Apklausa: ko žmonės dar tikisi iš valdžios?

Svarbiausiais valstybės valdymo klausimais Lietuvos gyventojai laiko ekonominius skaudulius. Iš politikų jie pirmiausiai norėtų nedarbo ir emigracijos pažabojimo bei mokesčių sumažinimo. Prioritetų lentelės dugne – švietimas ir kultūra.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ liepą atlikta apklausa.

Palyginti nedidelio gyventojų susirūpinimo sulaukė socialinės bei teisinės problemos – retas norėtų, kad politikai pirmiausiai imtųsi pensijų ir socialinių išmokų kėlimo arba teisėsaugos reformos.

Efektyviausiomis emigracijos mažinimo priemonėmis gyventojai laiko valstybės investavimą į darbo vietų kūrimą, mažesnius mokesčius bei didesnę minimalią algą.

Pensijos – ne tarp prioritetų

Tarp svarbiausių klausimų, kuriuos pirmiausiai spręsti turėtų politikai, apklausos dalyviai pirmiausiai nurodė ekonominius veiksnius. Svarbiausia užduotimi politikams gyventojai laiko nedarbo ir emigracijos mažinimą bei ekonomikos skatinimą. Šiuos uždavinius tarp svarbiausiųjų nurodė beveik 73 proc. respondentų.

Nedaug atsilieka kitas ekonominis veiksnys. 71,8 proc. gyventojų norėtų, kad politikai iš peties imtųsi mokesčių mažinimo bei minimalios algos kėlimo.

Savo pėdsaką tikriausiai paliko ir gyventojų kišenes gerokai patuštinęs 2011-2012 metų šildymo sezonas: 46,4 proc. respondentų tarp svarbiausių uždavinių politikams įvardijo energetikos reformas bei pigesnių energijos šaltinių paieškas.

Prioritetų sąrašo dugne atsidūrė švietimas ir kultūra. Šiuos sektorius tarp svarbiausių įvardijo tik 28 proc. apklaustųjų. Ne ką daugiau (30,4 proc.) svarbiausių uždavinių politikams gretose įrašė teisėsaugos ir teismų pertvarką.

Politikams ypač jautrūs pensijų ir socialinių išmokų klausimai taip pat nesulaukė didelio populiarumo. Šių išmokų didinimą prioritetu laiko tik kiek daugiau nei 36 proc. gyventojų.

„Spinter tyrimai“ pastebi, kad pakankamai aiškiai pasiskirstė socialinės grupės, kurioms konkretūs prioritetai yra svarbiausi. Nedarbo ir emigracijos mažinimą bei ekonomikos skatinimą tarp svarbiausių politinių klausimų dažniau įvardijo 18–45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, vidutines bei aukštesnes pajamas gaunantys respondentai, rajonų centrų gyventojai.

Mokesčių mažinimas bei minimalios algos kėlimas didesnio palaikymo sulaukė tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažiau uždirbančių apklaustųjų. Tai, kad svarbiausia yra energetikos reformos bei pigesnių energetinių išteklių panaudojimas dažniau nurodė vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų gyventojai, vadovai, specialistai, didmiesčių gyventojai.

Jūsų nuomone, kokius klausimus pirmiausia turėtų spręsti politikai? (proc.) *  
Nedarbo ir emigracijos mažinimas, ekonomikos skatinimas 72,9
Mokesčių mažinimas, minimalios algos kėlimas 71,8
Energetikos reformos, pigesnių energetinių išteklių panaudojimas 46,4
Pensijų, socialinių išmokų kėlimas 36,3
Teisėsaugos ir teismų pertvarka 30,4
Švietimo ir kultūros reformos, plėtra 28,0
* Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.

N.Mačiulis: džiugu, kad blėsta įsitikinimas, jog viskuo turi rūpintis valstybė

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tokius rezultatus vertina palankiai. Pirmiausiai dėl to, jog tokia gyventojų nuomonė parodo mažėjantį įsitikinimą, kad už gyvenimo kokybę kone visais aspektais atsakinga valstybė.

„Apskritai tokios apklausos rezultatus reikėtų vertinti teigiamai – Lietuvos gyventojams svarbu turėti galimybių dirbti ir užsidirbti. Be to noras matyti mažesnius mokesčius, o ne didesnes valstybės socialines išmokas ir daugiau viešųjų paslaugų rodo, didėjančią asmeninę atsakomybę, o ne norą, kad viskuo pasirūpintų valstybė“, - DELFI sakė N. Mačiulis.

Tiesa, lazda turi du galus. Esą didesnis ekonominis gyventojų savarankiškumas gali būti ir smukusio pasitikėjimo valstybės galimybėmis išdava.

„Tai susiję ir su tuo, kad mažai kas tiki, jog per valstybės biudžetą lėšos yra perskirstomos efektyviai ir skaidriai. Kol valstybėje nėra žemos korupcijos ir efektyvaus valstybės valdymo, natūralu, kad gyventojai linkę mokėti mažesnius mokesčius ir tenkintis mažu perskirstymu per biudžetą“, - pažymėjo N. Mačiulis.

Pasak jo, apklausos rezultatai parodo ir tai, jog gyventojai valstybės valdyme norėtų daugiau dešiniesiems būdingo liberalizmo. „Tai užduoda aiškią kryptį Lietuvos ekonominei politikai – rinktis Šveicarišką (mažų mokesčių ir kuklių viešųjų paslaugų), o ne Skandinavišką (didelių mokesčių ir aukštų socialinių garantijų) modelį“, - sakė ekonomistas.

Emigracijos upę pristabdytų valstybės pinigai?

Apklausos dalyvių taip pat pasiteirauta, kokios priemonės, jų nuomone, būtų efektyviausios kovojant su emigracija. Čia respondentai pirmiausiai nusitaikė į valstybės piniginę.

Daugiau kaip 69 proc. apklaustųjų mano, jog geriausias būdas užtvenkti emigracijos upę – daugiau valstybės lėšų skirti darbo vietų kūrimui. Beveik 61 proc. respondentų nurodė, esą tautiečių, keliaujančių laimės ieškoti užsienyje, srautą sumažintų bent iki 1000 litų pakelta minimali alga. Už mažesnius mokesčius, kaip vieną geriausių sprendimų, pasisakė kiek daugiau nei pusė apklausos dalyvių.

Kas antras gyventojas taip pat mano, jog emigraciją pristabdytų smulkiojo verslo sąlygų pagerinimas, leidžiant gyventojams lengviau užsidirbti savarankiškai.

Tuo tarpu su daugiabučių renovacija, kuriai skirti milijonai niekaip nepajuda iš valstybės kišenės, viltis sieja tik maždaug kas trečias respodentas.

Pastebėtina, jog labai maža gyventojų dalis pasisako už tai, kad be darbo likusiems tautiečiams būtų padidintos bedarbio pašalpos. Kad toks sprendimas pristabdytų emigraciją, mano tik 15,2 proc. respondentų. Vienintelis nepopuliaresnis variantas – mokesčių kėlimas ir, pasitelkus papildomus pinigus, valstybiniame sektoriuje kuriamos naujos darbo vietos (7,6 proc.).

Čia „Spinter tyrimų“ sociologai vėl pastebi gana aiškias socialines tendencijas. Jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau pasisako už valstybės investicijas į darbo vietų kūrimą bei smulkiojo verslo skatinimą. O rajonų centrų bei kaimų gyventojai, 46–55 metų, žemesnio išsimokslinimo, mažesnes pajamas gaunantys respondentai mieliau pasisako už minimalios algos kėlimą.

Kokios, jūsų nuomone, būtų efektyviausios priemonės emigracijos ir nedarbo mažinimui? (proc.) *  
Daugiau valstybės lėšų skirti darbo vietoms kurti 69,3  
Gerokai (bent iki 1000 Lt) pakelti minimalią algą 60,8
Mažinti mokesčius 52,7
Maksimaliai mažinti biurokratines kliūtis smulkiam verslui 50,9
Per daugiabučių renovaciją ir pan. programas skatinti darbo vietų kūrimą 32,7
Padidinti bedarbio pašalpas, kad žmonės galėtų ilgiau ieškoti sau tinkamo darbo 15,2
Didinti mokesčius ir daugiau žmonių įdarbinti valstybiniame sektoriuje 7,6
* Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.

Pasirinkimas nedžiugina

Priešingai nei pirmojo klausimo atveju, gyventojų pasirinktos emigracijos mažinimo priemonės „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio nenudžiugino. Anot jo, daugiausiai palaikymo susilaukė tos priemonės, kurios būtų tarp mažiausiai efektyvių.

„Priemonės emigracijos ir nedarbo mažinimui - apklaustųjų nuomonė šiuo klausimu nustebino neigiama prasme, greičiausiai ji yra suformuota gana aktyvios populistinės priešrinkiminės komunikacijos. Valstybės lėšomis gerai apmokamas darbo vietas sunku sukurti – jos sukuriamos nebent politikų proteguojamiems asmenims. Minimalios algos didinimas nedarbo mažėjimą tik slopintų, o emigracijos nestabdytų apskritai, nes emigrantai dirbti turtingesnėse šalyse nusprendžia ne dėl keliolika procentų, o dėl kelis ar keliolika kartų didesnio atlyginimo“, - konstatavo pašnekovas.

„Apklausos duomenys, rodantys, kad didžiulei daliai apklaustųjų yra svarbus minimalios algos dydis, rodo ne ką kitą, o solidarumą ir empatiją – dauguma rūpinasi ne savimi, o mažiausią atlyginimą gaunančiais asmenimis. Tačiau, panašu, kad dauguma apklaustųjų nesupranta, jog minimalios algos didinimas ir nedarbo mažinimas yra vienas kitam prieštaraujantys tikslai. Šiuo metu vis dar yra virš 200 tūkstančių bedarbių, dažniausiai žemesnės kvalifikacijos arba visai jos neturintys. Minimalios algos didinimas yra svarbus, nes leistų didinti atotrūkį tarp dirbančiųjų ir gyvenančių iš socialinės paramos pajamų. Tačiau nepasvertas jos didinimas apsunkintų naujų darbo vietų kūrimą žemesnės kvalifikacijos bedarbiams, ypač ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, - pridūrė N. Mačiulis.

Anot jo, labiausiai emigracijos srautus sumažintų tos priemonės, kurioms gyventojų palaikymas gerokai mažesnis. „Realiausios priemonės sumažinti nedarbą ir emigraciją - mažinant reguliavimą ir biurokratines kliūtis verslui, o taip pat atgaivinant statybų sektorių per visuotinę renovacijos programą, nes beveik pusė dabartinių bedarbių yra anksčiau dirbę statybų sektoriuje“, - savo variantą pateikė N. Mačiulis.Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų liepos 20–29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Apklausa: ko žmonės dar tikisi iš valdžios?

Svarbiausiais valstybės valdymo klausimais Lietuvos gyventojai laiko ekonominius skaudulius. Iš politikų jie pirmiausiai norėtų nedarbo ir emigracijos pažabojimo bei mokesčių sumažinimo. Prioritetų lentelės dugne – švietimas ir kultūra.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ liepą atlikta apklausa.

Palyginti nedidelio gyventojų susirūpinimo sulaukė socialinės bei teisinės problemos – retas norėtų, kad politikai pirmiausiai imtųsi pensijų ir socialinių išmokų kėlimo arba teisėsaugos reformos.

Efektyviausiomis emigracijos mažinimo priemonėmis gyventojai laiko valstybės investavimą į darbo vietų kūrimą, mažesnius mokesčius bei didesnę minimalią algą.

Pensijos – ne tarp prioritetų

Tarp svarbiausių klausimų, kuriuos pirmiausiai spręsti turėtų politikai, apklausos dalyviai pirmiausiai nurodė ekonominius veiksnius. Svarbiausia užduotimi politikams gyventojai laiko nedarbo ir emigracijos mažinimą bei ekonomikos skatinimą. Šiuos uždavinius tarp svarbiausiųjų nurodė beveik 73 proc. respondentų.

Nedaug atsilieka kitas ekonominis veiksnys. 71,8 proc. gyventojų norėtų, kad politikai iš peties imtųsi mokesčių mažinimo bei minimalios algos kėlimo.

Savo pėdsaką tikriausiai paliko ir gyventojų kišenes gerokai patuštinęs 2011-2012 metų šildymo sezonas: 46,4 proc. respondentų tarp svarbiausių uždavinių politikams įvardijo energetikos reformas bei pigesnių energijos šaltinių paieškas.

Prioritetų sąrašo dugne atsidūrė švietimas ir kultūra. Šiuos sektorius tarp svarbiausių įvardijo tik 28 proc. apklaustųjų. Ne ką daugiau (30,4 proc.) svarbiausių uždavinių politikams gretose įrašė teisėsaugos ir teismų pertvarką.

Politikams ypač jautrūs pensijų ir socialinių išmokų klausimai taip pat nesulaukė didelio populiarumo. Šių išmokų didinimą prioritetu laiko tik kiek daugiau nei 36 proc. gyventojų.

„Spinter tyrimai“ pastebi, kad pakankamai aiškiai pasiskirstė socialinės grupės, kurioms konkretūs prioritetai yra svarbiausi. Nedarbo ir emigracijos mažinimą bei ekonomikos skatinimą tarp svarbiausių politinių klausimų dažniau įvardijo 18–45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, vidutines bei aukštesnes pajamas gaunantys respondentai, rajonų centrų gyventojai.

Mokesčių mažinimas bei minimalios algos kėlimas didesnio palaikymo sulaukė tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažiau uždirbančių apklaustųjų. Tai, kad svarbiausia yra energetikos reformos bei pigesnių energetinių išteklių panaudojimas dažniau nurodė vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų gyventojai, vadovai, specialistai, didmiesčių gyventojai.

Jūsų nuomone, kokius klausimus pirmiausia turėtų spręsti politikai? (proc.) *  
Nedarbo ir emigracijos mažinimas, ekonomikos skatinimas 72,9
Mokesčių mažinimas, minimalios algos kėlimas 71,8
Energetikos reformos, pigesnių energetinių išteklių panaudojimas 46,4
Pensijų, socialinių išmokų kėlimas 36,3
Teisėsaugos ir teismų pertvarka 30,4
Švietimo ir kultūros reformos, plėtra 28,0
* Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.

N.Mačiulis: džiugu, kad blėsta įsitikinimas, jog viskuo turi rūpintis valstybė

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tokius rezultatus vertina palankiai. Pirmiausiai dėl to, jog tokia gyventojų nuomonė parodo mažėjantį įsitikinimą, kad už gyvenimo kokybę kone visais aspektais atsakinga valstybė.

„Apskritai tokios apklausos rezultatus reikėtų vertinti teigiamai – Lietuvos gyventojams svarbu turėti galimybių dirbti ir užsidirbti. Be to noras matyti mažesnius mokesčius, o ne didesnes valstybės socialines išmokas ir daugiau viešųjų paslaugų rodo, didėjančią asmeninę atsakomybę, o ne norą, kad viskuo pasirūpintų valstybė“, - DELFI sakė N. Mačiulis.

Tiesa, lazda turi du galus. Esą didesnis ekonominis gyventojų savarankiškumas gali būti ir smukusio pasitikėjimo valstybės galimybėmis išdava.

„Tai susiję ir su tuo, kad mažai kas tiki, jog per valstybės biudžetą lėšos yra perskirstomos efektyviai ir skaidriai. Kol valstybėje nėra žemos korupcijos ir efektyvaus valstybės valdymo, natūralu, kad gyventojai linkę mokėti mažesnius mokesčius ir tenkintis mažu perskirstymu per biudžetą“, - pažymėjo N. Mačiulis.

Pasak jo, apklausos rezultatai parodo ir tai, jog gyventojai valstybės valdyme norėtų daugiau dešiniesiems būdingo liberalizmo. „Tai užduoda aiškią kryptį Lietuvos ekonominei politikai – rinktis Šveicarišką (mažų mokesčių ir kuklių viešųjų paslaugų), o ne Skandinavišką (didelių mokesčių ir aukštų socialinių garantijų) modelį“, - sakė ekonomistas.

Emigracijos upę pristabdytų valstybės pinigai?

Apklausos dalyvių taip pat pasiteirauta, kokios priemonės, jų nuomone, būtų efektyviausios kovojant su emigracija. Čia respondentai pirmiausiai nusitaikė į valstybės piniginę.

Daugiau kaip 69 proc. apklaustųjų mano, jog geriausias būdas užtvenkti emigracijos upę – daugiau valstybės lėšų skirti darbo vietų kūrimui. Beveik 61 proc. respondentų nurodė, esą tautiečių, keliaujančių laimės ieškoti užsienyje, srautą sumažintų bent iki 1000 litų pakelta minimali alga. Už mažesnius mokesčius, kaip vieną geriausių sprendimų, pasisakė kiek daugiau nei pusė apklausos dalyvių.

Kas antras gyventojas taip pat mano, jog emigraciją pristabdytų smulkiojo verslo sąlygų pagerinimas, leidžiant gyventojams lengviau užsidirbti savarankiškai.

Tuo tarpu su daugiabučių renovacija, kuriai skirti milijonai niekaip nepajuda iš valstybės kišenės, viltis sieja tik maždaug kas trečias respodentas.

Pastebėtina, jog labai maža gyventojų dalis pasisako už tai, kad be darbo likusiems tautiečiams būtų padidintos bedarbio pašalpos. Kad toks sprendimas pristabdytų emigraciją, mano tik 15,2 proc. respondentų. Vienintelis nepopuliaresnis variantas – mokesčių kėlimas ir, pasitelkus papildomus pinigus, valstybiniame sektoriuje kuriamos naujos darbo vietos (7,6 proc.).

Čia „Spinter tyrimų“ sociologai vėl pastebi gana aiškias socialines tendencijas. Jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau pasisako už valstybės investicijas į darbo vietų kūrimą bei smulkiojo verslo skatinimą. O rajonų centrų bei kaimų gyventojai, 46–55 metų, žemesnio išsimokslinimo, mažesnes pajamas gaunantys respondentai mieliau pasisako už minimalios algos kėlimą.

Kokios, jūsų nuomone, būtų efektyviausios priemonės emigracijos ir nedarbo mažinimui? (proc.) *  
Daugiau valstybės lėšų skirti darbo vietoms kurti 69,3  
Gerokai (bent iki 1000 Lt) pakelti minimalią algą 60,8
Mažinti mokesčius 52,7
Maksimaliai mažinti biurokratines kliūtis smulkiam verslui 50,9
Per daugiabučių renovaciją ir pan. programas skatinti darbo vietų kūrimą 32,7
Padidinti bedarbio pašalpas, kad žmonės galėtų ilgiau ieškoti sau tinkamo darbo 15,2
Didinti mokesčius ir daugiau žmonių įdarbinti valstybiniame sektoriuje 7,6
* Galimi keli atsakymai. Atsakymų suma viršija 100 proc.

Pasirinkimas nedžiugina

Priešingai nei pirmojo klausimo atveju, gyventojų pasirinktos emigracijos mažinimo priemonės „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio nenudžiugino. Anot jo, daugiausiai palaikymo susilaukė tos priemonės, kurios būtų tarp mažiausiai efektyvių.

„Priemonės emigracijos ir nedarbo mažinimui - apklaustųjų nuomonė šiuo klausimu nustebino neigiama prasme, greičiausiai ji yra suformuota gana aktyvios populistinės priešrinkiminės komunikacijos. Valstybės lėšomis gerai apmokamas darbo vietas sunku sukurti – jos sukuriamos nebent politikų proteguojamiems asmenims. Minimalios algos didinimas nedarbo mažėjimą tik slopintų, o emigracijos nestabdytų apskritai, nes emigrantai dirbti turtingesnėse šalyse nusprendžia ne dėl keliolika procentų, o dėl kelis ar keliolika kartų didesnio atlyginimo“, - konstatavo pašnekovas.

„Apklausos duomenys, rodantys, kad didžiulei daliai apklaustųjų yra svarbus minimalios algos dydis, rodo ne ką kitą, o solidarumą ir empatiją – dauguma rūpinasi ne savimi, o mažiausią atlyginimą gaunančiais asmenimis. Tačiau, panašu, kad dauguma apklaustųjų nesupranta, jog minimalios algos didinimas ir nedarbo mažinimas yra vienas kitam prieštaraujantys tikslai. Šiuo metu vis dar yra virš 200 tūkstančių bedarbių, dažniausiai žemesnės kvalifikacijos arba visai jos neturintys. Minimalios algos didinimas yra svarbus, nes leistų didinti atotrūkį tarp dirbančiųjų ir gyvenančių iš socialinės paramos pajamų. Tačiau nepasvertas jos didinimas apsunkintų naujų darbo vietų kūrimą žemesnės kvalifikacijos bedarbiams, ypač ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, - pridūrė N. Mačiulis.

Anot jo, labiausiai emigracijos srautus sumažintų tos priemonės, kurioms gyventojų palaikymas gerokai mažesnis. „Realiausios priemonės sumažinti nedarbą ir emigraciją - mažinant reguliavimą ir biurokratines kliūtis verslui, o taip pat atgaivinant statybų sektorių per visuotinę renovacijos programą, nes beveik pusė dabartinių bedarbių yra anksčiau dirbę statybų sektoriuje“, - savo variantą pateikė N. Mačiulis.Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų liepos 20–29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!