Algos didėjo uždirbantiems daugiausiai 

Daugumai gyventojų šiemet atlyginimas nesikeitė, o algos dažniau didėjo aukščiausių pajamų atstovams, rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" duomenys, šiemet birželį apklaususios 1008 gyventojų.

Reprezentatyvi apklausa rodo, kad atlyginimas nesikeitė 43,4 proc. respondentų, dar 36,3 proc. apklaustųjų teigė, kad neturi darbo bei negauna atlyginimo. Algos didėjo 9,4 proc. dirbančiųjų, o mažėjo – 10,1 proc.

“Atlyginimas dažniau didėjo vyrams, 26 - 55m, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojams. Beje, atlyginimas dažniau didėjo aukščiausių pajamų atstovams”, - pastebi tyrėjai.

Kaip šiemet keitėsi Jūsų atlyginimas? (proc.)

Padidėjo daugiau kaip 20 proc.

1,1

Padidėjo 10 -20 proc.

1,6

Padidėjo iki 10 proc.

6,7

Nesikeitė

43,4

Sumažėjo iki 10 proc.

6,3

Sumažėjo 10 -20 proc.

2,6

Sumažėjo daugiau kaip 20 proc.

1,2

Nedirbu, negaunu atlyginimo

36,3

Nežino/ neatsakė

0,8

Iš viso:

100

 

Pajamų žirklės didėja

Kauno technologijos universiteto Vadybos katedros profesorė Asta Savanevičienė mano, jog tokios atlyginimų tendencijos rodo, kad visuomenėje randasi vis didesni pajamų skirtumai.

KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė Asta Savanevičienė

„Formuojasi žirklės, o tai reiškia, kad mes neturime normalios viduriniosios klasės, ant kurios laikosi visas pasaulis: Lietuvoje vieni turtėja, kiti – skursta. Atlyginimų didėjimas nesusijęs su šalies gerbūvio didėjimu, nes, kalbant negražiai, lobsta turtingieji“, - pastebi mokslininkė.

Ji neatmeta galimybės, jog atlyginimus sau galėjo didintis atsakingas pareigas užimantys specialistai bei įmonių ar įstaigų vadovai.

„Lietuvoje yra nedidelė vidurinioji klasė ir kol jai nekyla atlyginimai, tol negalima kalbėti apie gerėjančią situaciją, net priešingai: gaunantys mažas pajamas, toliau uždirba mažai, viduriniosios klasės algos nedidėja arba nežymiai didėja, o turtingieji gyvena geriau. Aišku, galima sakyti, štai – atlyginimai kyla, tačiau vidurinioji klasė nestiprėja, o visuomenės gerovė priklauso nuo viduriniosios klasės“, - mano A. Savanevičienė.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto personalo vadovė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos narė Karolina Zelbienė sako, jog kol kas atlyginimai didėja nežymiai ir pirmiausiai – specialistams.

„Atlyginimų rinkoje paskutiniaisiais metais dinamika pasikeitė. Po atlygių mažinimo ir įšaldymo krizes metu pastebimas atlydys, daugiau įmonių kelia atlyginimus. Tačiau tiek dėl įtemptos finansinės situacijos euro zonoje, tiek dėl krizės pasekmių ar laukiamų sunkumų ateityje kai kuriose įmonėse atlygio pokyčiai nėra optimistiški“, - mano K. Zelbienė.

Nors nuo šių metų rugpjūčio Lietuvoje padidėjo minimalus darbo užmokestis, palaipsniui kyla atlyginimai valstybiniame ir privačiame sektoriuje, anot K. Zelbienės, pirmiausiai tai pajaučia specialistai.

„Bendra tendencija Lietuvoje rodo atlygio kilimą. Tai patvirtina ir pakelta minimali mėnesinė alga, ir įmonių planai numatyti tam tikrą fondą atlygio kėlimui ateinantiems metams. Manau, kad turintiems išsilavinimą ir gyvenantiems didžiuosiuose miestuose yra paprasčiau pasinaudoti atsiradusiomis naujomis galimybėmis. Todėl didesnes pajamas turinčių žmonių, kurie paprastai ir yra turintys išsilavinimą ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose, atlygis padidėjo pirmiausia“, - sako ji.

Viešosios nuomonės apklausa buvo atlikta naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų, rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Algos didėjo uždirbantiems daugiausiai 

Daugumai gyventojų šiemet atlyginimas nesikeitė, o algos dažniau didėjo aukščiausių pajamų atstovams, rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" duomenys, šiemet birželį apklaususios 1008 gyventojų.

Reprezentatyvi apklausa rodo, kad atlyginimas nesikeitė 43,4 proc. respondentų, dar 36,3 proc. apklaustųjų teigė, kad neturi darbo bei negauna atlyginimo. Algos didėjo 9,4 proc. dirbančiųjų, o mažėjo – 10,1 proc.

“Atlyginimas dažniau didėjo vyrams, 26 - 55m, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojams. Beje, atlyginimas dažniau didėjo aukščiausių pajamų atstovams”, - pastebi tyrėjai.

Kaip šiemet keitėsi Jūsų atlyginimas? (proc.)

Padidėjo daugiau kaip 20 proc.

1,1

Padidėjo 10 -20 proc.

1,6

Padidėjo iki 10 proc.

6,7

Nesikeitė

43,4

Sumažėjo iki 10 proc.

6,3

Sumažėjo 10 -20 proc.

2,6

Sumažėjo daugiau kaip 20 proc.

1,2

Nedirbu, negaunu atlyginimo

36,3

Nežino/ neatsakė

0,8

Iš viso:

100

 

Pajamų žirklės didėja

Kauno technologijos universiteto Vadybos katedros profesorė Asta Savanevičienė mano, jog tokios atlyginimų tendencijos rodo, kad visuomenėje randasi vis didesni pajamų skirtumai.

KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė Asta Savanevičienė

„Formuojasi žirklės, o tai reiškia, kad mes neturime normalios viduriniosios klasės, ant kurios laikosi visas pasaulis: Lietuvoje vieni turtėja, kiti – skursta. Atlyginimų didėjimas nesusijęs su šalies gerbūvio didėjimu, nes, kalbant negražiai, lobsta turtingieji“, - pastebi mokslininkė.

Ji neatmeta galimybės, jog atlyginimus sau galėjo didintis atsakingas pareigas užimantys specialistai bei įmonių ar įstaigų vadovai.

„Lietuvoje yra nedidelė vidurinioji klasė ir kol jai nekyla atlyginimai, tol negalima kalbėti apie gerėjančią situaciją, net priešingai: gaunantys mažas pajamas, toliau uždirba mažai, viduriniosios klasės algos nedidėja arba nežymiai didėja, o turtingieji gyvena geriau. Aišku, galima sakyti, štai – atlyginimai kyla, tačiau vidurinioji klasė nestiprėja, o visuomenės gerovė priklauso nuo viduriniosios klasės“, - mano A. Savanevičienė.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto personalo vadovė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos narė Karolina Zelbienė sako, jog kol kas atlyginimai didėja nežymiai ir pirmiausiai – specialistams.

„Atlyginimų rinkoje paskutiniaisiais metais dinamika pasikeitė. Po atlygių mažinimo ir įšaldymo krizes metu pastebimas atlydys, daugiau įmonių kelia atlyginimus. Tačiau tiek dėl įtemptos finansinės situacijos euro zonoje, tiek dėl krizės pasekmių ar laukiamų sunkumų ateityje kai kuriose įmonėse atlygio pokyčiai nėra optimistiški“, - mano K. Zelbienė.

Nors nuo šių metų rugpjūčio Lietuvoje padidėjo minimalus darbo užmokestis, palaipsniui kyla atlyginimai valstybiniame ir privačiame sektoriuje, anot K. Zelbienės, pirmiausiai tai pajaučia specialistai.

„Bendra tendencija Lietuvoje rodo atlygio kilimą. Tai patvirtina ir pakelta minimali mėnesinė alga, ir įmonių planai numatyti tam tikrą fondą atlygio kėlimui ateinantiems metams. Manau, kad turintiems išsilavinimą ir gyvenantiems didžiuosiuose miestuose yra paprasčiau pasinaudoti atsiradusiomis naujomis galimybėmis. Todėl didesnes pajamas turinčių žmonių, kurie paprastai ir yra turintys išsilavinimą ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose, atlygis padidėjo pirmiausia“, - sako ji.

Viešosios nuomonės apklausa buvo atlikta naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų, rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!