Internetu lietuviai drabužius perka dažniau nei kompiuterius

Drabužius lietuviškose internetinėse parduotuvėse pirkėjai įsigyja dažniau nei buitinę techniką ar kompiuterius: juos virtualiai yra nusipirkęs ar planuoja įsigyti kas šeštas vartotojas. Nors dažnai baiminamasi, kad taip pirkti daiktai gali netikti, lietuviai iš visų trijų Baltijos šalių internetu pirkdami drabužius, avalynę ar aksesuarus yra drąsiausi.

 

Drabužiai populiaresni už kompiuterius

Drabužiai – viena perkamiausių prekių Lietuvos elektroninėse parduotuvėse. Juos internetu yra įsigiję ar planuoja įsigyti beveik 16 proc. žmonių. Kiek daugiau - ketvirtadalis perkančiųjų internete - įsigyja įvairias prekes. „Įvairios prekės – kai žmonės perka užsienio elektroninėse parduotuvėse, perka bilietus ar keliones, apsiperka grupinių apsipirkimų portaluose“, - sakė „Stilago“ projekto Lietuvoje vadovė Jurgita Videikaitė.

Tuo metu kompiuteriai ir jų dalys ar buitinė technika lietuviškose internetinėse parduotuvėse perkami rečiau nei, pavyzdžiui, drabužiai: juos pirko ar artimiausiu metu mano pirksiantys apie 10 – 12 proc. žmonių.

Tarp vartotojų internetu populiaru įsigyti ne tik drabužius, bet ir kitas mados – avalynės ar aksesuarų – prekes. Jas virtualiai bent kartą įsigiję ar planuoja įsigyti taip pat apie 10 proc. vartotojų, panašus kiekis žmonių yra pirkę ir knygas ar kvepalus. Tuo metu vaikiškos prekės ne tokios populiarios – jų interneto ieško ir perka tik kiek daugiau nei 4 proc. vartotojų.

Estijoje ir Latvijoje mados prekes įsigyja mažiau žmonių nei Lietuvoje - 26 – 28 proc. internete perkančių klientų, kai tokių tarp lietuvių yra daugiau nei 35 proc. „Galime sakyti, kad jau yra susiformavęs aprangos pirkimo įprotis. Kai kurie pirkėjai prieš įsigydami drabužius trokštantys jį būtinai pasimatuoti, yra net išmokę tai padaryti realiose parduotuvėse, o grįžę namo užsisakyti prekę su nuolaida internete“, - sakė J. Videikaitė. Moters teigimu, internetinės parduotuvės su realiomis labiausiai gali konkuruoti mažesne kaina ir trumpesniu apsipirkimo laiku.

Iš visų interneto vartotojų, virtualiai apsiperka 44,2 proc. žmonių.

Dažniausiai išleidžia 100 – 200 litų

Sumos, išleidžiamos mados prekėms, panašios į išleidžiamas realiose parduotuvėse. „70,5 proc. moterų pirkėjų dažniausiai vieno pirkimo metu įsigyja mados prekių, kainuojančių iki 300 litų“, - apie jų parduotuvės pirkėjus kalbėjo J. Videikaitė.

Dažniausiai - trečdalis klientų – jų parduotuvėje išleidžia apie 100 – 200 litų, kas dešimtas nepabijo įsigyti prekių už 500 – 1500 litų. „Prekės kaina yra vienas pagrindinių faktorių, dėl ko žmonės perka internetu. Kaip taisyklė, interneto parduotuvės gali pasiūlyti pigesnes prekes ir didesnes nuolaidas – ypač jei jos dirba keliose šalyse ir išsidera geras sąlygas iš tiekėjų“, - teigė „Stilago” vadovas Baltijos šalims Giedrius Sakalauskas.

J. Videikaitės pasakojo, jog kartą jų parduotuvėje viena pirkėjas per mėnesį išleido daugiau nei 13 tūkst. litų. Tai – didžiausia vieno kliento per tokį laikotarpį išleista suma. Vis tik, jos teigimu, dažniausiai internetu perkamos ne prabangos prekės, o praktiškesni daiktai už vidutinę kainą.

Kaimuose perka stambių ūkininkų žmonos

Moterys – lojalesnės lietuviškų internetinių mados prekių pirkėjos: tarp žmonių, perkančių mados prekes, „Spinter tyrimų“ duomenimis yra 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų. „Stilago“ pirkėjų statistika rodo, kad šios parduotuvės klientai - apskritai beveik vien moteriškos lyties atstovės: čia tik 6 proc. pirkėjų yra vyrai. J. Videikaitė pastebėjo, kad jie – ir atsargesni. „Jie klausinėja daugiau dalykų, kurių neklausia moterys“, - sakė ji.

Dažniausiai mados prekes internetu perka ar planuoja pirkti jauni žmonės – 18 – 25 m. amžiaus klientai. Vis tik, pasak J. Videikaitės šiai grupei priklauso nemažai tų, kurie dar tik galvoja apie prekės įsigijimą. Beveik 70 proc. žmonių prekes įsigyja būdami 26 – 45 m.

Įdomu tai, kad internetu apsiperka ne tik miestų, bet ir kaimų gyventojai. „Stiliago“ parduotuvės duomenimis, kaimo vietovėse ir didžiuosiuose miestuose vartotojų, norinčių pirkti virtualiu būdu, yra beveik tiek pat – po 37 proc. „Jie paprastų parduotuvių turi ženklai mažiau, nenori važiuoti į kitus miestus įsigyti parduotuvių“, - tokią mažesnių vietovių pirkėjų statistiką paaiškino J. Videikaitė.

Moters teigimu, spėjama, kad dažnos pirkėjos iš kaimo vietovių yra stambių ūkininkų žmonos. „Pirkėjų adresai yra iš vienkiemių ir ten siuntiniai nukeliauja už labai dideles sumas“, - tokią prielaidą paaiškino ji. Iš didžiųjų miestų populiariausia pirkti Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje

J. Videikaitės manymu, internete dažniausiai perka ne tik sutaupyti norintys, bet ir skubantys žmonės, nes vidutinis apsipirkimo laikas jų parduotuvėse tesiekia 3,5 minutes.


Internetu lietuviai drabužius perka dažniau nei kompiuterius

Drabužius lietuviškose internetinėse parduotuvėse pirkėjai įsigyja dažniau nei buitinę techniką ar kompiuterius: juos virtualiai yra nusipirkęs ar planuoja įsigyti kas šeštas vartotojas. Nors dažnai baiminamasi, kad taip pirkti daiktai gali netikti, lietuviai iš visų trijų Baltijos šalių internetu pirkdami drabužius, avalynę ar aksesuarus yra drąsiausi.

 

Drabužiai populiaresni už kompiuterius

Drabužiai – viena perkamiausių prekių Lietuvos elektroninėse parduotuvėse. Juos internetu yra įsigiję ar planuoja įsigyti beveik 16 proc. žmonių. Kiek daugiau - ketvirtadalis perkančiųjų internete - įsigyja įvairias prekes. „Įvairios prekės – kai žmonės perka užsienio elektroninėse parduotuvėse, perka bilietus ar keliones, apsiperka grupinių apsipirkimų portaluose“, - sakė „Stilago“ projekto Lietuvoje vadovė Jurgita Videikaitė.

Tuo metu kompiuteriai ir jų dalys ar buitinė technika lietuviškose internetinėse parduotuvėse perkami rečiau nei, pavyzdžiui, drabužiai: juos pirko ar artimiausiu metu mano pirksiantys apie 10 – 12 proc. žmonių.

Tarp vartotojų internetu populiaru įsigyti ne tik drabužius, bet ir kitas mados – avalynės ar aksesuarų – prekes. Jas virtualiai bent kartą įsigiję ar planuoja įsigyti taip pat apie 10 proc. vartotojų, panašus kiekis žmonių yra pirkę ir knygas ar kvepalus. Tuo metu vaikiškos prekės ne tokios populiarios – jų interneto ieško ir perka tik kiek daugiau nei 4 proc. vartotojų.

Estijoje ir Latvijoje mados prekes įsigyja mažiau žmonių nei Lietuvoje - 26 – 28 proc. internete perkančių klientų, kai tokių tarp lietuvių yra daugiau nei 35 proc. „Galime sakyti, kad jau yra susiformavęs aprangos pirkimo įprotis. Kai kurie pirkėjai prieš įsigydami drabužius trokštantys jį būtinai pasimatuoti, yra net išmokę tai padaryti realiose parduotuvėse, o grįžę namo užsisakyti prekę su nuolaida internete“, - sakė J. Videikaitė. Moters teigimu, internetinės parduotuvės su realiomis labiausiai gali konkuruoti mažesne kaina ir trumpesniu apsipirkimo laiku.

Iš visų interneto vartotojų, virtualiai apsiperka 44,2 proc. žmonių.

Dažniausiai išleidžia 100 – 200 litų

Sumos, išleidžiamos mados prekėms, panašios į išleidžiamas realiose parduotuvėse. „70,5 proc. moterų pirkėjų dažniausiai vieno pirkimo metu įsigyja mados prekių, kainuojančių iki 300 litų“, - apie jų parduotuvės pirkėjus kalbėjo J. Videikaitė.

Dažniausiai - trečdalis klientų – jų parduotuvėje išleidžia apie 100 – 200 litų, kas dešimtas nepabijo įsigyti prekių už 500 – 1500 litų. „Prekės kaina yra vienas pagrindinių faktorių, dėl ko žmonės perka internetu. Kaip taisyklė, interneto parduotuvės gali pasiūlyti pigesnes prekes ir didesnes nuolaidas – ypač jei jos dirba keliose šalyse ir išsidera geras sąlygas iš tiekėjų“, - teigė „Stilago” vadovas Baltijos šalims Giedrius Sakalauskas.

J. Videikaitės pasakojo, jog kartą jų parduotuvėje viena pirkėjas per mėnesį išleido daugiau nei 13 tūkst. litų. Tai – didžiausia vieno kliento per tokį laikotarpį išleista suma. Vis tik, jos teigimu, dažniausiai internetu perkamos ne prabangos prekės, o praktiškesni daiktai už vidutinę kainą.

Kaimuose perka stambių ūkininkų žmonos

Moterys – lojalesnės lietuviškų internetinių mados prekių pirkėjos: tarp žmonių, perkančių mados prekes, „Spinter tyrimų“ duomenimis yra 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų. „Stilago“ pirkėjų statistika rodo, kad šios parduotuvės klientai - apskritai beveik vien moteriškos lyties atstovės: čia tik 6 proc. pirkėjų yra vyrai. J. Videikaitė pastebėjo, kad jie – ir atsargesni. „Jie klausinėja daugiau dalykų, kurių neklausia moterys“, - sakė ji.

Dažniausiai mados prekes internetu perka ar planuoja pirkti jauni žmonės – 18 – 25 m. amžiaus klientai. Vis tik, pasak J. Videikaitės šiai grupei priklauso nemažai tų, kurie dar tik galvoja apie prekės įsigijimą. Beveik 70 proc. žmonių prekes įsigyja būdami 26 – 45 m.

Įdomu tai, kad internetu apsiperka ne tik miestų, bet ir kaimų gyventojai. „Stiliago“ parduotuvės duomenimis, kaimo vietovėse ir didžiuosiuose miestuose vartotojų, norinčių pirkti virtualiu būdu, yra beveik tiek pat – po 37 proc. „Jie paprastų parduotuvių turi ženklai mažiau, nenori važiuoti į kitus miestus įsigyti parduotuvių“, - tokią mažesnių vietovių pirkėjų statistiką paaiškino J. Videikaitė.

Moters teigimu, spėjama, kad dažnos pirkėjos iš kaimo vietovių yra stambių ūkininkų žmonos. „Pirkėjų adresai yra iš vienkiemių ir ten siuntiniai nukeliauja už labai dideles sumas“, - tokią prielaidą paaiškino ji. Iš didžiųjų miestų populiariausia pirkti Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje

J. Videikaitės manymu, internete dažniausiai perka ne tik sutaupyti norintys, bet ir skubantys žmonės, nes vidutinis apsipirkimo laikas jų parduotuvėse tesiekia 3,5 minutes.