Apklausa: daugumai Lietuvos gyventojų esamų sporto bazių pakanka

Net ir elitui priklausantys Lietuvos sportininkai dažnai skundžiasi dėl varganų treniruočių sąlygų tėvynėje, tačiau šalies gyventojams padėtis neatrodo tokia tragiška. Tik ketvirtadalis lietuvių sporto infrastruktūros būklę vertina prastai. Tuo tarpu specialistai neabejoja, kad apklausos rezultatai būtų gerokai niūresni, jei žmonės sporto bazėse lankytųsi dažniau.

Remiantis DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, puikiai ar gerai Lietuvos sporto infrastruktūrą vertina 30,5 proc. respondentų, patenkinamai – 32,4 proc., prastai – 27,3 proc.

Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) Senato pirmininkui, lengvosios atletikos specialistui prof. Aleksui Stanislovaičiui tokios gyventojų nuostatos kelia nuostabą.

„Žmonės į šį reikalą žiūri per daug optimistiškai. Galbūt tiesiog toks yra mūsų supratimas. Galiu kalbėti apie tai, ką geriausiai išmanau – lengvąją atletiką. Per visą nepriklausomybės laikotarpį mes nepastatėme nė vieno standartus atitinkančio stadiono, nė vieno maniežo. Su žiemos bazėmis – išvis tragedija.

Pavyzdžiui, visą Kauno miesto krūvį atlaiko vienintelis LKKA maniežas, kuris pastatytas 1980 metais. O juk akademija dar turi vykdyti ir savo mokomąjį procesą. Pagal savo teisėjų korpuso lygį Lietuva šiandien galėtų vykdyti Europos ar net pasaulio čempionatus, bet paprasčiausiai nėra nė vienos bazės.

Aplinkinės šalys per 20 metų pasistatė ne vieną sporto kompleksą. Pas mus – kitaip. Kai laimi plaukikė, politikai puola dalinti pažadus, kad tuoj pristatys baseinų. Bet savo laiku turėjome ir lengvosios atletikos olimpinių čempionų, ir nuo to naujų stadionų neatsirado“, – DELFI kalbėjo A. Stanislovaitis.

Apklausos duomenimis, geriau sporto infrastruktūros būklę vertina moterys, vyresnio amžiaus, didmiesčių gyventojai. Prasčiau – vyrai, 25-45 metų, vidutinių ir aukštesnių pajamų atstovai, specialistai, tarnautojai.

Kaip vertinate bendrą sporto infrastruktūros būklę Lietuvoje? (proc.)

Puikiai - 2,4
Gerai - 28,1
Patenkinamai - 32,4
Prastai - 27,3
Nežino/neatsakė - 9,8
Iš viso: - 100

Labiausiai stinga baseinų ir universalių salių

LKKA Senato pirmininko nuomone, ir esamomis sąlygomis įmanoma pasiekti gerų rezultatų, pasinaudojant Lietuvos sportininkų bei trenerių užsispyrimu bei talentu. Tačiau, A. Stanislovaičio žodžiais, norint pakilti į patį aukščiausią lygį, būtina turėti ir atitinkamą bazę, kurią užsienyje rengiamos treniruočių stovyklos atstoja tik iš dalies.

„Išvežame į Pietus savo pinigus ir paliekame juos portugalijose, ispanijose. Tiesiog mūsų bazėse šalta, neįmanoma normaliai sportuoti. Bet juk stovyklos užsienyje trunka tik porą savaičių, o ne visus metus, kaip reikėtų.

Turime aibę perspektyvių sportininkų, kurie blizga jaunimo čempionatuose. Jiems reikia nuolat tobulėti. Pagal statistiką, jeigu pasaulio jaunimo čempionate tampi prizininku, po 5-6 metų turėtumei tą patį padaryti ir suaugusiųjų pirmenybėse. Bet tik tuo atveju, jei turėsi kur dirbti“, – dėstė A. Stanislovaitis.

Gyventojų nuomone, Lietuvoje labiausiai trūksta baseinų ir universalių sporto salių. Vidutinio ir vyresnio amžiaus, rajonų gyventojai bei moterys dažniau akcentuoja baseinų stygių, vyrai ir 25-45 metų atstovai – nepatenkintą universalių sporto salių poreikį.

Futbolo stadionų dažniau pasigendama rajonų centruose, teniso kortų – didmiesčiuose.

Kokių sporto bazių, Jūsų nuomone, Lietuvoje labiausiai stinga? (proc.)

Baseinų - 46,6
Universalių sporto salių - 44,2
Lengvosios atletikos maniežų - 28,7
Futbolo stadionų - 18,8
Teniso aikštynų - 17,9
Ledo arenų - 16,2
Kita - 7,5
Nežino/neatsakė - 16,3

*Galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.

Dėl didžiųjų arenų nuomonės išsiskiria

Didžiausios investicijos į sporto objektus per nepriklausomybės laikotarpį susijusios su pernai Lietuvoje vykusiu Europos krepšinio čempionatu. Šimtamilijoninės sumos buvo skirtos naujų arenų statyboms Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje.

Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad investicijų į didžiąsias arenas naudą teigiamai vertinančių gyventojų yra maždaug tiek pat, kaip ir abejojančių jų tikslingumu – atitinkamai 39,5 ir 42,9 proc.

Tai, kad lėšos panaudotos teisingai, dažniau nurodė jauniausieji respondentai (18-25 metų), vidutinių pajamų atstovai. Rajonų centrų gyventojai dažniau linkę manyti, kad dalį lėšų reikėjo nukreipti į kitus sporto infrastruktūros objektus.

Tuo tarpu A. Stanislovaitis mano, jog pinigai Europos krepšinio pirmenybių reikmėms buvo mesti pagrįstai, tačiau sisteminio valstybės požiūrio trūksta net ir krepšinio atveju.

„Toks lietuvio būdas: jam smagu, kai ir kitam nesiseka. Aš galvoju kitaip. Krepšinis savo duoklę yra atidavęs, duoda rezultatą, tad kodėl jam tuo nepasinaudoti? Bet problema slypi kitur. Arenų prisistatėme, o specialistų rengimo sistemos nėra. Įsivaizduokite, antrai religijai mūsų akademijoje tenka vienas valstybės finansuojamų studijų krepšelis. Vadinasi, vieną trenerį valstybė teišgali paruošti. Kyla klausimas, ar mato vieni, ką daro kiti. Jeigu iškilo bazės, būkite geri, užtikrinkite, kad būtų ir trenerių“, – sakė A. Stanislovaitis.

Kaip vertinate investicijų į 2011 metų Europos krepšinio čempionatui skirtas arenas naudą šalies sportui? (proc.)

Lėšos panaudotos teisingai, bent jau turime šiuolaikiškas sporto arenas - 39,5

Arenoms skirta per daug lėšų, dalį jų reikėjo nukreipti į kitus sporto infrastruktūros objektus - 42,9

Nežino / neatsakė - 17,6

Iš viso: 100

Daugiau resursų – kitoms sporto šakoms

Apklausos rezultatai rodo, kad beveik ketvirtadaliui šalies gyventojų (23,6 proc.) atrodo normalu, jog krepšiniui atitenka didžioji dalis visos finansinės paramos sportui. 32,8 proc. respondentų tokią situaciją vertina tik kaip iš dalies teisingą ir ragina ateityje didesnį dėmesį skirti kitoms sporto šakoms. Tiek pat gyventojų (32,7 proc.) nusiteikę kategoriškiau ir mano, jog dėl krepšinio dominavimo nukenčia kitos sporto šakos.

Kaip vertinate faktą, kad šalies krepšiniui atitenka itin didelė dalis visos finansinės paramos sportui? (proc.)

Manau, tai yra teisinga, nes krepšinis Lietuvoje populiarus - 23,6

Manau, tai iš dalies teisinga, tačiau dabar, kai pastatytos arenos, daug didesnis dėmesys turėtų būti skirtas kitoms sporto šakoms - 32,8

Manau, tai neteisinga, nes populiarus sportas pats gali pritraukti rėmėjų, o kitos sporto šakos dėl to nukenčia - 32,7

Nežino/neatsakė - 10,9

Iš viso: 100

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų rugpjūčio 26 - rugsėjo 8 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Apklausos rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Apklausa: daugumai Lietuvos gyventojų esamų sporto bazių pakanka

Net ir elitui priklausantys Lietuvos sportininkai dažnai skundžiasi dėl varganų treniruočių sąlygų tėvynėje, tačiau šalies gyventojams padėtis neatrodo tokia tragiška. Tik ketvirtadalis lietuvių sporto infrastruktūros būklę vertina prastai. Tuo tarpu specialistai neabejoja, kad apklausos rezultatai būtų gerokai niūresni, jei žmonės sporto bazėse lankytųsi dažniau.

Remiantis DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, puikiai ar gerai Lietuvos sporto infrastruktūrą vertina 30,5 proc. respondentų, patenkinamai – 32,4 proc., prastai – 27,3 proc.

Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) Senato pirmininkui, lengvosios atletikos specialistui prof. Aleksui Stanislovaičiui tokios gyventojų nuostatos kelia nuostabą.

„Žmonės į šį reikalą žiūri per daug optimistiškai. Galbūt tiesiog toks yra mūsų supratimas. Galiu kalbėti apie tai, ką geriausiai išmanau – lengvąją atletiką. Per visą nepriklausomybės laikotarpį mes nepastatėme nė vieno standartus atitinkančio stadiono, nė vieno maniežo. Su žiemos bazėmis – išvis tragedija.

Pavyzdžiui, visą Kauno miesto krūvį atlaiko vienintelis LKKA maniežas, kuris pastatytas 1980 metais. O juk akademija dar turi vykdyti ir savo mokomąjį procesą. Pagal savo teisėjų korpuso lygį Lietuva šiandien galėtų vykdyti Europos ar net pasaulio čempionatus, bet paprasčiausiai nėra nė vienos bazės.

Aplinkinės šalys per 20 metų pasistatė ne vieną sporto kompleksą. Pas mus – kitaip. Kai laimi plaukikė, politikai puola dalinti pažadus, kad tuoj pristatys baseinų. Bet savo laiku turėjome ir lengvosios atletikos olimpinių čempionų, ir nuo to naujų stadionų neatsirado“, – DELFI kalbėjo A. Stanislovaitis.

Apklausos duomenimis, geriau sporto infrastruktūros būklę vertina moterys, vyresnio amžiaus, didmiesčių gyventojai. Prasčiau – vyrai, 25-45 metų, vidutinių ir aukštesnių pajamų atstovai, specialistai, tarnautojai.

Kaip vertinate bendrą sporto infrastruktūros būklę Lietuvoje? (proc.)

Puikiai - 2,4
Gerai - 28,1
Patenkinamai - 32,4
Prastai - 27,3
Nežino/neatsakė - 9,8
Iš viso: - 100

Labiausiai stinga baseinų ir universalių salių

LKKA Senato pirmininko nuomone, ir esamomis sąlygomis įmanoma pasiekti gerų rezultatų, pasinaudojant Lietuvos sportininkų bei trenerių užsispyrimu bei talentu. Tačiau, A. Stanislovaičio žodžiais, norint pakilti į patį aukščiausią lygį, būtina turėti ir atitinkamą bazę, kurią užsienyje rengiamos treniruočių stovyklos atstoja tik iš dalies.

„Išvežame į Pietus savo pinigus ir paliekame juos portugalijose, ispanijose. Tiesiog mūsų bazėse šalta, neįmanoma normaliai sportuoti. Bet juk stovyklos užsienyje trunka tik porą savaičių, o ne visus metus, kaip reikėtų.

Turime aibę perspektyvių sportininkų, kurie blizga jaunimo čempionatuose. Jiems reikia nuolat tobulėti. Pagal statistiką, jeigu pasaulio jaunimo čempionate tampi prizininku, po 5-6 metų turėtumei tą patį padaryti ir suaugusiųjų pirmenybėse. Bet tik tuo atveju, jei turėsi kur dirbti“, – dėstė A. Stanislovaitis.

Gyventojų nuomone, Lietuvoje labiausiai trūksta baseinų ir universalių sporto salių. Vidutinio ir vyresnio amžiaus, rajonų gyventojai bei moterys dažniau akcentuoja baseinų stygių, vyrai ir 25-45 metų atstovai – nepatenkintą universalių sporto salių poreikį.

Futbolo stadionų dažniau pasigendama rajonų centruose, teniso kortų – didmiesčiuose.

Kokių sporto bazių, Jūsų nuomone, Lietuvoje labiausiai stinga? (proc.)

Baseinų - 46,6
Universalių sporto salių - 44,2
Lengvosios atletikos maniežų - 28,7
Futbolo stadionų - 18,8
Teniso aikštynų - 17,9
Ledo arenų - 16,2
Kita - 7,5
Nežino/neatsakė - 16,3

*Galimi keli atsakymai, suma viršija 100 proc.

Dėl didžiųjų arenų nuomonės išsiskiria

Didžiausios investicijos į sporto objektus per nepriklausomybės laikotarpį susijusios su pernai Lietuvoje vykusiu Europos krepšinio čempionatu. Šimtamilijoninės sumos buvo skirtos naujų arenų statyboms Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje.

Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad investicijų į didžiąsias arenas naudą teigiamai vertinančių gyventojų yra maždaug tiek pat, kaip ir abejojančių jų tikslingumu – atitinkamai 39,5 ir 42,9 proc.

Tai, kad lėšos panaudotos teisingai, dažniau nurodė jauniausieji respondentai (18-25 metų), vidutinių pajamų atstovai. Rajonų centrų gyventojai dažniau linkę manyti, kad dalį lėšų reikėjo nukreipti į kitus sporto infrastruktūros objektus.

Tuo tarpu A. Stanislovaitis mano, jog pinigai Europos krepšinio pirmenybių reikmėms buvo mesti pagrįstai, tačiau sisteminio valstybės požiūrio trūksta net ir krepšinio atveju.

„Toks lietuvio būdas: jam smagu, kai ir kitam nesiseka. Aš galvoju kitaip. Krepšinis savo duoklę yra atidavęs, duoda rezultatą, tad kodėl jam tuo nepasinaudoti? Bet problema slypi kitur. Arenų prisistatėme, o specialistų rengimo sistemos nėra. Įsivaizduokite, antrai religijai mūsų akademijoje tenka vienas valstybės finansuojamų studijų krepšelis. Vadinasi, vieną trenerį valstybė teišgali paruošti. Kyla klausimas, ar mato vieni, ką daro kiti. Jeigu iškilo bazės, būkite geri, užtikrinkite, kad būtų ir trenerių“, – sakė A. Stanislovaitis.

Kaip vertinate investicijų į 2011 metų Europos krepšinio čempionatui skirtas arenas naudą šalies sportui? (proc.)

Lėšos panaudotos teisingai, bent jau turime šiuolaikiškas sporto arenas - 39,5

Arenoms skirta per daug lėšų, dalį jų reikėjo nukreipti į kitus sporto infrastruktūros objektus - 42,9

Nežino / neatsakė - 17,6

Iš viso: 100

Daugiau resursų – kitoms sporto šakoms

Apklausos rezultatai rodo, kad beveik ketvirtadaliui šalies gyventojų (23,6 proc.) atrodo normalu, jog krepšiniui atitenka didžioji dalis visos finansinės paramos sportui. 32,8 proc. respondentų tokią situaciją vertina tik kaip iš dalies teisingą ir ragina ateityje didesnį dėmesį skirti kitoms sporto šakoms. Tiek pat gyventojų (32,7 proc.) nusiteikę kategoriškiau ir mano, jog dėl krepšinio dominavimo nukenčia kitos sporto šakos.

Kaip vertinate faktą, kad šalies krepšiniui atitenka itin didelė dalis visos finansinės paramos sportui? (proc.)

Manau, tai yra teisinga, nes krepšinis Lietuvoje populiarus - 23,6

Manau, tai iš dalies teisinga, tačiau dabar, kai pastatytos arenos, daug didesnis dėmesys turėtų būti skirtas kitoms sporto šakoms - 32,8

Manau, tai neteisinga, nes populiarus sportas pats gali pritraukti rėmėjų, o kitos sporto šakos dėl to nukenčia - 32,7

Nežino/neatsakė - 10,9

Iš viso: 100

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų rugpjūčio 26 - rugsėjo 8 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Apklausos rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!