Kas trečias Lietuvos gyventojas nežino, kur keliauja nuotekų vanduo

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nežino, kur keliauja nuotekų vanduo ir kas penktas gyventojas mano, kad toks vanduo po išvalymo panaudojamas buityje iš naujo. Tokie duomenys paaiškėjo naujienų portalo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai" atlikus viešosios nuomonės apklausą.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad jauniausieji respondentai (18 – 25 metų) dažniausiai iš viso negalėjo atsakyti į jiems pateiktus klausimus apie nuotekas.

Beveik 63 proc. apklaustųjų teigė, kad vanduo iš čiaupo pirmiausia pasiekia valymo įrenginius, o tik po to išleidžiamas į aplinką ir pasiekia upes, ežerus, jūrą ir gruntinius vandenis. Daugiau nei 22 proc. respodentų mano, kad nuotekų vanduo išvalomas ir iš naujo panaudojamas buityje. Tokią nuomonę labiau buvo linkę išsakyti vyresni nei 45 metų asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, 6,9 proc. respondentų manė, kad nuotekų vandeniu yra tręšiama žemė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 16-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Kaip valomas nuotekų vanduo?

Vanduo yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Vis dėlto vandenį lengva užteršti. Plaudami indus ar skalbinius, pasinaudoję tualetu ar vonia, į kanalizacijos vamzdžius nuleidžiame daug užteršto vandens.

Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla pavojus plisti ligoms. Tokį buitinį nutekamąjį vandenį vadiname nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai.

„Vilniaus vandenų“ gamybos valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas vyr. dispečeris Vytenis Sanda GRYNAS.lt teigė, kad gyvenamųjų pastatų nuotakynai ir visa miesto nuotakyno sistema yra skirta vadinamųjų „ūkio-buities“ nuotekų transportavimui.

„Į šią nuotekų kategoriją patenka tik tam tikrų užterštumų rodiklių neviršijančios nuotekos. Tokius užterštumų rodiklius viršijančios nuotekos tampa „gamybinėmis“ nuotekomis, kurios į miesto nuotakyną turėtų būti išleidžiamos tik prieš tai apvalytos iki „ūkio-buities“ nuotekų užterštumų“,– akcentavo pašnekovas.

Lietuvos miestuose „ūkio-buities“ nuotekos patenka į nuotekų valyklą, kur išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu, tačiau ne visos buitinės nuotekos yra išvalomos. Nors pagal įstatymus centralizuotos kanalizacijos sistemos ir autonominių duobių turinys turi pasiekti valymo įrenginius ir tik po valymo išleidžiamas į vidaus vandenis, visgi kai kurie Lietuvos regionai dar iki šiol neturi veikiančių valymo įrengimų.

Ne viskas išvaloma

GRYNAS.lt ankščiau rašė, kad daugiau nei 67 proc. Lietuvos gyventojų namo viduje prisijungę prie centrinės kanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvių tualetu naudojasi namo viduje su autonomine nuotėkų duobe. Gyventojai ir savivaldybės turėtų pasirūpinti nuotėkų tvarkymu, tačiau taip yra nevisada.

2011 metų lapkritį, Ariogalos aplinkos apsaugos departamentas pranešė, kad Ariogalos miestelis neturi valymo įrenginių ir nežinojo, kada juos turės. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vadovas Gediminas Tamašauskas yra sakęs, kad pasidomėti Dubysos vandenimis juos paakino atlikti vandens tyrimai, kuriuose rasta žarnyno lazdelių ir kitokių ligų sukėlėjų: „Pradėjome aiškintis, iš kur ši tarša. Paprastai upė pati apsivalo, jei ji neteršiama nuolat. Ėmėme naršyti Dubysos pakrantes ir žiūrėti, kokie upeliukai ir iš kur į ją įteka, kokie gamybiniai objektai, fermos ir kt. yra upių pakrantėse. Tuomet paaiškėjo šokiruojanti tiesa – Ariogalos mieste veikia niekam nepriklausančios nuotekų sistemos. Jomis teka paviršinis ir drenažo vanduo, sumaišytas su buitinėmis atliekomis, ir visos tos neišvalytos nuotekos patenka į Dubysą.“

Dalis teršalų taip pat nepasiekia valymo įrenginių, gyventojai, turėdami autonomines nuotekų duobes nepasirūpina tinkama jų priežiūra, o kas šeštas lietuvis vis dar naudojasi lauko tualetu.

Praėjusiais metais Aplinkos ministerija iš savivaldybių surinko informaciją apie gyventojų apsirūpinimą geriamuoju vandeniu ir individualų nuotekų tvarkymą. Paaiškėjo, kad apie pusė milijono Lietuvos gyventojų naudojasi vadinamosiomis nuotekų išgriebimo duobėmis. Iš jų tik 11,5 proc. turi sudarę sutartis dėl šių nuotekų išvežimo.

Skirtingi šalies taškai, skirtingai sprendžia problemą. Pvz. Šiaulių savivaldybė, siekdama skatinti gyventojus prisijungti prie naujų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, pati tikrina, ar gyventojai savo nuotekas tvarko taip, kaip nustato teisės aktai.

„Tačiau tikslios statistikos, kiek gyventojų savo nuotekas tvarko netinkamai, neturime. Manome, kad šią problemą galima būtų išspręsti numatant pareigą vandens tiekimo įmonėms parinkti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančias įmones ir sudaryti sutartis su gyventojais. Tokiu būdu atsirastų didesnė individualių nuotekų tvarkymo kontrolė ir gerokai sumažėtų aplinkos tarša nuotekomis“, - siūlė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Valūnas.

Baudos – iki 10 tūkst. litų

Nuotekų tvarkymo reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus. Atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis yra numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51 (6) straipsnyje - Aplinkos teršimas nuotekomis.

Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas - užtraukia baudą piliečiams nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams - nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, - užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams - nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tuos pačius pažeidimus, - užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų ir pareigūnams - nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

„Į vandens telkinius patekę organiniai teršalai mažina vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, dėl to dūsta žuvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su nuotekomis patekę azoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkinių eutrofikaciją“, - perspėja I. Valūnas.

Terminas:

Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai neigiamai veikia nitratų padidėjimas.

 


Kas trečias Lietuvos gyventojas nežino, kur keliauja nuotekų vanduo

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų nežino, kur keliauja nuotekų vanduo ir kas penktas gyventojas mano, kad toks vanduo po išvalymo panaudojamas buityje iš naujo. Tokie duomenys paaiškėjo naujienų portalo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai" atlikus viešosios nuomonės apklausą.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad jauniausieji respondentai (18 – 25 metų) dažniausiai iš viso negalėjo atsakyti į jiems pateiktus klausimus apie nuotekas.

Beveik 63 proc. apklaustųjų teigė, kad vanduo iš čiaupo pirmiausia pasiekia valymo įrenginius, o tik po to išleidžiamas į aplinką ir pasiekia upes, ežerus, jūrą ir gruntinius vandenis. Daugiau nei 22 proc. respodentų mano, kad nuotekų vanduo išvalomas ir iš naujo panaudojamas buityje. Tokią nuomonę labiau buvo linkę išsakyti vyresni nei 45 metų asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, 6,9 proc. respondentų manė, kad nuotekų vandeniu yra tręšiama žemė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 16-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Kaip valomas nuotekų vanduo?

Vanduo yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Vis dėlto vandenį lengva užteršti. Plaudami indus ar skalbinius, pasinaudoję tualetu ar vonia, į kanalizacijos vamzdžius nuleidžiame daug užteršto vandens.

Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla pavojus plisti ligoms. Tokį buitinį nutekamąjį vandenį vadiname nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai.

„Vilniaus vandenų“ gamybos valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas vyr. dispečeris Vytenis Sanda GRYNAS.lt teigė, kad gyvenamųjų pastatų nuotakynai ir visa miesto nuotakyno sistema yra skirta vadinamųjų „ūkio-buities“ nuotekų transportavimui.

„Į šią nuotekų kategoriją patenka tik tam tikrų užterštumų rodiklių neviršijančios nuotekos. Tokius užterštumų rodiklius viršijančios nuotekos tampa „gamybinėmis“ nuotekomis, kurios į miesto nuotakyną turėtų būti išleidžiamos tik prieš tai apvalytos iki „ūkio-buities“ nuotekų užterštumų“,– akcentavo pašnekovas.

Lietuvos miestuose „ūkio-buities“ nuotekos patenka į nuotekų valyklą, kur išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu, tačiau ne visos buitinės nuotekos yra išvalomos. Nors pagal įstatymus centralizuotos kanalizacijos sistemos ir autonominių duobių turinys turi pasiekti valymo įrenginius ir tik po valymo išleidžiamas į vidaus vandenis, visgi kai kurie Lietuvos regionai dar iki šiol neturi veikiančių valymo įrengimų.

Ne viskas išvaloma

GRYNAS.lt ankščiau rašė, kad daugiau nei 67 proc. Lietuvos gyventojų namo viduje prisijungę prie centrinės kanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvių tualetu naudojasi namo viduje su autonomine nuotėkų duobe. Gyventojai ir savivaldybės turėtų pasirūpinti nuotėkų tvarkymu, tačiau taip yra nevisada.

2011 metų lapkritį, Ariogalos aplinkos apsaugos departamentas pranešė, kad Ariogalos miestelis neturi valymo įrenginių ir nežinojo, kada juos turės. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vadovas Gediminas Tamašauskas yra sakęs, kad pasidomėti Dubysos vandenimis juos paakino atlikti vandens tyrimai, kuriuose rasta žarnyno lazdelių ir kitokių ligų sukėlėjų: „Pradėjome aiškintis, iš kur ši tarša. Paprastai upė pati apsivalo, jei ji neteršiama nuolat. Ėmėme naršyti Dubysos pakrantes ir žiūrėti, kokie upeliukai ir iš kur į ją įteka, kokie gamybiniai objektai, fermos ir kt. yra upių pakrantėse. Tuomet paaiškėjo šokiruojanti tiesa – Ariogalos mieste veikia niekam nepriklausančios nuotekų sistemos. Jomis teka paviršinis ir drenažo vanduo, sumaišytas su buitinėmis atliekomis, ir visos tos neišvalytos nuotekos patenka į Dubysą.“

Dalis teršalų taip pat nepasiekia valymo įrenginių, gyventojai, turėdami autonomines nuotekų duobes nepasirūpina tinkama jų priežiūra, o kas šeštas lietuvis vis dar naudojasi lauko tualetu.

Praėjusiais metais Aplinkos ministerija iš savivaldybių surinko informaciją apie gyventojų apsirūpinimą geriamuoju vandeniu ir individualų nuotekų tvarkymą. Paaiškėjo, kad apie pusė milijono Lietuvos gyventojų naudojasi vadinamosiomis nuotekų išgriebimo duobėmis. Iš jų tik 11,5 proc. turi sudarę sutartis dėl šių nuotekų išvežimo.

Skirtingi šalies taškai, skirtingai sprendžia problemą. Pvz. Šiaulių savivaldybė, siekdama skatinti gyventojus prisijungti prie naujų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, pati tikrina, ar gyventojai savo nuotekas tvarko taip, kaip nustato teisės aktai.

„Tačiau tikslios statistikos, kiek gyventojų savo nuotekas tvarko netinkamai, neturime. Manome, kad šią problemą galima būtų išspręsti numatant pareigą vandens tiekimo įmonėms parinkti nuotekų transportavimo paslaugas teikiančias įmones ir sudaryti sutartis su gyventojais. Tokiu būdu atsirastų didesnė individualių nuotekų tvarkymo kontrolė ir gerokai sumažėtų aplinkos tarša nuotekomis“, - siūlė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Valūnas.

Baudos – iki 10 tūkst. litų

Nuotekų tvarkymo reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus. Atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis yra numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51 (6) straipsnyje - Aplinkos teršimas nuotekomis.

Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas - užtraukia baudą piliečiams nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams - nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, - užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams - nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tuos pačius pažeidimus, - užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų ir pareigūnams - nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

„Į vandens telkinius patekę organiniai teršalai mažina vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, dėl to dūsta žuvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su nuotekomis patekę azoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkinių eutrofikaciją“, - perspėja I. Valūnas.

Terminas:

Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai neigiamai veikia nitratų padidėjimas.