu, sunku tikėti, jog taip iš tiesų ir vyksta. Todėl artėjant didžiosioms metų šventėms, kai vartojimas ženkliai išauga, norėtųsi palinkėti nesusigundyti skambučiu ar SMS žinute pasiekiama paskola, prieš tai tinkamai neįvertinus savo galimybių grąžinti skolą šventėms praūžus“, − sako O. Bložienė.

Lietuvos gyventojų skolinimosi trumpalaikio ir vidutinio laikotarpio reikmėms tyrimą „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu 2012 m. spalio 18 - 24 dienomis atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1009 respondentai.


Dešimtadalis gyventojų paskolas bando padengti skolindamiesi

Trumpam laikotarpiui besiskolinantys gyventojai dažniau galvoja apie paskolos tikslą, o ne savo finansines galimybes ją grąžinti. Beveik kas trečias skolinasi kasdienėms gyvenimo išlaidoms, 12 proc. – jau esamoms skoloms padengti. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas.

Apklausos duomenimis, skolintis trumpalaikio ar vidutinio laikotarpio reikmėms per pastaruosius dvejus metus yra tekę 30 proc. šalies gyventojų. Dar 4 proc. tai ketina daryti artimiausioje ateityje.

Tik mažiau nei trečdalis besiskolinančiųjų nurodė, jog jiems svarbios jų finansinės galimybės skolą grąžinti. Dar mažesnė dalis (14 proc.) įvertina skolinimosi sąlygas – palūkanų normą, įmokos dydį, grąžinimo terminus ir pan. Didžiausias postūmis skolinantis papildyti biudžetą yra daikto, paslaugos ar tikslo, kuriam skolinamasi, svarba – tai įvardijo 37 proc. besiskolinančiųjų.

„Besiskolinantys gyventojai linkę permesti sprendimo skolintis atsakomybę kreditoriams, dažnai teisindamiesi tuo, jog stokoja pakankamai žinių ir patirties savo finansinių galimybių įvertinimui. Tačiau neretai pamirštama, kad dalies informacijos, tokios kaip asmeninės išlaidos, finansiniai įsipareigojimai fiziniams asmenims, artimiausi šeimos planai, darbo keitimas, kreditorius neturi. O šie duomenys gali turėti didžiulę įtaką skolos grąžinimui. Todėl skolos grąžinimo galimybes turi vertinti ne tik kreditorius, bet ir asmuo, prašantis kredito“, − komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad trečdalis respondentų skolinasi stambiems pirkiniams, 29 proc. – kasdienėms išlaidoms, dar 12 proc. tokiu būdu padengia ankstesnes skolas. Kasdienei buičiai bei skolų padengimui dažniau skolinasi tie namų ūkiai, kurių pajamos vienam nariui neviršija 500 Lt. Be to, šie namų ūkiai dažniau linkę skolintais pinigais finansuoti asmenines šventes, pavyzdžiui, vestuves.

Pasak O. Bložienės, esant nedidelėms pajamoms, skolintis smulkioms kasdienėms išlaidoms yra pavojinga – vieną mėnesį skolintos lėšos papildo biudžetą, tačiau kitą – padidina išlaidas dėl paskolos grąžinimo. „Skolintos lėšos turi kuri vertę. Pavyzdžiui, investicija į išsilavinimą ar amatą didina tikimybę gauti geriau apmokamą darbą. Tokiu atveju ne tik lengviau paskolą grąžinti, bet ir užsitikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę. Tuo tarpu už skolintus pinigus perkami drabužiai ar avalynė savo vertę greitai praranda, tačiau paskola, kurią reikia grąžinti, dėl to nemažėja“, − pastebi ekspertė.

Trumpalaikėms ar vidutinio laikotarpio reikmėms dažniausiai skolinamasi iš draugų, giminių ir pažįstamų – šiuos šaltinius įvardijo 41 proc. apklaustųjų. 36 proc. respondentų renkasi vartojimo paskolas bankuose, po penktadalį – greitųjų kreditų bendroves ir lizingo paslaugas.

O. Bložienės teigimu, iš išvardintų skolinimosi šaltinių itin sparčiai auga greitųjų kreditų apimtys. Lietuvos Banko duomenimis, įsiskolinimai šioje srityje, įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, pasiekė 76,5 mln. Lt.

„Pasirašant kredito sutartis, derėtų išsamiai susipažinti ir suprasti jose numatytas sąlygas. Tačiau žinant, jog 95 procentai greitųjų kreditų sutarčių sudaroma ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, telefonu, sunku tikėti, jog taip iš tiesų ir vyksta. Todėl artėjant didžiosioms metų šventėms, kai vartojimas ženkliai išauga, norėtųsi palinkėti nesusigundyti skambučiu ar SMS žinute pasiekiama paskola, prieš tai tinkamai neįvertinus savo galimybių grąžinti skolą šventėms praūžus“, − sako O. Bložienė.

Lietuvos gyventojų skolinimosi trumpalaikio ir vidutinio laikotarpio reikmėms tyrimą „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu 2012 m. spalio 18 - 24 dienomis atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1009 respondentai.