Apklausa: jei turi daug pinigų, tiki G.Nausėda, jei mažai – A.Maldeikiene

Lietuvos ūkio procesus ir valdžios sprendimus, darančius įtaką Lietuvos ekonomikai, nuolat stebi ir viešumoje komentuoja ekonomistai, kurie iš vienų ekspertų sulaukia kritikos, o iš kitų – pagyrų. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai“ DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą, kuri atskleidė, kuriais Lietuvos ekonomistais pasitiki gyventojai.

Šių metų spalio mėnesį apklausus 1009 respondentus paaiškėjo, kad labiausiai Lietuvos gyventojai pasitiki SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda (44,2 proc.). Antroji vieta atiteko kandžiomis replikomis garsėjančiai ekonomistei Aušrai Maldeikienei.

G. Nausėda labiau pasitiki aukštesnio išsimokslinimo bei didmiesčio gyventojai, tuo metu antrąją vietą užėmusi A. Maldeikienė populiaresnė tarp žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas gaunančių šalies gyventojų.

15,4 proc. gyventojų teigė labiausiai pasitikintys šiuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas einančiu Raimondu Kuodžiu. Į ketvirtą vietą gyventojai nustūmė ekonomikos analitiką Rimantą Rudzkį (13,3 proc.).


Labiausiai gyventojų pasitikėjimą pelniusių ekonomistų penketuką užbaigia socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka (10,2 proc.).

Swedbank” vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu labiausiai pasitiki 9,7 proc. gyventojų, o Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) strateginių projektų vadovei Rūtai Vainienei atiteko 9,2 proc. respondentų simpatijų. Apklausa rodo, kad šių dviejų ekonomikos ekspertų pasisakymus palankiau vertina jaunesnio amžiaus (iki 35 m.) ir aukštesnio išsimokslinimo gyventojai.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje labiausiai vertinami „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės (6 proc.), „Nordea Bank Lietuva” ekonomisto Žygimanto Maurico (5,2 proc.) bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) Žilvinu Šilėnu (5 proc.).

Apklausa parodė, kad moterys labiau linkę pasitikėti ekonomistais, kurie patarimus viešojoje erdvėje dalija namų ūkio ekonominiais klausimais. Iš viso „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadove Odeta Bložiene labiausiai pasitikintys pasisakė 3,7 proc. gyventojų, o SEB banko šeimos finansų eksperte Julija Varanauskiene – 3,2 proc.

Kuriais Lietuvos ekonomistais labiausiai pasitiki gyventojai?

  Ekonomistas/ė   Labiausiai pasitiki (proc.)
1. Gitanas Nausėda   44,2
2. Aušra Maldeikienė   30,3
3. Raimondas Kuodis   15,4
4. Rimantas Rudzkis   13,3
5. Romas Lazutka
  10,2
6. Nerijus Mačiulis   9,7
7. Rūta Vainienė   9,2
8. Violeta Klyvienė   6
9. Žygimantas Mauricas   5,2
10. Žilvinas Šilėnas   5
11. Odeta Bložienė   3,7
12. Julija Varanauskienė   3,2

Lentelė sudaryta pagal „Sprinter tyrimų“ apklausą DELFI užsakymu. Respondentai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus” - BŪTINA.

Pasitikėjimas proporcingas komentarams žiniasklaidoje?


„Sprinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas teigė tikįs, kad ekonomistų populiarumas priklauso ne tik nuo jų teiginių svorio, bet ir nuo to, kiek ir kada ekonomistų komentarai pasirodo viešojoje erdvėje. Pašnekovas pastebėjo, kad apklausos rezultatai nenustebino, o kiekvieno ekonomisto vietą sąraše galima logiškai paaiškinti.

„Gitaną Nausėdą galima jau vadinti ekonomikos guru, mohikanu. Tai labai senas vardas ir jau beveik yra tapęs prekės ženklu. Aušros Maldeikienės poziciją siečiau su pastaruoju metu itin dažną jos pasirodymą įvairių formatų laidose ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Ji pakankamai aiškiai išsako ekonomikos dėsnius, kalba kitokiu stiliumi nei kiti ekonomistai – populiariai ir gal net kartais vulgarokai“, - gyventojų simpatijas šiems dviems ekonomistams aiškino „Sprinter tyrimų“ vadovas.

Pasak I. Zoko, mažesnių bankų atstovai (Ž. Mauricas, V. Klyvienė) žiniasklaidoje pasisako rečiau, todėl ir pasitikėjimo lentelėje šie ekspertai užėmė žemesnes vietas.

„O. Bložienė ir J. Varanauskienė, esančios paskutinėse vietose, yra kolegės ir kitokio pobūdžio nei likę ekonomistais. Jos kalba specializuotai ir tik apie namų ūkio biudžetus. Gal jos ir rečiau pasisako, bet logiška, kad jos yra populiaresnės tarp moterų“, - pastebėjo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės atstovas.

Greitai aštriais pasisakymais gyventojų pasitikėjimą užkariavę politikai dažnai kaltinami populizmu. Ar tarp didžiausią pasitikėjimą pelniusių ekonomistų taip pat galima įžvelgti populistų?

„Mane kiek nustebino A. Maldeikienės rezultatas, bet pradėjome galvoti ir nusprendėme, kad jos antra vieta yra pakankamai logiška. Politikoje populistai siekia pigaus populiarumo pigiais dalykais. Šiuo atveju kaltinti A. Maldeikienės, kad ji siekia pigaus populiarumo, nedrįsčiau. Nors jos kalbėjimo maniera kitokia ir gana agresyvi, jos kalbose nėra nelogiškų dalykų. Tiesiog pateikimo būdas yra visiškai kitos. Kai kiti ekspertai pasitelkia ekonominę analizę, ji populiariai aiškina dalykus“, - svarstė pašnekovas.

Pasiteiravus, ar visgi vertinant pasitikėjimą ekonomistu neturėtų būti vertinamas turinys, o ne pateikimo forma, I. Zokas atsakė: „Teoriškai taip turėtų būti, tačiau priklausomybė tarp žinomumo ir pasitikėjimo visada yra. Pats turinio pateikimo formatas irgi svarbus. Manau, kad A. Maldeikienė kalba suprantama kalbą, ją daug lengviau suprasti, nei kartais už ekonominių terminų besislepiančius ekspertus“.

Sąraše pasigedo teoretikų

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dekanas Jonas Martinavičius teigė, kad patikimiausių tarp gyventojų ekonomistų sąrašas yra įvairiapusis – jame atsidūrę ekonomistai atstovauja ir skirtingas ekonomikos mokyklas, ir ekonomikos sritis, tačiau sąraše, jo nuomone, galėtų būti ir daugiau teoretikų, kurie sugeba labiau būti nešališki.

„Dalį šių žmonių pažįstu asmeniškai. Kartais jie pristato skirtingus požiūrius ir mokyklas. Pavyzdžiui, R. Kuodis yra mano buvęs studentas – jis atstovauja makroekonomistus. Sąraše rašiau ir P. Gylį – jo pažiūros kitokios nei liberaliosios, nežinau, kodėl jis į sąrašą nepateko (Povilui Gyliui kandidatuojant į Seimą DELFI neįtraukė jo į pirminį sąrašą, bet respondentai galėjo siūlyti – red. past.). Gal gyventojams neimponuoja tokios idėjos kaip globalizacija ar viešasis interesas“, - kalbėjo dekanas.

J. Martinavičius pastebėjo, kad dauguma ekonomistų, kuriems pasitikėjimą išreiškė gyventojai, dirba komercinėse įstaigose: „Žinomiausi ekonomistai akademinėje sferoje mažiau dirba. Jie daugiau užsiima taikomaisiais tyrimais. Teoretikais tikriausiai jų negalima pavadinti. Tačiau tuo pačiu metu jie puikiai susipažinę su naujausiomis ekonominėmis mintimis, dalyvauja Europos Sąjungos debatuose ir darbuose. Pavyzdžiui, R. Lazutka daugiau socialinę pusę nagrinėja ir atskleidžia kitokį požiūrį ir išvadas“.

Tačiau ar itin didelį pasitikėjimą tarp gyventojų išsikovoję, komerciniuose bankuose dirbantys ekonomistai sugeba šalies ūkio situaciją ir prognozes pateikti objektyviai? „Šimtu procentu, tikrai, ne. Bet kaip analitikai, jie tikrai ekonomikos pulsą jaučia. Pavyzdžiui, N. Mačiulio analizės yra tikrai labai neblogos“, - komentavo J. Martinavičius.

Nepaisant bankus atstovaujančių ekspertų profesionalių įžvalgų, visgi, anot pašnekovo, didesnio nešališkumo reikėtų tikėtis iš teoretikų: „Atstovaujančių stambius kapitalus ekspertų pozicijos yra pritaikytos prie aplinkos, kurioje jie dirba“.

Žinomas ekspertas – ne kiekvienos įmonės siekiamybė


Tarp dažniausiai viešumoje kalbančių ekonomistų – daugybė komercinių bankų atstovų. Atrodytų, kad kiekviena finansinė institucija siekia turėti ne tik logotipą, bet ir ekonomikos ekspertą, kuris kiltų gyventojų mintyse išgirdus banko pavadinimą.

Viešųjų ryšių specialistas Artūras Jonkus teigia, kad bankai yra ta verslo sritis, kur ekspertinė komunikacija yra reikalinga.

„Ne kiekvienai įmonei tai yra svarbu. Tai priklauso nuo to, kokioje srityje įmonė dirba. Kam, pavyzdžiui, „Coca-Cola“ kompanijai turėti savo ekspertą? Bankai į visuomenėje žinomus ekspertus žiūri kaip į vieną iš komunikacijos kelių ir formų – kad šie parodytų, kaip įmonė išmano tam tikroj srityje“, - komentavo specialistas.

A. Jonkus teigė nežinąs, kiek įmonei tenka investuoti į ekspertą, kad šis taptų visuomenėje pripažintas kaip, pavyzdžiui, G. Nausėda, tačiau prasitarė, kad tokį specialistą „išsiauginti“ galima.

„Yra žmonių, kurie turi savo ekspertinę nuomonę, bet nebūtinai ją afišuoja. Jei žmogus atitinka būtinas eksperto savybes, žinias ir turi sugebėjimą gerai reprezentuoti įmonę, yra labai geros galimybės tą žmogų paversti visuomenėje žinomu ekspertu“, - kalbėjo pašnekovas.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Apklausa: jei turi daug pinigų, tiki G.Nausėda, jei mažai – A.Maldeikiene

Lietuvos ūkio procesus ir valdžios sprendimus, darančius įtaką Lietuvos ekonomikai, nuolat stebi ir viešumoje komentuoja ekonomistai, kurie iš vienų ekspertų sulaukia kritikos, o iš kitų – pagyrų. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai“ DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą, kuri atskleidė, kuriais Lietuvos ekonomistais pasitiki gyventojai.

Šių metų spalio mėnesį apklausus 1009 respondentus paaiškėjo, kad labiausiai Lietuvos gyventojai pasitiki SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda (44,2 proc.). Antroji vieta atiteko kandžiomis replikomis garsėjančiai ekonomistei Aušrai Maldeikienei.

G. Nausėda labiau pasitiki aukštesnio išsimokslinimo bei didmiesčio gyventojai, tuo metu antrąją vietą užėmusi A. Maldeikienė populiaresnė tarp žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas gaunančių šalies gyventojų.

15,4 proc. gyventojų teigė labiausiai pasitikintys šiuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas einančiu Raimondu Kuodžiu. Į ketvirtą vietą gyventojai nustūmė ekonomikos analitiką Rimantą Rudzkį (13,3 proc.).


Labiausiai gyventojų pasitikėjimą pelniusių ekonomistų penketuką užbaigia socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka (10,2 proc.).

Swedbank” vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu labiausiai pasitiki 9,7 proc. gyventojų, o Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) strateginių projektų vadovei Rūtai Vainienei atiteko 9,2 proc. respondentų simpatijų. Apklausa rodo, kad šių dviejų ekonomikos ekspertų pasisakymus palankiau vertina jaunesnio amžiaus (iki 35 m.) ir aukštesnio išsimokslinimo gyventojai.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje labiausiai vertinami „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės (6 proc.), „Nordea Bank Lietuva” ekonomisto Žygimanto Maurico (5,2 proc.) bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) Žilvinu Šilėnu (5 proc.).

Apklausa parodė, kad moterys labiau linkę pasitikėti ekonomistais, kurie patarimus viešojoje erdvėje dalija namų ūkio ekonominiais klausimais. Iš viso „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadove Odeta Bložiene labiausiai pasitikintys pasisakė 3,7 proc. gyventojų, o SEB banko šeimos finansų eksperte Julija Varanauskiene – 3,2 proc.

Kuriais Lietuvos ekonomistais labiausiai pasitiki gyventojai?

  Ekonomistas/ė   Labiausiai pasitiki (proc.)
1. Gitanas Nausėda   44,2
2. Aušra Maldeikienė   30,3
3. Raimondas Kuodis   15,4
4. Rimantas Rudzkis   13,3
5. Romas Lazutka
  10,2
6. Nerijus Mačiulis   9,7
7. Rūta Vainienė   9,2
8. Violeta Klyvienė   6
9. Žygimantas Mauricas   5,2
10. Žilvinas Šilėnas   5
11. Odeta Bložienė   3,7
12. Julija Varanauskienė   3,2

Lentelė sudaryta pagal „Sprinter tyrimų“ apklausą DELFI užsakymu. Respondentai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus” - BŪTINA.

Pasitikėjimas proporcingas komentarams žiniasklaidoje?


„Sprinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas teigė tikįs, kad ekonomistų populiarumas priklauso ne tik nuo jų teiginių svorio, bet ir nuo to, kiek ir kada ekonomistų komentarai pasirodo viešojoje erdvėje. Pašnekovas pastebėjo, kad apklausos rezultatai nenustebino, o kiekvieno ekonomisto vietą sąraše galima logiškai paaiškinti.

„Gitaną Nausėdą galima jau vadinti ekonomikos guru, mohikanu. Tai labai senas vardas ir jau beveik yra tapęs prekės ženklu. Aušros Maldeikienės poziciją siečiau su pastaruoju metu itin dažną jos pasirodymą įvairių formatų laidose ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Ji pakankamai aiškiai išsako ekonomikos dėsnius, kalba kitokiu stiliumi nei kiti ekonomistai – populiariai ir gal net kartais vulgarokai“, - gyventojų simpatijas šiems dviems ekonomistams aiškino „Sprinter tyrimų“ vadovas.

Pasak I. Zoko, mažesnių bankų atstovai (Ž. Mauricas, V. Klyvienė) žiniasklaidoje pasisako rečiau, todėl ir pasitikėjimo lentelėje šie ekspertai užėmė žemesnes vietas.

„O. Bložienė ir J. Varanauskienė, esančios paskutinėse vietose, yra kolegės ir kitokio pobūdžio nei likę ekonomistais. Jos kalba specializuotai ir tik apie namų ūkio biudžetus. Gal jos ir rečiau pasisako, bet logiška, kad jos yra populiaresnės tarp moterų“, - pastebėjo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės atstovas.

Greitai aštriais pasisakymais gyventojų pasitikėjimą užkariavę politikai dažnai kaltinami populizmu. Ar tarp didžiausią pasitikėjimą pelniusių ekonomistų taip pat galima įžvelgti populistų?

„Mane kiek nustebino A. Maldeikienės rezultatas, bet pradėjome galvoti ir nusprendėme, kad jos antra vieta yra pakankamai logiška. Politikoje populistai siekia pigaus populiarumo pigiais dalykais. Šiuo atveju kaltinti A. Maldeikienės, kad ji siekia pigaus populiarumo, nedrįsčiau. Nors jos kalbėjimo maniera kitokia ir gana agresyvi, jos kalbose nėra nelogiškų dalykų. Tiesiog pateikimo būdas yra visiškai kitos. Kai kiti ekspertai pasitelkia ekonominę analizę, ji populiariai aiškina dalykus“, - svarstė pašnekovas.

Pasiteiravus, ar visgi vertinant pasitikėjimą ekonomistu neturėtų būti vertinamas turinys, o ne pateikimo forma, I. Zokas atsakė: „Teoriškai taip turėtų būti, tačiau priklausomybė tarp žinomumo ir pasitikėjimo visada yra. Pats turinio pateikimo formatas irgi svarbus. Manau, kad A. Maldeikienė kalba suprantama kalbą, ją daug lengviau suprasti, nei kartais už ekonominių terminų besislepiančius ekspertus“.

Sąraše pasigedo teoretikų

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dekanas Jonas Martinavičius teigė, kad patikimiausių tarp gyventojų ekonomistų sąrašas yra įvairiapusis – jame atsidūrę ekonomistai atstovauja ir skirtingas ekonomikos mokyklas, ir ekonomikos sritis, tačiau sąraše, jo nuomone, galėtų būti ir daugiau teoretikų, kurie sugeba labiau būti nešališki.

„Dalį šių žmonių pažįstu asmeniškai. Kartais jie pristato skirtingus požiūrius ir mokyklas. Pavyzdžiui, R. Kuodis yra mano buvęs studentas – jis atstovauja makroekonomistus. Sąraše rašiau ir P. Gylį – jo pažiūros kitokios nei liberaliosios, nežinau, kodėl jis į sąrašą nepateko (Povilui Gyliui kandidatuojant į Seimą DELFI neįtraukė jo į pirminį sąrašą, bet respondentai galėjo siūlyti – red. past.). Gal gyventojams neimponuoja tokios idėjos kaip globalizacija ar viešasis interesas“, - kalbėjo dekanas.

J. Martinavičius pastebėjo, kad dauguma ekonomistų, kuriems pasitikėjimą išreiškė gyventojai, dirba komercinėse įstaigose: „Žinomiausi ekonomistai akademinėje sferoje mažiau dirba. Jie daugiau užsiima taikomaisiais tyrimais. Teoretikais tikriausiai jų negalima pavadinti. Tačiau tuo pačiu metu jie puikiai susipažinę su naujausiomis ekonominėmis mintimis, dalyvauja Europos Sąjungos debatuose ir darbuose. Pavyzdžiui, R. Lazutka daugiau socialinę pusę nagrinėja ir atskleidžia kitokį požiūrį ir išvadas“.

Tačiau ar itin didelį pasitikėjimą tarp gyventojų išsikovoję, komerciniuose bankuose dirbantys ekonomistai sugeba šalies ūkio situaciją ir prognozes pateikti objektyviai? „Šimtu procentu, tikrai, ne. Bet kaip analitikai, jie tikrai ekonomikos pulsą jaučia. Pavyzdžiui, N. Mačiulio analizės yra tikrai labai neblogos“, - komentavo J. Martinavičius.

Nepaisant bankus atstovaujančių ekspertų profesionalių įžvalgų, visgi, anot pašnekovo, didesnio nešališkumo reikėtų tikėtis iš teoretikų: „Atstovaujančių stambius kapitalus ekspertų pozicijos yra pritaikytos prie aplinkos, kurioje jie dirba“.

Žinomas ekspertas – ne kiekvienos įmonės siekiamybė


Tarp dažniausiai viešumoje kalbančių ekonomistų – daugybė komercinių bankų atstovų. Atrodytų, kad kiekviena finansinė institucija siekia turėti ne tik logotipą, bet ir ekonomikos ekspertą, kuris kiltų gyventojų mintyse išgirdus banko pavadinimą.

Viešųjų ryšių specialistas Artūras Jonkus teigia, kad bankai yra ta verslo sritis, kur ekspertinė komunikacija yra reikalinga.

„Ne kiekvienai įmonei tai yra svarbu. Tai priklauso nuo to, kokioje srityje įmonė dirba. Kam, pavyzdžiui, „Coca-Cola“ kompanijai turėti savo ekspertą? Bankai į visuomenėje žinomus ekspertus žiūri kaip į vieną iš komunikacijos kelių ir formų – kad šie parodytų, kaip įmonė išmano tam tikroj srityje“, - komentavo specialistas.

A. Jonkus teigė nežinąs, kiek įmonei tenka investuoti į ekspertą, kad šis taptų visuomenėje pripažintas kaip, pavyzdžiui, G. Nausėda, tačiau prasitarė, kad tokį specialistą „išsiauginti“ galima.

„Yra žmonių, kurie turi savo ekspertinę nuomonę, bet nebūtinai ją afišuoja. Jei žmogus atitinka būtinas eksperto savybes, žinias ir turi sugebėjimą gerai reprezentuoti įmonę, yra labai geros galimybės tą žmogų paversti visuomenėje žinomu ekspertu“, - kalbėjo pašnekovas.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!