Lietuvos gyventojų nuomone, prezidento įtaka turi viršyti Seimo galias

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų laikosi nuomonės, kad Lietuvos valdymo sistema turėtų būti prezidentinė, o prezidento galios turėtų viršyti Seimo įgaliojimus. Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus gyventojų apklausą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Alvidas Lukošaitos teigia, kad žmonių parama prezidentinei valdymo formai susijusi su polinkiu politinius procesus suvokti per lyderius, troškimu, kad už priimamus sprendimus būtų atsakingas vienas asmuo, nepasitikėjimu klampiomis parlamentinės demokratijos procedūromis bei dalies piliečių manymu, jog stiprus prezidentas garantuoja tvarką valstybėje.

Pasak A. Lukošaičio, koalicijų dėlionėmis, partijų nesutarimais ir politiniais pykčiais pasibjaurėję žmonės tiesiog mano, kad stiprus prezidentas visa tai išspręstų. „Žmonės galvoja, va, būtų stiprus prezidentas, viso to nebūtų“, - teigė politologas.

Prezidentinės valdymo formos nori žemesnio išsimokslinimo gyventojai

Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio mėnesio nutarime yra konstatavęs, jog Lietuvos valstybės valdymo modelis priskirtinas parlamentinės respublikos valdymo formai, tačiau kartu pabrėžiama, jog mūsų valstybei būdingi ir kai kurie mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai.

Tačiau Lietuvos gyventojai labiausiai pageidautų prezidentinės valdymo sistemos. Kad prezidento galios nurungtų Seimo įgaliojimus, norėtų net 54,7 proc. gyventojų.

Mišri valdymo sistema būtų priimtina 22,2 proc. apklaustų respondentų, parlamentinė valdymo forma mieliausia 14,3 proc. žmonių.

Konstitucinės monarchijos įvedimo norėtų tik 3 proc. Lietuvos gyventojų.

Aiškaus prezidentinio valdymo modelio dažniau pageidauja vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo vyrai, gaunantys žemesnes pajamas ir gyvenantys rajonų centruose.

Išlaikyti mišrią sistemą dažniau norėtų 26-45 metų amžiaus bei aukštesnio išsimokslinimo atstovai.

Parlamentinės respublikos dažniau pageidauja moterys, vyresnio amžiaus atstovai.

Jaunimas iki 25 metų dažniau pageidautų Vilniuje matyti monarchą.

Jūsų nuomone, kokia Lietuvoje turėtų būti valdymo sistema? (proc.)

 


Prezidentinė, kai prezidento galios viršija Seimo galias

54,7

Mišri, kai Seimo ir prezidento galios apylygės

22,2

Parlamentinė, kai Seimo galios viršija prezidento galias

14,3

Konstitucinė monarchija, kai formaliai šalį valdo karalius

3,0

Nežino / neatsakė

5,8

Iš viso:

100

A.Lukošaitis: stiprus prezidentas asocijuojasi su tvarka ir atsakomybe

Politologas A. Lukošaitis prezidentinės valdymo sistemos populiarumą aiškina keletu aspektų. Pirmiausia, jo nuomone, daugeliui žmonių politiką suprantama tik per asmenybių vaizdinį, politika jiems ne procedūrų rinkinys ar nuolatinių kompromisų paieška, o konkretaus politiko sprendimai.

„Žmonės patys nepastebi, kaip juos veikia tam tikras mitas – politikos personifikavimas arba įasmeninimas. Daugumai žmonių didžioji politika matoma, atpažįstama ir suprantama per didžiųjų asmenybių vaizdinį. Per tuos asmenybių vaizdinius jie galvoja labiau suprantantys politiką, o kai labiau pažįsti ar supranti, jautiesi ramesnis“, - DELFI teigė A. Lukošaitis.

Antras svarbus aspektas, anot politologo, tas, kad prezidentinės sistemos dažnai siejamos su asmenine atsakomybe už priimamus sprendimus.

„Manau, kad su prezidentinėmis sistemomis siejama asmeninė atsakomybė, konkretaus asmens rūpestis dėl valstybės“, - sakė mokslininkas.

Maža to, pasak A. Lukošaičio, tarp remiančiųjų prezidentinę valdymo sistemą gali būti žmonių, manančių, kad „prie Smetonos buvo geriau“.

„Dar galbūt galima samprotauti, kad prezidentinė sistema yra aiškesnė, tad gali būti suprantama kaip alternatyva parlamentinei sistemai, partijų demokratijai“ - svarstė mokslininkas.

Kaip žinoma, politinės partijos Lietuvoje yra itin nepopuliarios. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, liepos mėnesį politinėmis partijomis nurodė pasitikintys tik 3,8 proc. gyventojų.

Be kita ko, A. Lukošaitis mano, kad prezidentinė sistema dalies žmonių sąmonėje gali būti siejama su priešprieša nesuprantamai, chaotiškai demokratinei valdymo sistemai.

„Žmonės intuityviai gali jausti, kad prezidento vedama prezidentinė sistema yra alternatyvus pasirinkimas demokratijai plačiąja prasme. Manau, kad dėl totalaus ir gilaus nepasitikėjimo mūsų sistema ir demokratija, žmonės intuityviai galvoja, kad prezidentinis ar tam tikras autoritarinis (su nukrypimais nuo demokratijos principų) modelis gali duoti jiems daugiau naudos, daugiau gerovės, užtikrintumo, ramybės“, - svarstė mokslininkas.

Anot A. Lukošaičio, parlamentinė demokratija daugelio gyventojų sąmonėje atrodo chaotiška, klampi, kupina smegduobių bei nestabili. „Žmonės galvoja, va, būtų stiprus prezidentas, viso to nebūtų“, - teigė politologas.

„Tačiau Seymouras Martinas Lipsetas labai gražiai įrodė, kad prezidentinės sistemos žymiai skaudžiau kertasi su pačia demokratijos idėja. Be to, statistiškai yra įrodyta, kad parlamentinės, o ne prezidentinės, demokratijos užtikrina geresnį ekonominį išsivystymo lygį, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad būtent prezidentinės sistemos sukuria ekonominę gerovę. Deja, mokslininkai įrodė, kad nieko panašaus“, - reziumavo A. Lukošaitis.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų birželio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Lietuvos gyventojų nuomone, prezidento įtaka turi viršyti Seimo galias

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų laikosi nuomonės, kad Lietuvos valdymo sistema turėtų būti prezidentinė, o prezidento galios turėtų viršyti Seimo įgaliojimus. Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus gyventojų apklausą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Alvidas Lukošaitos teigia, kad žmonių parama prezidentinei valdymo formai susijusi su polinkiu politinius procesus suvokti per lyderius, troškimu, kad už priimamus sprendimus būtų atsakingas vienas asmuo, nepasitikėjimu klampiomis parlamentinės demokratijos procedūromis bei dalies piliečių manymu, jog stiprus prezidentas garantuoja tvarką valstybėje.

Pasak A. Lukošaičio, koalicijų dėlionėmis, partijų nesutarimais ir politiniais pykčiais pasibjaurėję žmonės tiesiog mano, kad stiprus prezidentas visa tai išspręstų. „Žmonės galvoja, va, būtų stiprus prezidentas, viso to nebūtų“, - teigė politologas.

Prezidentinės valdymo formos nori žemesnio išsimokslinimo gyventojai

Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio mėnesio nutarime yra konstatavęs, jog Lietuvos valstybės valdymo modelis priskirtinas parlamentinės respublikos valdymo formai, tačiau kartu pabrėžiama, jog mūsų valstybei būdingi ir kai kurie mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai.

Tačiau Lietuvos gyventojai labiausiai pageidautų prezidentinės valdymo sistemos. Kad prezidento galios nurungtų Seimo įgaliojimus, norėtų net 54,7 proc. gyventojų.

Mišri valdymo sistema būtų priimtina 22,2 proc. apklaustų respondentų, parlamentinė valdymo forma mieliausia 14,3 proc. žmonių.

Konstitucinės monarchijos įvedimo norėtų tik 3 proc. Lietuvos gyventojų.

Aiškaus prezidentinio valdymo modelio dažniau pageidauja vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo vyrai, gaunantys žemesnes pajamas ir gyvenantys rajonų centruose.

Išlaikyti mišrią sistemą dažniau norėtų 26-45 metų amžiaus bei aukštesnio išsimokslinimo atstovai.

Parlamentinės respublikos dažniau pageidauja moterys, vyresnio amžiaus atstovai.

Jaunimas iki 25 metų dažniau pageidautų Vilniuje matyti monarchą.

Jūsų nuomone, kokia Lietuvoje turėtų būti valdymo sistema? (proc.)

 


Prezidentinė, kai prezidento galios viršija Seimo galias

54,7

Mišri, kai Seimo ir prezidento galios apylygės

22,2

Parlamentinė, kai Seimo galios viršija prezidento galias

14,3

Konstitucinė monarchija, kai formaliai šalį valdo karalius

3,0

Nežino / neatsakė

5,8

Iš viso:

100

A.Lukošaitis: stiprus prezidentas asocijuojasi su tvarka ir atsakomybe

Politologas A. Lukošaitis prezidentinės valdymo sistemos populiarumą aiškina keletu aspektų. Pirmiausia, jo nuomone, daugeliui žmonių politiką suprantama tik per asmenybių vaizdinį, politika jiems ne procedūrų rinkinys ar nuolatinių kompromisų paieška, o konkretaus politiko sprendimai.

„Žmonės patys nepastebi, kaip juos veikia tam tikras mitas – politikos personifikavimas arba įasmeninimas. Daugumai žmonių didžioji politika matoma, atpažįstama ir suprantama per didžiųjų asmenybių vaizdinį. Per tuos asmenybių vaizdinius jie galvoja labiau suprantantys politiką, o kai labiau pažįsti ar supranti, jautiesi ramesnis“, - DELFI teigė A. Lukošaitis.

Antras svarbus aspektas, anot politologo, tas, kad prezidentinės sistemos dažnai siejamos su asmenine atsakomybe už priimamus sprendimus.

„Manau, kad su prezidentinėmis sistemomis siejama asmeninė atsakomybė, konkretaus asmens rūpestis dėl valstybės“, - sakė mokslininkas.

Maža to, pasak A. Lukošaičio, tarp remiančiųjų prezidentinę valdymo sistemą gali būti žmonių, manančių, kad „prie Smetonos buvo geriau“.

„Dar galbūt galima samprotauti, kad prezidentinė sistema yra aiškesnė, tad gali būti suprantama kaip alternatyva parlamentinei sistemai, partijų demokratijai“ - svarstė mokslininkas.

Kaip žinoma, politinės partijos Lietuvoje yra itin nepopuliarios. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, liepos mėnesį politinėmis partijomis nurodė pasitikintys tik 3,8 proc. gyventojų.

Be kita ko, A. Lukošaitis mano, kad prezidentinė sistema dalies žmonių sąmonėje gali būti siejama su priešprieša nesuprantamai, chaotiškai demokratinei valdymo sistemai.

„Žmonės intuityviai gali jausti, kad prezidento vedama prezidentinė sistema yra alternatyvus pasirinkimas demokratijai plačiąja prasme. Manau, kad dėl totalaus ir gilaus nepasitikėjimo mūsų sistema ir demokratija, žmonės intuityviai galvoja, kad prezidentinis ar tam tikras autoritarinis (su nukrypimais nuo demokratijos principų) modelis gali duoti jiems daugiau naudos, daugiau gerovės, užtikrintumo, ramybės“, - svarstė mokslininkas.

Anot A. Lukošaičio, parlamentinė demokratija daugelio gyventojų sąmonėje atrodo chaotiška, klampi, kupina smegduobių bei nestabili. „Žmonės galvoja, va, būtų stiprus prezidentas, viso to nebūtų“, - teigė politologas.

„Tačiau Seymouras Martinas Lipsetas labai gražiai įrodė, kad prezidentinės sistemos žymiai skaudžiau kertasi su pačia demokratijos idėja. Be to, statistiškai yra įrodyta, kad parlamentinės, o ne prezidentinės, demokratijos užtikrina geresnį ekonominį išsivystymo lygį, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad būtent prezidentinės sistemos sukuria ekonominę gerovę. Deja, mokslininkai įrodė, kad nieko panašaus“, - reziumavo A. Lukošaitis.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų birželio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!