Trečdalis žmonių norėtų, kad teisėjai „neužsisėdėtų“ viename teisme

Trečdalis Lietuvos gyventojų mano, kad reikėtų dažniau vykdyti teisėjų rotaciją ir taip jiems neleisti „užsisėdėti“ viename teisme. Tai – vienas geriausių būdų pertvarkant Lietuvos teisėtvarkos sistemą, rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys.

Kaip parodė liepos 20-29 d. atliktos apklausos duomenys, už teisėjų rotaciją pasisako 35,8 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 27,4 proc. gyventojų įsitikinę, kad Lietuvos teismuose reikėtų įvesti amerikietiškąjį prisiekusiųjų teismų modelį. Tai esą gerokai geresnis variantas nei įvesti visuomenės tarėjų institutą, už kurį pasisakė 19,8 proc. respondentų.

Kaip, jūsų nuomone, derėtų pertvarkyti Lietuvos teisėtvarkos sistemą? (proc.)  
Neleisti teisėjams „užsisėdėti“ viename teisme, aktyviau vykdyti jų rotaciją 35,8
Dabartinę sistemą pakeisti amerikietišku prisiekusiųjų teismų modeliu 27,4
Įvesti visuomeninių tarėjų instituciją 19,8
Mano nuomone, nieko keisti nereikia 4,9
Nežino / neatsakė 12,1
Iš viso: 100

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis sako, kad visuomenės nuomonės apklausa neatskleidė iš esmės naujo žmonių požiūrio į teismų problemas.

„ Akivaizdu, kad didesnė dalis žmonių nori pokyčių teismų sistemoje, nori teismus matyti dinamiškus, nuolat atsinaujinančius, neužsistovėjusius, taip pat atvirus visuomenei, – sakė E. Rimšelis. – Šias nuostatas atitinkančios pozicijos šalies vadovė laikėsi nuo pat savo kadencijos pradžios, būtent tokiu keliu, nors ir iš lėto, bet žingsnis po žingsnio, šiandien einama tobulinant teismų darbą. Pažvelkime atgal, juk ne taip seniai, turėjome didelį ne tik visuomenės, bet ir pačių teismų pasipiktinimą dėl taip vadintų amžinų teismų pirmininkų, neturėjome visuomenės balso teisėjų atrankose, veiklos vertinime, drausminių pažeidimų tyrime, taip pat teismų administravime. Šiandien matome neabejotinai pozityvius pokyčius siekiant didesnio teismų atvirumo, tačiau jiems atsirasti reikia laiko“.

Pasak jo, prezidentė ne kartą yra išsakiusi savo kritišką požiūrį apie „užsisėdėjimą“ vienose pareigose. „Tai aktualu kalbant ne tik apie teismus, bet ir apie visas kitas sritis, todėl Seimui pateikta ne viena su tuo susijusi įstatymo pataisas“, – teigė patarėjas.

E. Rimšelis pažymėjo, kad teisėjų rotacija tapo įprastu ir pozityvias permainas sąlygojančiu reiškiniu.

„Galvojama ir apie lankstesnę teisėjų migraciją iš vieno teismo į kitą, – teigė E. Rimšelis. – Kai kurios Teismų įstatymo nuostatos šiuo klausimu jau yra pakeistos, nemaža dalis teisėjų siekia karjeros ar persikėlimo, tačiau tikrai matome ir tam tikras rizikas užsisėdėti tose pačiose pareigose ilgą laiką, laukiant savo įgaliojimų pabaigos, t.y. 65 metų. Tokį reguliavimą sąlygoja prieš dvidešimt metų mūsų pačių priimta Konstitucija, nors kai kuriose užsienio šalyse teisinis reguliavimas teisėjų migracijos požiūriu, kartu užtikrinant teisėjų nepriklausomo garantijas, yra gerokai lankstesnis. Šiems žingsniams ar bent jau rimtoms diskusijoms apie tai Lietuvos teisinė sistema, matyt, taip pat bręsta“.

Teisėjų tarybos pirmininkas: tarėjų institutas pridės pasitikėjimo teismais

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius neslėpė, kad labai pozityviai vertina visuomenės aktyvumą remiant visuomenės tarėjų instituto atsiradimą.

„Mes esame už tai, – sakė jis. – Ir link to jau einame – dabartiniais projektais jau pritarta Vyriausybės lygmenyje, kad būtų pakeista Konstitucija ir būtų įvestas tarėjų institutas kai kurių kategorijų byloms nagrinėti su sprendžiamu tarėjo vaidmeniu. Manau, tai pridės pasitikėjimo teismais. Kitas labai svarbus aspektas – šio instituto įvedimu bus parodytas didesnio masto atvirumas visuomenei“.

Vis dėlto, G. Kryževičius neslėpė, vertėtų plačiau diskutuoti apie teisėjų rotaciją. „Ji kaip po tokia įstatymu yra nenumatyta, bet tai, kad toks procentas žmonių pasisako už ir mato tą teigiamybę, manyčiau, reikėtų pradėtų diskusiją šiuo klausimu“, – sakė LAT vadovas.

G. Kryževičius pažymėjo, kad teisėjų perkėlimas iš vieno teismo į kitą būtų įmanomas, tačiau tai yra susiję su papildomais kaštais.

„Tokiu atveju labai pabrangtų teismų sistema, nes tektų teisėją perkelti iš vieno teismo į kitą, – sakė jis. – Dabar teisėjas yra skiriamas į konkretų teismą, tad prie tokios sistemos jį tektų skirti teisėju ne į konkretų teismą. Ir tik tada po kurio laiko būtų galimas perkėlimas. Bet, kita vertus, pozityvas yra tame, kad suaugimas su vietos bendruomene būtų iliminuotas. Be abejo, jeigu žmogus gyvena kokiam nors rajono centre, kuriame yra 10-15 tūkst. gyventojų, ten dirba teisėju, per tam tikrą laiką atsiranda pažįstamų, artimų žmonių ratas ir jis vis plečiasi, ir tai, aišku, nėra geras dalykas“.

T.Davulis: gali būti pažeistas teisėjo nepriklausomumo principas

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis įžvelgia ir pavojų, jeigu teisėjai bus perkeliami iš vieno teismo į kitą.

„Yra galimybė daryti spaudimą teisėjui per perkėlimo mechanizmą, kitaip tariant, labai lengvai gali būti pažeistas teisėjo nepriklausomumo principas, nes už kažkam nepatinkantį sprendimą, panaudojant rotacijos mechanizmą, greitai galima teisėją iš Vilniaus iškelti kažkur labai toli, – sakė T. Davulis. – Turint omenyje, kad lietuviai yra sėslūs žmonės, gyvenimo sąlygos skirtinguose regionuose vis dar skiriasi, tai gali tapti veiksminga priemone siekiant kažkam palankaus teismų sprendimo“.

Vis dėlto, Teisės fakulteto dekanas pažymėjo, kad rotacija labai brangiai kainuotų valstybės biudžetui.

„Rotacija reiškia ir būtinybę užtikrinti rotuojamiems žmonėms kompensacijos mechanizmus, kitaip tariant, valstybė turi turėti labai daug pinigų – teisėjui ir jo šeimai reikės suteikti adekvačias gyvenimo sąlygas, – sakė T. Davulis. – Be kompensacijų mechanizmo rotacija neįmanoma, o kompensacinis mechanizmas kainuotų labai didelius pinigus. Valstybė šito sau negali leisti. Abejočiau, ar galima kalbėti apie tokios rotacijos naudą“.

Skeptiškai T. Davulis vertino ir visuomenės norą teismuose matyti prisiekusiuosius.

„Visi tyrimai parodė, kad toks modelis teisinėje sistemoje neveikia, – teigė jis. – Mes kažkodėl norime būti panašūs į Ameriką, o ne į Europą. Europoje prisiekusiųjų teismai yra daugiau išimtis negu taisyklė ir tik stiprias demokratines tradicijas bei brandžią visuomenę turinčiose valstybėse toks dalykas galėtų būti pateisinamas. Lietuva tikrai yra toli iki tokių standartų“.

Pasak jo, žmonės nežino sėkmingų prisiekusiųjų teismo modelio veikimo priemonių, o įspūdį greičiausiai yra susidarę tik iš filmų.

„Šis modelis tikrai nėra pigus, jis reikalauja, kad visi proceso dalyviai – tiek kaltintojai, tiek gynėjai, tiek ir visuomenė, kuri nori dalyvauti šiame nubaudimo ar svarstymo procese, būtų pasiekę tam tikrą teisinės savimonės ir demokratinių vertybių suvokimo laipsnį, o Lietuvoje to nėra, – sakė T. Davulis. – Mes matome tik ledkalnio viršūnėlę, kuri patraukli filmo žiūrovams, ji tikrai nėra perspektyvi teisingumo užtikrinimo prasme mūsų šalyje“.

Teisės fakulteto dekano nenustebino, kad nemaža dalis apklausos dalyvių net negalėjo atsakyti į klausimą, kaip reikėtų pertvarkyti teisėtvarkos sistemą.

„Norint pasakyti savo nuomonę, reikia kažką žinoti apie tą sistemą, – pastebėjo T. Davulis. – Galbūt žmonės objektyviai neturi susiformavę nuomonės, nes jie paprasčiausiai per mažai žino – nėra susidūrę, jie nedirba toje srityje, neturi teisinių žinių bagažo. Manau, tai vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio ar net kelių pastarųjų dešimtmečių neigiamų dalykų Lietuvoje – teisinio išprusimo ir teisinių žinių stoka. Tai, kad mes nežinome apie savo teises, nežinome, kam ta teisė reikalinga ir kaip funkcionuoja teisingumas, ir sudaro sąlygas dažnai arba neturėti savo nuomonės, arba įsivaizduoti kažkokius dalykus arba rožinėmis, arba ypatingai juodomis spalvomis ir būti viskuo nepatenkintam. Tai nėra išskirtinis rodiklis – visuomenės teisinių žinių stokos indikatorius“.

DELFI užsakymu atlikame „Spinter tyrimų“ viešosios nuomonės apklausoje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.

Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Apklausos rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Trečdalis žmonių norėtų, kad teisėjai „neužsisėdėtų“ viename teisme

Trečdalis Lietuvos gyventojų mano, kad reikėtų dažniau vykdyti teisėjų rotaciją ir taip jiems neleisti „užsisėdėti“ viename teisme. Tai – vienas geriausių būdų pertvarkant Lietuvos teisėtvarkos sistemą, rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys.

Kaip parodė liepos 20-29 d. atliktos apklausos duomenys, už teisėjų rotaciją pasisako 35,8 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 27,4 proc. gyventojų įsitikinę, kad Lietuvos teismuose reikėtų įvesti amerikietiškąjį prisiekusiųjų teismų modelį. Tai esą gerokai geresnis variantas nei įvesti visuomenės tarėjų institutą, už kurį pasisakė 19,8 proc. respondentų.

Kaip, jūsų nuomone, derėtų pertvarkyti Lietuvos teisėtvarkos sistemą? (proc.)  
Neleisti teisėjams „užsisėdėti“ viename teisme, aktyviau vykdyti jų rotaciją 35,8
Dabartinę sistemą pakeisti amerikietišku prisiekusiųjų teismų modeliu 27,4
Įvesti visuomeninių tarėjų instituciją 19,8
Mano nuomone, nieko keisti nereikia 4,9
Nežino / neatsakė 12,1
Iš viso: 100

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis sako, kad visuomenės nuomonės apklausa neatskleidė iš esmės naujo žmonių požiūrio į teismų problemas.

„ Akivaizdu, kad didesnė dalis žmonių nori pokyčių teismų sistemoje, nori teismus matyti dinamiškus, nuolat atsinaujinančius, neužsistovėjusius, taip pat atvirus visuomenei, – sakė E. Rimšelis. – Šias nuostatas atitinkančios pozicijos šalies vadovė laikėsi nuo pat savo kadencijos pradžios, būtent tokiu keliu, nors ir iš lėto, bet žingsnis po žingsnio, šiandien einama tobulinant teismų darbą. Pažvelkime atgal, juk ne taip seniai, turėjome didelį ne tik visuomenės, bet ir pačių teismų pasipiktinimą dėl taip vadintų amžinų teismų pirmininkų, neturėjome visuomenės balso teisėjų atrankose, veiklos vertinime, drausminių pažeidimų tyrime, taip pat teismų administravime. Šiandien matome neabejotinai pozityvius pokyčius siekiant didesnio teismų atvirumo, tačiau jiems atsirasti reikia laiko“.

Pasak jo, prezidentė ne kartą yra išsakiusi savo kritišką požiūrį apie „užsisėdėjimą“ vienose pareigose. „Tai aktualu kalbant ne tik apie teismus, bet ir apie visas kitas sritis, todėl Seimui pateikta ne viena su tuo susijusi įstatymo pataisas“, – teigė patarėjas.

E. Rimšelis pažymėjo, kad teisėjų rotacija tapo įprastu ir pozityvias permainas sąlygojančiu reiškiniu.

„Galvojama ir apie lankstesnę teisėjų migraciją iš vieno teismo į kitą, – teigė E. Rimšelis. – Kai kurios Teismų įstatymo nuostatos šiuo klausimu jau yra pakeistos, nemaža dalis teisėjų siekia karjeros ar persikėlimo, tačiau tikrai matome ir tam tikras rizikas užsisėdėti tose pačiose pareigose ilgą laiką, laukiant savo įgaliojimų pabaigos, t.y. 65 metų. Tokį reguliavimą sąlygoja prieš dvidešimt metų mūsų pačių priimta Konstitucija, nors kai kuriose užsienio šalyse teisinis reguliavimas teisėjų migracijos požiūriu, kartu užtikrinant teisėjų nepriklausomo garantijas, yra gerokai lankstesnis. Šiems žingsniams ar bent jau rimtoms diskusijoms apie tai Lietuvos teisinė sistema, matyt, taip pat bręsta“.

Teisėjų tarybos pirmininkas: tarėjų institutas pridės pasitikėjimo teismais

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius neslėpė, kad labai pozityviai vertina visuomenės aktyvumą remiant visuomenės tarėjų instituto atsiradimą.

„Mes esame už tai, – sakė jis. – Ir link to jau einame – dabartiniais projektais jau pritarta Vyriausybės lygmenyje, kad būtų pakeista Konstitucija ir būtų įvestas tarėjų institutas kai kurių kategorijų byloms nagrinėti su sprendžiamu tarėjo vaidmeniu. Manau, tai pridės pasitikėjimo teismais. Kitas labai svarbus aspektas – šio instituto įvedimu bus parodytas didesnio masto atvirumas visuomenei“.

Vis dėlto, G. Kryževičius neslėpė, vertėtų plačiau diskutuoti apie teisėjų rotaciją. „Ji kaip po tokia įstatymu yra nenumatyta, bet tai, kad toks procentas žmonių pasisako už ir mato tą teigiamybę, manyčiau, reikėtų pradėtų diskusiją šiuo klausimu“, – sakė LAT vadovas.

G. Kryževičius pažymėjo, kad teisėjų perkėlimas iš vieno teismo į kitą būtų įmanomas, tačiau tai yra susiję su papildomais kaštais.

„Tokiu atveju labai pabrangtų teismų sistema, nes tektų teisėją perkelti iš vieno teismo į kitą, – sakė jis. – Dabar teisėjas yra skiriamas į konkretų teismą, tad prie tokios sistemos jį tektų skirti teisėju ne į konkretų teismą. Ir tik tada po kurio laiko būtų galimas perkėlimas. Bet, kita vertus, pozityvas yra tame, kad suaugimas su vietos bendruomene būtų iliminuotas. Be abejo, jeigu žmogus gyvena kokiam nors rajono centre, kuriame yra 10-15 tūkst. gyventojų, ten dirba teisėju, per tam tikrą laiką atsiranda pažįstamų, artimų žmonių ratas ir jis vis plečiasi, ir tai, aišku, nėra geras dalykas“.

T.Davulis: gali būti pažeistas teisėjo nepriklausomumo principas

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis įžvelgia ir pavojų, jeigu teisėjai bus perkeliami iš vieno teismo į kitą.

„Yra galimybė daryti spaudimą teisėjui per perkėlimo mechanizmą, kitaip tariant, labai lengvai gali būti pažeistas teisėjo nepriklausomumo principas, nes už kažkam nepatinkantį sprendimą, panaudojant rotacijos mechanizmą, greitai galima teisėją iš Vilniaus iškelti kažkur labai toli, – sakė T. Davulis. – Turint omenyje, kad lietuviai yra sėslūs žmonės, gyvenimo sąlygos skirtinguose regionuose vis dar skiriasi, tai gali tapti veiksminga priemone siekiant kažkam palankaus teismų sprendimo“.

Vis dėlto, Teisės fakulteto dekanas pažymėjo, kad rotacija labai brangiai kainuotų valstybės biudžetui.

„Rotacija reiškia ir būtinybę užtikrinti rotuojamiems žmonėms kompensacijos mechanizmus, kitaip tariant, valstybė turi turėti labai daug pinigų – teisėjui ir jo šeimai reikės suteikti adekvačias gyvenimo sąlygas, – sakė T. Davulis. – Be kompensacijų mechanizmo rotacija neįmanoma, o kompensacinis mechanizmas kainuotų labai didelius pinigus. Valstybė šito sau negali leisti. Abejočiau, ar galima kalbėti apie tokios rotacijos naudą“.

Skeptiškai T. Davulis vertino ir visuomenės norą teismuose matyti prisiekusiuosius.

„Visi tyrimai parodė, kad toks modelis teisinėje sistemoje neveikia, – teigė jis. – Mes kažkodėl norime būti panašūs į Ameriką, o ne į Europą. Europoje prisiekusiųjų teismai yra daugiau išimtis negu taisyklė ir tik stiprias demokratines tradicijas bei brandžią visuomenę turinčiose valstybėse toks dalykas galėtų būti pateisinamas. Lietuva tikrai yra toli iki tokių standartų“.

Pasak jo, žmonės nežino sėkmingų prisiekusiųjų teismo modelio veikimo priemonių, o įspūdį greičiausiai yra susidarę tik iš filmų.

„Šis modelis tikrai nėra pigus, jis reikalauja, kad visi proceso dalyviai – tiek kaltintojai, tiek gynėjai, tiek ir visuomenė, kuri nori dalyvauti šiame nubaudimo ar svarstymo procese, būtų pasiekę tam tikrą teisinės savimonės ir demokratinių vertybių suvokimo laipsnį, o Lietuvoje to nėra, – sakė T. Davulis. – Mes matome tik ledkalnio viršūnėlę, kuri patraukli filmo žiūrovams, ji tikrai nėra perspektyvi teisingumo užtikrinimo prasme mūsų šalyje“.

Teisės fakulteto dekano nenustebino, kad nemaža dalis apklausos dalyvių net negalėjo atsakyti į klausimą, kaip reikėtų pertvarkyti teisėtvarkos sistemą.

„Norint pasakyti savo nuomonę, reikia kažką žinoti apie tą sistemą, – pastebėjo T. Davulis. – Galbūt žmonės objektyviai neturi susiformavę nuomonės, nes jie paprasčiausiai per mažai žino – nėra susidūrę, jie nedirba toje srityje, neturi teisinių žinių bagažo. Manau, tai vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio ar net kelių pastarųjų dešimtmečių neigiamų dalykų Lietuvoje – teisinio išprusimo ir teisinių žinių stoka. Tai, kad mes nežinome apie savo teises, nežinome, kam ta teisė reikalinga ir kaip funkcionuoja teisingumas, ir sudaro sąlygas dažnai arba neturėti savo nuomonės, arba įsivaizduoti kažkokius dalykus arba rožinėmis, arba ypatingai juodomis spalvomis ir būti viskuo nepatenkintam. Tai nėra išskirtinis rodiklis – visuomenės teisinių žinių stokos indikatorius“.

DELFI užsakymu atlikame „Spinter tyrimų“ viešosios nuomonės apklausoje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.

Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Apklausos rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!