Kuo mažesnis atlyginimas, tuo didesnė meilė „Sodrai”

Mažiausiai senatvei taupo žemiausias pajamas turintys gyventojai, rodo gyventojų nuomonės ir rinkų tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto, šios gyventojų grupės laukia didžiausia finansinė priklausomybė nuo „Sodros”.

32,9 proc. gyventojų taupo, kaupia pensijų fonde, investuoja ar imasi kitų priemonių, kurios palengvintų materialinę padėtį senatvėje. 12 proc. apklaustųjų kol kas nekaupia senatvei, bet ketina tai daryti, o 22,3 proc. tai darys, jei atsiras finansinių galimybių. Senatvei nekaupia ir to daryti neketina 28,2 proc. apklaustųjų.

LLRI vyresniosios ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, tyrimo rezultatai rodo gyventojų suvokimą, kad taupyti senatvei reikia ir patiems. „Gyventojai supranta, kad „Sodra“ sočios senatvės negarantuos, tad jie yra linkę kaupti lėšas patys. Deja, finansines galimybes taupyti sumenkina aukštos, 34 proc. dirbančiojo pajamų siekiančios įmokos „Sodrai“, todėl net kas ketvirtas gyventojas lieka be finansinės galimybės kaupti senatvei savarankiškai,“ – sako ekspertė.

„Lyginant apklaustųjų atsakymus pagal jų pajamas, mažiausiai taupo žemiausias pajamas turintys gyventojai: tai daro tik apie 30 proc. apklaustųjų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui sudaro iki 500 bei nuo 501 iki 1000 litų. Tuo tarpu tarp apklaustųjų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui viršija 1500 litų, senatvei taupo jau kas antras žmogus – 52,5 proc.,“ – tyrimo rezultatus apžvelgia K. Leontjeva.

Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2012 m. birželio 15 – 22 dienomis. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai.


 


Kuo mažesnis atlyginimas, tuo didesnė meilė „Sodrai”

Mažiausiai senatvei taupo žemiausias pajamas turintys gyventojai, rodo gyventojų nuomonės ir rinkų tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto, šios gyventojų grupės laukia didžiausia finansinė priklausomybė nuo „Sodros”.

32,9 proc. gyventojų taupo, kaupia pensijų fonde, investuoja ar imasi kitų priemonių, kurios palengvintų materialinę padėtį senatvėje. 12 proc. apklaustųjų kol kas nekaupia senatvei, bet ketina tai daryti, o 22,3 proc. tai darys, jei atsiras finansinių galimybių. Senatvei nekaupia ir to daryti neketina 28,2 proc. apklaustųjų.

LLRI vyresniosios ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, tyrimo rezultatai rodo gyventojų suvokimą, kad taupyti senatvei reikia ir patiems. „Gyventojai supranta, kad „Sodra“ sočios senatvės negarantuos, tad jie yra linkę kaupti lėšas patys. Deja, finansines galimybes taupyti sumenkina aukštos, 34 proc. dirbančiojo pajamų siekiančios įmokos „Sodrai“, todėl net kas ketvirtas gyventojas lieka be finansinės galimybės kaupti senatvei savarankiškai,“ – sako ekspertė.

„Lyginant apklaustųjų atsakymus pagal jų pajamas, mažiausiai taupo žemiausias pajamas turintys gyventojai: tai daro tik apie 30 proc. apklaustųjų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui sudaro iki 500 bei nuo 501 iki 1000 litų. Tuo tarpu tarp apklaustųjų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui viršija 1500 litų, senatvei taupo jau kas antras žmogus – 52,5 proc.,“ – tyrimo rezultatus apžvelgia K. Leontjeva.

Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2012 m. birželio 15 – 22 dienomis. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai.