Kasko drausti automobiliai dažniau nukenčia dėl avarijų nei dėl vagių

Mūsų šalies žmogui automobilis – antrasis pagal dydį ir svarbą turimas turtas po būsto. „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis žmonių, pasirenkančių savanorišką draudimą, apsaugo savo automobilį kasko draudimu.

„PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas teigia, kad kasko draudimo rūšis rodo augimo tendencijas, o pagrindinė priežastis – racionalesnis gyventojų požiūris į savo turimą turtą.

„Tyrimas atskleidė, kad pagrindinės priežastys, dėl ko draudžiamasi kasko draudimu, yra vagysčių baimė ir galimi nuostoliai dėl avarijos. Iš tiesų apie 90 proc. atvejų, dėl kurių kreipiamasi, yra dėl avarijų, ir tik apie dešimtadalį įvykių sudaro vagystės. Na, o išmokos už avarijas kokius 6 kartus lenkia išmokas už vagystes. Taigi žmonės suvokė, kad kasko draudimas leidžia išsaugoti tas investicijas, kurių pareikalavo automobilis“, - teigė E. Skupas.

Pasak jo, maždaug trečdalis automobilių, draustų kasko, per metus patenka į techninį įvykį, dėl kurio mokama išmoka. Tuo tarpu nuo vagystės nukenčia maždaug vienas iš 50 kasko draustų automobilių, į šį skaičių įtraukiant ir detalių vagystes.

Draudikų teigimu, kasko draudimą dažniau renkasi vidutinio amžiaus, vidutinių ir didesnių pajamų gyventojai, t.y. tie žmonės, kurie įsigyja brangesnius, naujesnius automobilius. Beje, moterys dažniau nei vyrai draudžia automobilį kasko draudimu.

Teigiama, kad vidutinė avarijos išmoka (lengvųjų automobilių kategorijoje) yra apie 2000 Lt, didžiausia išmoka dėl avarijos lengvajam automobiliui siekė 98 000 Lt.

Vidutinė lengvojo automobilio vagystės išmoka yra apie 24 000 Lt, didžiausia išmoka siekė 110 000 Lt.


Kasko drausti automobiliai dažniau nukenčia dėl avarijų nei dėl vagių

Mūsų šalies žmogui automobilis – antrasis pagal dydį ir svarbą turimas turtas po būsto. „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik trečdalis žmonių, pasirenkančių savanorišką draudimą, apsaugo savo automobilį kasko draudimu.

„PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas teigia, kad kasko draudimo rūšis rodo augimo tendencijas, o pagrindinė priežastis – racionalesnis gyventojų požiūris į savo turimą turtą.

„Tyrimas atskleidė, kad pagrindinės priežastys, dėl ko draudžiamasi kasko draudimu, yra vagysčių baimė ir galimi nuostoliai dėl avarijos. Iš tiesų apie 90 proc. atvejų, dėl kurių kreipiamasi, yra dėl avarijų, ir tik apie dešimtadalį įvykių sudaro vagystės. Na, o išmokos už avarijas kokius 6 kartus lenkia išmokas už vagystes. Taigi žmonės suvokė, kad kasko draudimas leidžia išsaugoti tas investicijas, kurių pareikalavo automobilis“, - teigė E. Skupas.

Pasak jo, maždaug trečdalis automobilių, draustų kasko, per metus patenka į techninį įvykį, dėl kurio mokama išmoka. Tuo tarpu nuo vagystės nukenčia maždaug vienas iš 50 kasko draustų automobilių, į šį skaičių įtraukiant ir detalių vagystes.

Draudikų teigimu, kasko draudimą dažniau renkasi vidutinio amžiaus, vidutinių ir didesnių pajamų gyventojai, t.y. tie žmonės, kurie įsigyja brangesnius, naujesnius automobilius. Beje, moterys dažniau nei vyrai draudžia automobilį kasko draudimu.

Teigiama, kad vidutinė avarijos išmoka (lengvųjų automobilių kategorijoje) yra apie 2000 Lt, didžiausia išmoka dėl avarijos lengvajam automobiliui siekė 98 000 Lt.

Vidutinė lengvojo automobilio vagystės išmoka yra apie 24 000 Lt, didžiausia išmoka siekė 110 000 Lt.