Susituokę kraustosi dažniau nei viengungiai

Nesusituokę žmonės nuosavus būstus keičia rečiau nei šeimas sukūrę žmonės, rodo „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ šiemet atlikta apklausa. Finansinių konsultacijų bendrovių atstovai teigia, jog neįsipareigoję žmonės prisitaiko būstą savo poreikiams, o sukūrus šeimą poreikiai nuolat keičiasi, todėl keičiamas ir būstas.

„Keičiantis šeiminei padėčiai atsiranda poreikis keisti ir būstą. Tai vyksta netgi keliais etapais - pradžioje susituokus ar pradėjus gyventi prireikia vienokio būsto, vėliau, atsiradus vaikui - kito, dar vėliau, didėjant vaikų skaičiui, - trečio, galų gale, išleidus vaikus savarankiškam gyvenimui, – dar vieno. Viengungiai turi galimybę pritaikyti būstą visiems savo poreikiams iš pirmo karto, blogiausiu atveju iš antro. Dėl šių priežasčių jaunoms poroms ar dar nesukūrusiems šeimos asmenims dažnai efektyviau pradžioje yra nuomotis būstą, išbandyti, ko tikrai norisi, ir tik tuomet, susigulėjus aplinkybėms, pirkti nuosavą“, - pataria finansinių konsultacijų įmonės "M Capital" direktorius Arnas Markevičius.

Tyrimo duomenys rodo, kad po vieną kartą kraustėsi 28 proc. nesusituokusių asmenų (31 proc. susituokusių), atitinkamai du kartus kraustėsi 18 ir 27 proc., tris – 7 ir 13 proc., keturis 2 ir 6 proc. respondentų. Iš viso balandį vykusioje apklausoje dalyvavo 1,003 tūkst. žmonių.

„Šeimos gyvenimo ciklas rodo tai, kaip keičiantis žmogaus amžiui, keičiasi jo resursai ir gyvenimo būdas. Atitinkamai keičiasi žmogaus gyvenimo dinamika, sėslumo lygis ir panašiai. Pavyzdžiui, šeimas sukūrę žmonės kraustosi dažniau, nei šeimų nesukūrę žmonės, nes vien susituokus keičiamas būstas, taip pat jis gali būti keičiamas susilaukus vaikų. Duomenis, kad pensininkai yra keitę būstą bent kelis kartus galima paaiškinti tuo, jog jų vaikams išsikrausčius gyventi atskirai, vyresnio amžiaus žmonės keliasi į mažesnį būstą“, - antrina konsultacijų bendrovės „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ partneris Edmundas Piesarskas.

Iš viso vieną kartą nuosavą būstą keitė 29 proc. apklaustųjų, du – 25 proc., tris – 12 proc., keturis – 5 proc., penkis ir daugiau – 3 proc., o nei karto nesikraustė 26 proc. apklaustųjų.

Žmonės – nebe sėslūs

Pasak „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės, apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai nėra sėslūs: rečiau kraustėsi tik 56 metų ir vyresni asmenys.

„Panagrinėjus atsakymus pagal amžiaus grupes matyti, jog ir ateityje gyventojai vis lanksčiau keis savo būstą. 51 proc. vyriausių apklaustųjų - 56 m. ir daugiau - teigė, jog jie yra pakeitę bent du nuosavus būstus nuo pilnametystės, tačiau tarp dabartinių penkiasdešimtmečių - 46-55 m. apklaustųjų grupė - tokių žmonių yra jau 59 proc. Matome, kad jauni žmonės lanksčiau žvelgia į nuosavo būsto keitimą, tad būdami pensinio amžiaus jie bus pakeitę daugiau būstų nei dabartiniai senjorai“, - sako ji.


„Vienintelė amžiaus grupė, kurioje sumažėja kraustymosi skaičius yra 56 m. ir vyresni asmenys. Mano manymu, tai lemia vyresnių žmonių įpročiai, ankstesnė gyvenimiška patirtis, santvarka, kurioje jie užaugo. Tiesiog anksčiau nebuvo įprasta dažnai keisti nuosava būstą, nebuvo pakankamai laisvės, įrankių tai daryti. Atitinkamai šie asmenys nėra pratę naudotis būsto kreditais ar kitais finansiniais įrankiais, kas net ir techniškai apsunkina galimybes keisti būstą. Tuo tarpu dabar yra gana įprasta situacija, kai žmonių, dažniau jaunesnių, nebetenkina turimas būstas dėl pasikeitusios šeiminės padėties ar kitų gyvenimiškų aplinkybių“, - antrina A. Markevičius.

Tyrimo duomenys rodo, kad dažniau žmonės keičia būstą, norėdami pagerinti jo kokybę: 26 proc. gyventojų būstą keičia į didesnį, 19 proc. - į geresnį ar kokybiškesnį, 7 proc. - į esantį kitame mikrorajone. Tačiau 5 proc. gyventojų rinkosi atsakymą, jog keitė būstą, kai ieškojo ekonomiškesnio, 4 proc. – jog keitė į mažesnį būstą. Be to, 30 proc. apklaustųjų įsigijo naują būstą, kai apsigyvena kitoje vietovėje.

„Pernai metais dažniausiai žmonės kėlėsi gyventi į Vilnių, Šiaulius arba Klaipėdą, buvo populiarios didžiųjų miestų apylinkės – Vilniaus, Kauno, Trakų rajonai. Taip pat žmonės kėlėsi gyventi į kurortinius miestus Neringą bei Palangą“, - pasakoja J. Gumuliauskienė.

Anot jos, dažniausiai žmonės keliasi į kitus miestus, ieškodami geresnių darbo užmokesčio ar verslo galimybių.

Dažniausiai kraustėsi vidutinio amžiaus žmonės

Tyrimo duomenys rodo, jog vidutiniškai daugiausiai kartų kraustėsi 46-55 m. žmonės, tačiau konsultacijų bendrovių atstovai sako, jog jaunesni žmonės galėtų kraustytis ir dažniau, jei tik turėtų tam pakankamai finansinių galimybių.

„Didėjant amžiui didėja ir kraustymosi kartų skaičius. Jaunesni žmonės yra dar nespėję perskraustyti atitinkamą kartų skaičių“, - dėsto A. Markevičius.

„Jauni žmonės daug lanksčiau vertina savo veiklos perspektyvas, ieško naujų galimybių, keliasi į didesnius miestus. Lygiai taip pat jie vertina ir įsigyjamą būstą – pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, jie yra pasirengę pakeisti būstą į didesnį, kokybiškesnį ar kitame mieste“, - antrina J. Gumuliauskienė.

E. Piesarskas mano, kad jaunesni žmonės nuosavą būstą keistų dažniau, jei tam turėtų pakankamai finansinių galimybių, todėl kol kas jaunimas dažniau renkasi nuomą.

„Kai žmogus yra jaunas, jis pakankamai dažnai keičia savo socialinę aplinką, gana drastiškai keičiasi jo pajamos, tad ir galimybės keltis į kitą būstą. Ne paslaptis, kad Lietuvos atveju, jauniems žmonėms įsigyti nuosavą būstą padeda ir tėvai, - sako jis. - Iš tiesų, maniau, kad jaunesnių žmonių kraustymasis bus dar aktyvesnis. Galbūt, jei kreditavimas būtų dar lengviau prieinamas, jaunesnių žmonių kraustymasis būtų dažnesnis, nes jų resursai ir poreikiai yra labai dinamiški.“

Norintiems keisti būstą pataria pasiskaičiuoti

„Swedbank“ duomenimis, kai žmonės nori turimą būstą pasikeisti į kokybiškesnį, pirmiausia reikia pasiskaičiuoti, kiek toks sprendimas kainuos.

„Norėdamas pakeisti už paskolą pirktą būstą, pirmiausiai žmogus turėtų nuspręsti, ką ketina daryti su esamu turtu ir įsipareigojimais. Jeigu turimą būstą planuojama parduoti, tuomet labai svarbu žinoti už kokią kainą ir per kiek laiko pavyks tai padaryti. Yra žmonių, kurie turimą būstą norėtų išnuomoti. Tuomet vertėtų gerai išsiaiškinti nuomos kainas ir įvertinti, ar pajamos iš nuomos padengs bankui mokamas įmokas už turimą paskolą“, - pasakoja J. Gumuliauskienė.

Be to, ji pataria įvertinti, ar reikės naująjį būstą įrengti, remontuoti, ar padidės komunaliniai mokesčiai įsigijus naująjį būstą.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Susituokę kraustosi dažniau nei viengungiai

Nesusituokę žmonės nuosavus būstus keičia rečiau nei šeimas sukūrę žmonės, rodo „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ šiemet atlikta apklausa. Finansinių konsultacijų bendrovių atstovai teigia, jog neįsipareigoję žmonės prisitaiko būstą savo poreikiams, o sukūrus šeimą poreikiai nuolat keičiasi, todėl keičiamas ir būstas.

„Keičiantis šeiminei padėčiai atsiranda poreikis keisti ir būstą. Tai vyksta netgi keliais etapais - pradžioje susituokus ar pradėjus gyventi prireikia vienokio būsto, vėliau, atsiradus vaikui - kito, dar vėliau, didėjant vaikų skaičiui, - trečio, galų gale, išleidus vaikus savarankiškam gyvenimui, – dar vieno. Viengungiai turi galimybę pritaikyti būstą visiems savo poreikiams iš pirmo karto, blogiausiu atveju iš antro. Dėl šių priežasčių jaunoms poroms ar dar nesukūrusiems šeimos asmenims dažnai efektyviau pradžioje yra nuomotis būstą, išbandyti, ko tikrai norisi, ir tik tuomet, susigulėjus aplinkybėms, pirkti nuosavą“, - pataria finansinių konsultacijų įmonės "M Capital" direktorius Arnas Markevičius.

Tyrimo duomenys rodo, kad po vieną kartą kraustėsi 28 proc. nesusituokusių asmenų (31 proc. susituokusių), atitinkamai du kartus kraustėsi 18 ir 27 proc., tris – 7 ir 13 proc., keturis 2 ir 6 proc. respondentų. Iš viso balandį vykusioje apklausoje dalyvavo 1,003 tūkst. žmonių.

„Šeimos gyvenimo ciklas rodo tai, kaip keičiantis žmogaus amžiui, keičiasi jo resursai ir gyvenimo būdas. Atitinkamai keičiasi žmogaus gyvenimo dinamika, sėslumo lygis ir panašiai. Pavyzdžiui, šeimas sukūrę žmonės kraustosi dažniau, nei šeimų nesukūrę žmonės, nes vien susituokus keičiamas būstas, taip pat jis gali būti keičiamas susilaukus vaikų. Duomenis, kad pensininkai yra keitę būstą bent kelis kartus galima paaiškinti tuo, jog jų vaikams išsikrausčius gyventi atskirai, vyresnio amžiaus žmonės keliasi į mažesnį būstą“, - antrina konsultacijų bendrovės „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ partneris Edmundas Piesarskas.

Iš viso vieną kartą nuosavą būstą keitė 29 proc. apklaustųjų, du – 25 proc., tris – 12 proc., keturis – 5 proc., penkis ir daugiau – 3 proc., o nei karto nesikraustė 26 proc. apklaustųjų.

Žmonės – nebe sėslūs

Pasak „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės, apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai nėra sėslūs: rečiau kraustėsi tik 56 metų ir vyresni asmenys.

„Panagrinėjus atsakymus pagal amžiaus grupes matyti, jog ir ateityje gyventojai vis lanksčiau keis savo būstą. 51 proc. vyriausių apklaustųjų - 56 m. ir daugiau - teigė, jog jie yra pakeitę bent du nuosavus būstus nuo pilnametystės, tačiau tarp dabartinių penkiasdešimtmečių - 46-55 m. apklaustųjų grupė - tokių žmonių yra jau 59 proc. Matome, kad jauni žmonės lanksčiau žvelgia į nuosavo būsto keitimą, tad būdami pensinio amžiaus jie bus pakeitę daugiau būstų nei dabartiniai senjorai“, - sako ji.


„Vienintelė amžiaus grupė, kurioje sumažėja kraustymosi skaičius yra 56 m. ir vyresni asmenys. Mano manymu, tai lemia vyresnių žmonių įpročiai, ankstesnė gyvenimiška patirtis, santvarka, kurioje jie užaugo. Tiesiog anksčiau nebuvo įprasta dažnai keisti nuosava būstą, nebuvo pakankamai laisvės, įrankių tai daryti. Atitinkamai šie asmenys nėra pratę naudotis būsto kreditais ar kitais finansiniais įrankiais, kas net ir techniškai apsunkina galimybes keisti būstą. Tuo tarpu dabar yra gana įprasta situacija, kai žmonių, dažniau jaunesnių, nebetenkina turimas būstas dėl pasikeitusios šeiminės padėties ar kitų gyvenimiškų aplinkybių“, - antrina A. Markevičius.

Tyrimo duomenys rodo, kad dažniau žmonės keičia būstą, norėdami pagerinti jo kokybę: 26 proc. gyventojų būstą keičia į didesnį, 19 proc. - į geresnį ar kokybiškesnį, 7 proc. - į esantį kitame mikrorajone. Tačiau 5 proc. gyventojų rinkosi atsakymą, jog keitė būstą, kai ieškojo ekonomiškesnio, 4 proc. – jog keitė į mažesnį būstą. Be to, 30 proc. apklaustųjų įsigijo naują būstą, kai apsigyvena kitoje vietovėje.

„Pernai metais dažniausiai žmonės kėlėsi gyventi į Vilnių, Šiaulius arba Klaipėdą, buvo populiarios didžiųjų miestų apylinkės – Vilniaus, Kauno, Trakų rajonai. Taip pat žmonės kėlėsi gyventi į kurortinius miestus Neringą bei Palangą“, - pasakoja J. Gumuliauskienė.

Anot jos, dažniausiai žmonės keliasi į kitus miestus, ieškodami geresnių darbo užmokesčio ar verslo galimybių.

Dažniausiai kraustėsi vidutinio amžiaus žmonės

Tyrimo duomenys rodo, jog vidutiniškai daugiausiai kartų kraustėsi 46-55 m. žmonės, tačiau konsultacijų bendrovių atstovai sako, jog jaunesni žmonės galėtų kraustytis ir dažniau, jei tik turėtų tam pakankamai finansinių galimybių.

„Didėjant amžiui didėja ir kraustymosi kartų skaičius. Jaunesni žmonės yra dar nespėję perskraustyti atitinkamą kartų skaičių“, - dėsto A. Markevičius.

„Jauni žmonės daug lanksčiau vertina savo veiklos perspektyvas, ieško naujų galimybių, keliasi į didesnius miestus. Lygiai taip pat jie vertina ir įsigyjamą būstą – pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, jie yra pasirengę pakeisti būstą į didesnį, kokybiškesnį ar kitame mieste“, - antrina J. Gumuliauskienė.

E. Piesarskas mano, kad jaunesni žmonės nuosavą būstą keistų dažniau, jei tam turėtų pakankamai finansinių galimybių, todėl kol kas jaunimas dažniau renkasi nuomą.

„Kai žmogus yra jaunas, jis pakankamai dažnai keičia savo socialinę aplinką, gana drastiškai keičiasi jo pajamos, tad ir galimybės keltis į kitą būstą. Ne paslaptis, kad Lietuvos atveju, jauniems žmonėms įsigyti nuosavą būstą padeda ir tėvai, - sako jis. - Iš tiesų, maniau, kad jaunesnių žmonių kraustymasis bus dar aktyvesnis. Galbūt, jei kreditavimas būtų dar lengviau prieinamas, jaunesnių žmonių kraustymasis būtų dažnesnis, nes jų resursai ir poreikiai yra labai dinamiški.“

Norintiems keisti būstą pataria pasiskaičiuoti

„Swedbank“ duomenimis, kai žmonės nori turimą būstą pasikeisti į kokybiškesnį, pirmiausia reikia pasiskaičiuoti, kiek toks sprendimas kainuos.

„Norėdamas pakeisti už paskolą pirktą būstą, pirmiausiai žmogus turėtų nuspręsti, ką ketina daryti su esamu turtu ir įsipareigojimais. Jeigu turimą būstą planuojama parduoti, tuomet labai svarbu žinoti už kokią kainą ir per kiek laiko pavyks tai padaryti. Yra žmonių, kurie turimą būstą norėtų išnuomoti. Tuomet vertėtų gerai išsiaiškinti nuomos kainas ir įvertinti, ar pajamos iš nuomos padengs bankui mokamas įmokas už turimą paskolą“, - pasakoja J. Gumuliauskienė.

Be to, ji pataria įvertinti, ar reikės naująjį būstą įrengti, remontuoti, ar padidės komunaliniai mokesčiai įsigijus naująjį būstą.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!