Tyrimas: beveik 90 procentų Lietuvos gyventojų būstams reikia remonto

88 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto remonto poreikių ir tik 5 proc. nežino, ką remontuotų savo namuose, ir apie tai negalvoja, atskleidė kovą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

„Matome, kad gyventojai labai gerai žino remontuotinas erdves savo namuose. Būsto atnaujinimas jiems – opus rūpestis, ypač šiltuoju metų laiku. Tačiau ne kiekvienas turi finansinių galimybių susitvarkyti namus taip, kaip norėtų“, – tyrimo duomenis apibendrino „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Pastebi rizikingas būsto erdves

Ketvirtadalis (27 proc.) Lietuvos gyventojų prisipažino, kad labiausiai jų būste reikėtų remontuoti prastai apšiltintas ar neapšiltintas namų sienas. Kas penktam lietuviui į akis labiausiai krenta vidaus sienų apdailos, baldų, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių būklė. Paklausti, ką labiausiai reikėtų atnaujinti jų būstuose, gyventojai dar įvardijo santechniką, grindų dangą ir stogą, lietvamzdžius.

„Tyrimo dalyviai tarp remontuotinų paminėjo ir tas vietas, kurios paprastai sukelia daugumą finansinius nuostolius lemiančių nelaimių. Mūsų duomenimis, per pastarąjį pusmetį 56 proc. žalą sukėlusių įvykių namuose nutiko dėl vandentiekio, kanalizacijos ir santechnikos gedimų. Šias erdves Lietuvos gyventojai priskyrė labiausiai tvarkytinų vietų namuose penketukui“, – kalbėjo J. Gumuliauskienė.

Būstus atnaujins tik iš dalies

Žmonės savo namuose nuolat pastebi, ką reikėtų pagerinti, tačiau veiksmų imasi ne iš karto. Nors 88 proc. tyrimo dalyvių visoje Lietuvoje pasakė, kad jų būstui reikia remonto, 31 proc. namų atnaujinti neketina, nes juos riboja finansinės galimybės. Kiti gyventojai tenkinsis per artimiausius dvejus metus tik iš dalies pasigerindami gyvenimo kokybę. Daugiausia iš jų ketina atnaujinti baldus (12 proc.), santechniką (11 proc.), apšiltinti sienas (9 proc.), dar po 8 proc. nurodė planuoją atnaujinti namo aplinką, buitinę techniką ir (arba) langus.

Kalbėdami su apklausėjais žmonės patvirtino, kad būsto atnaujinimas gerina jų gyvenimo kokybę. „Pridurčiau, kad suremontavus butą ar namą užsitikrinama jaukesnė aplinka ir galima išvengti rizikų, kurios lemia finansinius nuostolius. Tačiau gyventojai didesnius remonto darbus, o juo labiau kapitalinį remontą, atlieka palyginti retai“, – priduria J. Gumuliauskienė.

Pinigų gali atsirasti planuojant ilgesniam laikotarpiui

Pusė tyrimo dalyvių pripažino, kad norimam jų būsto atnaujinimui reikėtų nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. litų, tačiau skirti bent 10 tūkst. litų savų lėšų išgalėtų vos 4,3 proc. apklaustųjų. Dauguma – 38,5 proc. – gyventojų pasisakė, kad remontui surinktų iki 1 tūkst. litų, dar 27,3 proc. galėtų skirti iki 3 tūkst. litų.

"Atotrūkis tarp žmonių įžvelgiamų būsto atnaujinimo poreikių ir jų finansinių galimybių – akivaizdus ir labai didelis. Jį būtų galima sumažinti planuojant ilgesnio laikotarpio pajamas ir išlaidas bei aktyviai ieškant sprendimų“, – galimybių įžvelgia J. Gumuliauskienė. Ji siūlo taikyti kelis finansinio pasiruošimo būsto atnaujinimui būdus.

Pirmasis – įvertinti tinkamą laiką. Šiltuoju metų laiku, kai palengvėja komunalinių mokesčių našta, daug paprasčiau ieškoti būdų sutaupyti. Verta iš anksto nusistatyti aiškų taupymo tikslą – ar kaupiame pinigus atostogoms, ar būsimoms šildymo sąskaitoms apmokėti, ar remonto ir namų atnaujinimo darbams.

„Kai galvojame apie remontą, turime labai atidžiai įvertinti, kokią naudą mums duos planuojamos būsto erdvės atnaujinimas. Žinau, kad žmonės mieliau perklijuos tapetus ar įsigis naują baldą, nes dažniausiai šis atnaujinimas pastebimas geriausiai. Tačiau patariu nukreipti lėšas į erdves, kurios labiausiai augina sąskaitas už komunalines paslaugas, arba skirti pinigų toms namų vietoms, kurios kelia didžiausią riziką“, – nurodo pašnekovė.

Dalis žmonių renkasi skolintis

„Swedbank“ patirtis Lietuvoje rodo, kad dalis gyventojų būsto remonto poreikį patenkina skolindamiesi. Tokių paskolų skaičius 40 proc. išauga pavasarį ir vasarą. Žmonės renkasi vartojamuosius kreditus, asmeninę kredito liniją arba paskolą įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Banko statistika atskleidžia, kad moterys dažniausiai renkasi mažesnes sumas (vidutiniškai 7 tūkst. litų) ir ima vartojamąją paskolą. Vyrai būsto atnaujinimui skolinasi daugiau ir renkasi vidutiniškai 17 tūkst. litų asmeninę kredito liniją, o ketinantys įgyvendinti stambesnius būsto pertvarkymus – maždaug 60 tūkst. litų siekiančią paskolą įkeičiant nekilnojamąjį turtą.

„Skolintos lėšos – viena iš alternatyvų finansuoti būsto atnaujinimą. Šis sprendimas tinka tuomet, kai žmonėms nepavyksta sukaupti visos remontui reikalingos sumos ar iškyla skubus poreikis tvarkyti būstą. Prieš skolinantis patariame gerai įvertinti savo finansines galimybes ir atidžiai apskaičiuoti, kokio dydžio įmokas galėtumėte mokėti bankui“, – kalba J. Gumuliauskienė. Ji pataria vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems žmonėms skolintis tiek, kad grąžinama visų jų turimų finansinių įsipareigojimų mėnesio įmokų suma neviršytų 40 proc. reguliarių šeimos pajamų. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms rekomenduojama skolintis tik tiek, kad jų mėnesio įmokos sudarytų mažiau nei 20–30 proc. šeimos pajamų.

Lietuvos gyventojų būsto remonto poreikius atskleidusią apklausą „Spinter tyrimai“ vykdė šių metų kovo pabaigoje. Jos metu apklausti 1007 respondentai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo duomenys parodo situaciją visoje Lietuvoje.

 


Tyrimas: beveik 90 procentų Lietuvos gyventojų būstams reikia remonto

88 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto remonto poreikių ir tik 5 proc. nežino, ką remontuotų savo namuose, ir apie tai negalvoja, atskleidė kovą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

„Matome, kad gyventojai labai gerai žino remontuotinas erdves savo namuose. Būsto atnaujinimas jiems – opus rūpestis, ypač šiltuoju metų laiku. Tačiau ne kiekvienas turi finansinių galimybių susitvarkyti namus taip, kaip norėtų“, – tyrimo duomenis apibendrino „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Pastebi rizikingas būsto erdves

Ketvirtadalis (27 proc.) Lietuvos gyventojų prisipažino, kad labiausiai jų būste reikėtų remontuoti prastai apšiltintas ar neapšiltintas namų sienas. Kas penktam lietuviui į akis labiausiai krenta vidaus sienų apdailos, baldų, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių būklė. Paklausti, ką labiausiai reikėtų atnaujinti jų būstuose, gyventojai dar įvardijo santechniką, grindų dangą ir stogą, lietvamzdžius.

„Tyrimo dalyviai tarp remontuotinų paminėjo ir tas vietas, kurios paprastai sukelia daugumą finansinius nuostolius lemiančių nelaimių. Mūsų duomenimis, per pastarąjį pusmetį 56 proc. žalą sukėlusių įvykių namuose nutiko dėl vandentiekio, kanalizacijos ir santechnikos gedimų. Šias erdves Lietuvos gyventojai priskyrė labiausiai tvarkytinų vietų namuose penketukui“, – kalbėjo J. Gumuliauskienė.

Būstus atnaujins tik iš dalies

Žmonės savo namuose nuolat pastebi, ką reikėtų pagerinti, tačiau veiksmų imasi ne iš karto. Nors 88 proc. tyrimo dalyvių visoje Lietuvoje pasakė, kad jų būstui reikia remonto, 31 proc. namų atnaujinti neketina, nes juos riboja finansinės galimybės. Kiti gyventojai tenkinsis per artimiausius dvejus metus tik iš dalies pasigerindami gyvenimo kokybę. Daugiausia iš jų ketina atnaujinti baldus (12 proc.), santechniką (11 proc.), apšiltinti sienas (9 proc.), dar po 8 proc. nurodė planuoją atnaujinti namo aplinką, buitinę techniką ir (arba) langus.

Kalbėdami su apklausėjais žmonės patvirtino, kad būsto atnaujinimas gerina jų gyvenimo kokybę. „Pridurčiau, kad suremontavus butą ar namą užsitikrinama jaukesnė aplinka ir galima išvengti rizikų, kurios lemia finansinius nuostolius. Tačiau gyventojai didesnius remonto darbus, o juo labiau kapitalinį remontą, atlieka palyginti retai“, – priduria J. Gumuliauskienė.

Pinigų gali atsirasti planuojant ilgesniam laikotarpiui

Pusė tyrimo dalyvių pripažino, kad norimam jų būsto atnaujinimui reikėtų nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. litų, tačiau skirti bent 10 tūkst. litų savų lėšų išgalėtų vos 4,3 proc. apklaustųjų. Dauguma – 38,5 proc. – gyventojų pasisakė, kad remontui surinktų iki 1 tūkst. litų, dar 27,3 proc. galėtų skirti iki 3 tūkst. litų.

"Atotrūkis tarp žmonių įžvelgiamų būsto atnaujinimo poreikių ir jų finansinių galimybių – akivaizdus ir labai didelis. Jį būtų galima sumažinti planuojant ilgesnio laikotarpio pajamas ir išlaidas bei aktyviai ieškant sprendimų“, – galimybių įžvelgia J. Gumuliauskienė. Ji siūlo taikyti kelis finansinio pasiruošimo būsto atnaujinimui būdus.

Pirmasis – įvertinti tinkamą laiką. Šiltuoju metų laiku, kai palengvėja komunalinių mokesčių našta, daug paprasčiau ieškoti būdų sutaupyti. Verta iš anksto nusistatyti aiškų taupymo tikslą – ar kaupiame pinigus atostogoms, ar būsimoms šildymo sąskaitoms apmokėti, ar remonto ir namų atnaujinimo darbams.

„Kai galvojame apie remontą, turime labai atidžiai įvertinti, kokią naudą mums duos planuojamos būsto erdvės atnaujinimas. Žinau, kad žmonės mieliau perklijuos tapetus ar įsigis naują baldą, nes dažniausiai šis atnaujinimas pastebimas geriausiai. Tačiau patariu nukreipti lėšas į erdves, kurios labiausiai augina sąskaitas už komunalines paslaugas, arba skirti pinigų toms namų vietoms, kurios kelia didžiausią riziką“, – nurodo pašnekovė.

Dalis žmonių renkasi skolintis

„Swedbank“ patirtis Lietuvoje rodo, kad dalis gyventojų būsto remonto poreikį patenkina skolindamiesi. Tokių paskolų skaičius 40 proc. išauga pavasarį ir vasarą. Žmonės renkasi vartojamuosius kreditus, asmeninę kredito liniją arba paskolą įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Banko statistika atskleidžia, kad moterys dažniausiai renkasi mažesnes sumas (vidutiniškai 7 tūkst. litų) ir ima vartojamąją paskolą. Vyrai būsto atnaujinimui skolinasi daugiau ir renkasi vidutiniškai 17 tūkst. litų asmeninę kredito liniją, o ketinantys įgyvendinti stambesnius būsto pertvarkymus – maždaug 60 tūkst. litų siekiančią paskolą įkeičiant nekilnojamąjį turtą.

„Skolintos lėšos – viena iš alternatyvų finansuoti būsto atnaujinimą. Šis sprendimas tinka tuomet, kai žmonėms nepavyksta sukaupti visos remontui reikalingos sumos ar iškyla skubus poreikis tvarkyti būstą. Prieš skolinantis patariame gerai įvertinti savo finansines galimybes ir atidžiai apskaičiuoti, kokio dydžio įmokas galėtumėte mokėti bankui“, – kalba J. Gumuliauskienė. Ji pataria vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems žmonėms skolintis tiek, kad grąžinama visų jų turimų finansinių įsipareigojimų mėnesio įmokų suma neviršytų 40 proc. reguliarių šeimos pajamų. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms rekomenduojama skolintis tik tiek, kad jų mėnesio įmokos sudarytų mažiau nei 20–30 proc. šeimos pajamų.

Lietuvos gyventojų būsto remonto poreikius atskleidusią apklausą „Spinter tyrimai“ vykdė šių metų kovo pabaigoje. Jos metu apklausti 1007 respondentai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo duomenys parodo situaciją visoje Lietuvoje.