Gyventojai nori visuomenės atstovų teismuose, bet negeidžia patys jais būti

Beveik pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad į teismų darbą būtų įtraukti ir visuomenės atstovai. Tačiau patys į tokias pareigas nesiveržtų. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužę atlikta apklausa.

Nepritaria kas trečias

Beveik pusė apklausos dalyvių – apie 47 proc. – norėtų, kad teismuose bylas kartu su teisėjais nagrinėtų ir visuomenės atstovai.

Kas trečias tokios institucijos nepageidauja, kas penktas – neturi nuomonės.

„Spinter tyrimai“ pastebi, kad už visuomenės atstovų įtraukimą į teismų darbą dažniau pasisako moterys bei rajonų centrų gyventojai.

Ar pritariate nustatai, kad teismuose su teisėjais bylas nagrinėtų ir visuomenės atstovai? (proc.)  
Taip 46,9
Ne 33,3
Nežino/ neatsakė 19,8
Iš viso: 100

Visuomenės atstovams sprendimų nepatikėtų

Dabartine tvarka, kai sprendimas byloje yra išimtinai teisėjo kompetencija, patenkinti 44,5 proc. apklausos dalyvių. Kiek daugiau nei 40 proc. norėtų, kad sprendimus teisėjai ir visuomenės atstovai priiminėtų kolegialiai.

Ir tik 6,7 proc. pasisakė už tai, kad sprendimai bylose turėtų būti patikėti ne teisėjams, o visuomenės atstovams.

„Tai, kad sprendimą turi priimti teisėjas dažniau linkę manyti vidutinio amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai. Visuomeniniams teisėjams priimti galutinį sprendimą dažniau patikėtų moterys, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų atstovai“, - pastebi „Spinter tyrimai“.

Kaip manote, kas byloje turėtų priimti sprendimą nusikaltimu kaltinamam asmeniui? (proc.)  
Teisėjas 44,5
Visuomeniniai teisėjai 6,7
Teisėjas ir visuomeniniai teisėjai 40,6
Nežino/ neatsakė 8,2
Iš viso: 100

Patys į teismus nesiveržia

Visuomeniniu teisėju būti sutiktų 14,5 proc. apklausos dalyvių. Dar beveik 22 proc. – su sąlyga, kad turės aiškias bylų sprendimo galias.

Ir net 52,3 proc. respondentų tokių pareigų užimti nepageidautų.

Ar pats sutiktumėte būti visuomeniniu teisėju? (proc.)  
Taip 14,5
Ne 52,3
Taip, jei kas nors nuo manęs priklausytų 21,9
Nežino/ neatsakė 11,3
Iš viso: 100

G.Kryževičius: visuomenei laikas suteikti šį įrankį

Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius tokius apklausos rezultatus vertina labai pozityviai.

„Manyčiau, kad tai visiškai natūrali žmonių reakciją. Jeigu kalbėti apie paskutinį klausimą, tai man atrodo, kad žmonės tiesiog turi pamatyti iš vidaus, kaip atrodo tas procesas“, - DELFI teigė G. Kryževičius.

Anot jo, apklausos rezultatai parodo, jog žmonės suvokia, koks sudėtingas yra teismų darbas. Tai esą leidžia manyti, jog visuomenė pribrendo tiesioginiam dalyvavimui teismų darbe.

„Kad 52 proc. gyventojų nenorėtų (būti visuomeniniais teisėjais – DELFI) – nemanau, kad tai yra blogas ženklas. Tai yra ženklas, kad žmonės galvoja, jog vis tik tai yra labai atsakingas darbas. Man imponuoja tokie rezultatai. Tai tiesiog rodo, jog jau šiandien reikia žmonėms duoti šitą įrankį į rankas“, - tęsė pašnekovas.

Pasak jo, norą dalyvauti teismų veikloje išsakė pakankamai daug gyventojų, ir tai nuteikia optimistiškai. „Žmonės suvokia, jog profesionalas (t.y. teisėjas – DELFI) turi dalyvauti. Bet pakankamai didelis procentas norinčių dalyvauti ir kartu priiminėti sprendimus – tai yra geras ženklas“, - reziumavo Teisėjų tarybos vadovas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų gegužės 16-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Gyventojai nori visuomenės atstovų teismuose, bet negeidžia patys jais būti

Beveik pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad į teismų darbą būtų įtraukti ir visuomenės atstovai. Tačiau patys į tokias pareigas nesiveržtų. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužę atlikta apklausa.

Nepritaria kas trečias

Beveik pusė apklausos dalyvių – apie 47 proc. – norėtų, kad teismuose bylas kartu su teisėjais nagrinėtų ir visuomenės atstovai.

Kas trečias tokios institucijos nepageidauja, kas penktas – neturi nuomonės.

„Spinter tyrimai“ pastebi, kad už visuomenės atstovų įtraukimą į teismų darbą dažniau pasisako moterys bei rajonų centrų gyventojai.

Ar pritariate nustatai, kad teismuose su teisėjais bylas nagrinėtų ir visuomenės atstovai? (proc.)  
Taip 46,9
Ne 33,3
Nežino/ neatsakė 19,8
Iš viso: 100

Visuomenės atstovams sprendimų nepatikėtų

Dabartine tvarka, kai sprendimas byloje yra išimtinai teisėjo kompetencija, patenkinti 44,5 proc. apklausos dalyvių. Kiek daugiau nei 40 proc. norėtų, kad sprendimus teisėjai ir visuomenės atstovai priiminėtų kolegialiai.

Ir tik 6,7 proc. pasisakė už tai, kad sprendimai bylose turėtų būti patikėti ne teisėjams, o visuomenės atstovams.

„Tai, kad sprendimą turi priimti teisėjas dažniau linkę manyti vidutinio amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai. Visuomeniniams teisėjams priimti galutinį sprendimą dažniau patikėtų moterys, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų atstovai“, - pastebi „Spinter tyrimai“.

Kaip manote, kas byloje turėtų priimti sprendimą nusikaltimu kaltinamam asmeniui? (proc.)  
Teisėjas 44,5
Visuomeniniai teisėjai 6,7
Teisėjas ir visuomeniniai teisėjai 40,6
Nežino/ neatsakė 8,2
Iš viso: 100

Patys į teismus nesiveržia

Visuomeniniu teisėju būti sutiktų 14,5 proc. apklausos dalyvių. Dar beveik 22 proc. – su sąlyga, kad turės aiškias bylų sprendimo galias.

Ir net 52,3 proc. respondentų tokių pareigų užimti nepageidautų.

Ar pats sutiktumėte būti visuomeniniu teisėju? (proc.)  
Taip 14,5
Ne 52,3
Taip, jei kas nors nuo manęs priklausytų 21,9
Nežino/ neatsakė 11,3
Iš viso: 100

G.Kryževičius: visuomenei laikas suteikti šį įrankį

Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius tokius apklausos rezultatus vertina labai pozityviai.

„Manyčiau, kad tai visiškai natūrali žmonių reakciją. Jeigu kalbėti apie paskutinį klausimą, tai man atrodo, kad žmonės tiesiog turi pamatyti iš vidaus, kaip atrodo tas procesas“, - DELFI teigė G. Kryževičius.

Anot jo, apklausos rezultatai parodo, jog žmonės suvokia, koks sudėtingas yra teismų darbas. Tai esą leidžia manyti, jog visuomenė pribrendo tiesioginiam dalyvavimui teismų darbe.

„Kad 52 proc. gyventojų nenorėtų (būti visuomeniniais teisėjais – DELFI) – nemanau, kad tai yra blogas ženklas. Tai yra ženklas, kad žmonės galvoja, jog vis tik tai yra labai atsakingas darbas. Man imponuoja tokie rezultatai. Tai tiesiog rodo, jog jau šiandien reikia žmonėms duoti šitą įrankį į rankas“, - tęsė pašnekovas.

Pasak jo, norą dalyvauti teismų veikloje išsakė pakankamai daug gyventojų, ir tai nuteikia optimistiškai. „Žmonės suvokia, jog profesionalas (t.y. teisėjas – DELFI) turi dalyvauti. Bet pakankamai didelis procentas norinčių dalyvauti ir kartu priiminėti sprendimus – tai yra geras ženklas“, - reziumavo Teisėjų tarybos vadovas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų gegužės 16-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!