Su V.Putino grįžimu gyventojai permainų nesitiki, ekspertas laukia santykių blogėjimo

48,3 proc. Lietuvos gyventojų Rusijos prezidentu tapus Vladimirui Putinui permainų Lietuvos ir Rusijos santykiuose nesitiki. Maždaug tiek pat mano, kad Rusija ir toliau mūsų šalies atžvilgiu vykdys ligšiolinę politiką, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai gegužę atlikta apklausa.

Tuo metu istorikas Česlovas Laurinavičius prognozuoja dvišalių santykių blogėjimą, o V. Putino vizitą Lietuvoje prilygina JAV prezidento vizitui į Venesuelą.

48,3 proc. respondentų V. Putinui tapus prezidentu pokyčių Lietuvos ir Rusijos santykiuose nesitiki – jų nuomone, dvišaliai santykiai nesikeis.

17,2 proc. respondentų manymu, santykiai šiek tiek pablogės, 7,9 proc. įsitikinę, kad santykiai šiek tiek pagerės. Gerokai pablogėsiančių santykių laukia 5,4 proc. respondentų. 19,9 proc. apklaustųjų į šį klausimą neatsakė.

Jūsų nuomone, kaip pasikeis Lietuvos ir Rusijos santykiai Vladimirui Putinui tapus RF prezidentu? (proc.)

 


Pastebimai pagerės

1,3

Šiek tiek pagerės

7,9

Nesikeis

48,3

Šiek tiek pablogės

17,2

Gerokai pablogės

5,4

Nežino/ neatsakė

19,9

Iš viso:

100

Pagerėjimo šalių santykiuose dažniau tikisi moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus atstovai. Tai, kad padėtis nesikeis, dažniau linkę manyti vyrai, aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai. Pesimistiškiausiai galimą Lietuvos – Rusijos santykių raidą dažniau linkę vertinti Kauno gyventojai. Jauniausio amžiaus respondentai dažniau neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

43,3 proc. apklaustųjų iš Rusijos Lietuvos atžvilgiu tikisi tokios politikos, kokia yra dabar. 20,2 proc. apklaustųjų tikisi greičiau priešiškos politikos, 15,5 proc. – greičiau draugiškos. Labai priešiškos ir labai draugiškos politikos tikisi atitinkamai po 3 proc. apklaustųjų.

Kokią politiką Lietuvos atžvilgiu vykdys Rusija Vladimirui Putinui tapus prezidentu? (proc.)

 


Labai priešišką

3,0

Greičiau priešišką

20,2

Tokią pat kaip dabar

43,3

Greičiau draugišką

15,5

Labai draugišką

3,0

Nežino/ neatsakė

15,0

Iš viso:

100

Labiau draugiškos politikos dažniau tikisi rajonų centrų gyventojai, vyresnio amžiaus respondentai. Labiau priešiškos – kauniečiai.

39,4 proc. Lietuvos gyventojų V. Putinas nepanašus nė į vieną iš buvusių SSRS vadovų. 18,3 proc. respondentų mano, kad V. Putinas primena visus po truputį. Likusiems V. Putinas primena J. Andropovą ir J. Staliną (po 5,5 proc.), L. Brežnevą (4,7 proc.), N. Chruščiovą (4,2 proc.), M. Gorbačiovą (1,5 proc.), V. Leniną (1,3 proc.). 16,9 proc. respondentų į šį klausimą neatsakė.

Kokį SSRS vadovą Jums primena Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas? (proc.)

 


Nepanašus nė į vieną iš jų

39,4

Primena visus po truputį

18,3

J.Andropovą

5,5

J.Staliną

5,5

L.Brežnevą

4,7

N.Chruščiovą

4,2

M.Gorbačiovą

2,7

K.Černenką

1,5

V.Leniną

1,3

Nežino/ neatsakė

16,9

Iš viso:

100

Bent kokį panašumą į buvusius SSRS lyderius dažniau įžvelgė vyresni nei 45 metų respondentai. Vyrai dažniau įžvelgia panašumų su anuomet taip pat iš saugumo struktūrų į valdžią atėjusiu J. Andropovu, moterys dažniau mato paralelių su „kietu“ valdymo stiliumi pasižymėjusiu J. Stalinu, jaunesni (35-46 m.) respondentai dabartinį Kremliaus šeimininką dažniau lygina su itin ilgai valdžios olimpe užsibuvusiu L. Brežnevu.

Č.Laurinavičius: konservatoriai ruošiasi trauktis ir specialiai blogina klimatą

„Esu maloniai nustebintas. Vis dėlto dauguma žmonių mano, kad santykiai neblogės. Reikia suprasti, kad vis tik žmonės nenorėtų kažko ypatingai blogo ir nelabai norėtų matyti Rytuose priešą. Supratimas, kad santykiai neblogės, galbūt daugiau net liudija apie norą gerinti santykius“, – apklausos rezultatus DELFI komentavo Lietuvos istorijos instituto istorikas Č. Laurinavičius.

Visgi paties Č. Laurinavičiaus nuomonė linksta į pusę manančių, kad santykiai blogės, o ne išliks panašūs į dabartinius. „Apskritai paėmus, santykiai su Rusija ir Rusijos pozicija, manau, aštrės. Dabar jau pastebime to apraiškas įvairiose srityse: griežtėjimas kalbos, tono, patoso. Visa tai, žinoma, panašu į didelės valstybės ambicijų demonstravimą. Šiame kontekste vargiai galima tikėtis vietos kokiems nors sentimentams, vargiai galime tikėtis, kad bus geros valios“, – prognozuoja Č. Laurinavičius.

Iki šiol Rusijos vadovų aukščiausio lygio vizitai į Lietuvą, taip pat ir kitas Baltijos šalis, nėra įvykę. Pasak istoriko, esant dabartiniam klimatui net naivu tikėtis, kad toks vizitas būtų. „Beveik kiekvieną dieną mūsų viešojoje erdvėje kas nors pasakoma negatyvaus ar įžeidžiančio Rusiją ir tokiame kontekste dar tikimasi, kad bus vizitas. Tai yra naivu“. (...) Ar galite įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, elgtųsi amerikiečių atstovai, jei taip, kaip apie rusus, viešojoje erdvėje būtų kalbama apie amerikiečius. Kaip galima tikėtis JAV prezidento vizito į Venesuelą, lygiai taip pat galima tikėtis prezidento V. Putino vizito į Lietuvą“, – palygino Č. Laurinavičius.

Istoriko teigimu, lietuviai apsimeta arba iš tikro nesupranta, kad mandagumas ir nuolankumas – skirtingi dalykai. „Kai tik pasakai, kad reikia baigti chamizmą, iš karto peršama prielaida, kad turėtume kalbėti apie nuolankumą. Nieko panašaus – reikia būti mandagiu, garbingu žmogumi, stengtis suprasti ir išgirsti kitą pusę ir turėti tvirtą poziciją. Dabar praktiškai nei kitą gerbime, nei savo turime aiškią poziciją – vien tik primityvūs, nugirsti iš kitų epitetai mūsų Rytų kaimynų atžvilgiu“, – sakė pašnekovas.

Č. Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad „labai nekokį paveldą“ palieka dabartinė konservatorių krikdemų valdžia. „Kadangi ji ruošiasi trauktis, dar specialiai blogina klimatą, kad atėję kiti nežinotų už ko griebtis. Jie šiuo atveju blogina ne kairiųjų poziciją, o visos valstybės situaciją – nejaučiama atsakomybė už valstybę, galvojama siauriai tiktai savo grupės, savo partijos interesų rėmuose“, – kalbėjo istorikas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų gegužės 16-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Su V.Putino grįžimu gyventojai permainų nesitiki, ekspertas laukia santykių blogėjimo

48,3 proc. Lietuvos gyventojų Rusijos prezidentu tapus Vladimirui Putinui permainų Lietuvos ir Rusijos santykiuose nesitiki. Maždaug tiek pat mano, kad Rusija ir toliau mūsų šalies atžvilgiu vykdys ligšiolinę politiką, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai gegužę atlikta apklausa.

Tuo metu istorikas Česlovas Laurinavičius prognozuoja dvišalių santykių blogėjimą, o V. Putino vizitą Lietuvoje prilygina JAV prezidento vizitui į Venesuelą.

48,3 proc. respondentų V. Putinui tapus prezidentu pokyčių Lietuvos ir Rusijos santykiuose nesitiki – jų nuomone, dvišaliai santykiai nesikeis.

17,2 proc. respondentų manymu, santykiai šiek tiek pablogės, 7,9 proc. įsitikinę, kad santykiai šiek tiek pagerės. Gerokai pablogėsiančių santykių laukia 5,4 proc. respondentų. 19,9 proc. apklaustųjų į šį klausimą neatsakė.

Jūsų nuomone, kaip pasikeis Lietuvos ir Rusijos santykiai Vladimirui Putinui tapus RF prezidentu? (proc.)

 


Pastebimai pagerės

1,3

Šiek tiek pagerės

7,9

Nesikeis

48,3

Šiek tiek pablogės

17,2

Gerokai pablogės

5,4

Nežino/ neatsakė

19,9

Iš viso:

100

Pagerėjimo šalių santykiuose dažniau tikisi moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus atstovai. Tai, kad padėtis nesikeis, dažniau linkę manyti vyrai, aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai. Pesimistiškiausiai galimą Lietuvos – Rusijos santykių raidą dažniau linkę vertinti Kauno gyventojai. Jauniausio amžiaus respondentai dažniau neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

43,3 proc. apklaustųjų iš Rusijos Lietuvos atžvilgiu tikisi tokios politikos, kokia yra dabar. 20,2 proc. apklaustųjų tikisi greičiau priešiškos politikos, 15,5 proc. – greičiau draugiškos. Labai priešiškos ir labai draugiškos politikos tikisi atitinkamai po 3 proc. apklaustųjų.

Kokią politiką Lietuvos atžvilgiu vykdys Rusija Vladimirui Putinui tapus prezidentu? (proc.)

 


Labai priešišką

3,0

Greičiau priešišką

20,2

Tokią pat kaip dabar

43,3

Greičiau draugišką

15,5

Labai draugišką

3,0

Nežino/ neatsakė

15,0

Iš viso:

100

Labiau draugiškos politikos dažniau tikisi rajonų centrų gyventojai, vyresnio amžiaus respondentai. Labiau priešiškos – kauniečiai.

39,4 proc. Lietuvos gyventojų V. Putinas nepanašus nė į vieną iš buvusių SSRS vadovų. 18,3 proc. respondentų mano, kad V. Putinas primena visus po truputį. Likusiems V. Putinas primena J. Andropovą ir J. Staliną (po 5,5 proc.), L. Brežnevą (4,7 proc.), N. Chruščiovą (4,2 proc.), M. Gorbačiovą (1,5 proc.), V. Leniną (1,3 proc.). 16,9 proc. respondentų į šį klausimą neatsakė.

Kokį SSRS vadovą Jums primena Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas? (proc.)

 


Nepanašus nė į vieną iš jų

39,4

Primena visus po truputį

18,3

J.Andropovą

5,5

J.Staliną

5,5

L.Brežnevą

4,7

N.Chruščiovą

4,2

M.Gorbačiovą

2,7

K.Černenką

1,5

V.Leniną

1,3

Nežino/ neatsakė

16,9

Iš viso:

100

Bent kokį panašumą į buvusius SSRS lyderius dažniau įžvelgė vyresni nei 45 metų respondentai. Vyrai dažniau įžvelgia panašumų su anuomet taip pat iš saugumo struktūrų į valdžią atėjusiu J. Andropovu, moterys dažniau mato paralelių su „kietu“ valdymo stiliumi pasižymėjusiu J. Stalinu, jaunesni (35-46 m.) respondentai dabartinį Kremliaus šeimininką dažniau lygina su itin ilgai valdžios olimpe užsibuvusiu L. Brežnevu.

Č.Laurinavičius: konservatoriai ruošiasi trauktis ir specialiai blogina klimatą

„Esu maloniai nustebintas. Vis dėlto dauguma žmonių mano, kad santykiai neblogės. Reikia suprasti, kad vis tik žmonės nenorėtų kažko ypatingai blogo ir nelabai norėtų matyti Rytuose priešą. Supratimas, kad santykiai neblogės, galbūt daugiau net liudija apie norą gerinti santykius“, – apklausos rezultatus DELFI komentavo Lietuvos istorijos instituto istorikas Č. Laurinavičius.

Visgi paties Č. Laurinavičiaus nuomonė linksta į pusę manančių, kad santykiai blogės, o ne išliks panašūs į dabartinius. „Apskritai paėmus, santykiai su Rusija ir Rusijos pozicija, manau, aštrės. Dabar jau pastebime to apraiškas įvairiose srityse: griežtėjimas kalbos, tono, patoso. Visa tai, žinoma, panašu į didelės valstybės ambicijų demonstravimą. Šiame kontekste vargiai galima tikėtis vietos kokiems nors sentimentams, vargiai galime tikėtis, kad bus geros valios“, – prognozuoja Č. Laurinavičius.

Iki šiol Rusijos vadovų aukščiausio lygio vizitai į Lietuvą, taip pat ir kitas Baltijos šalis, nėra įvykę. Pasak istoriko, esant dabartiniam klimatui net naivu tikėtis, kad toks vizitas būtų. „Beveik kiekvieną dieną mūsų viešojoje erdvėje kas nors pasakoma negatyvaus ar įžeidžiančio Rusiją ir tokiame kontekste dar tikimasi, kad bus vizitas. Tai yra naivu“. (...) Ar galite įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, elgtųsi amerikiečių atstovai, jei taip, kaip apie rusus, viešojoje erdvėje būtų kalbama apie amerikiečius. Kaip galima tikėtis JAV prezidento vizito į Venesuelą, lygiai taip pat galima tikėtis prezidento V. Putino vizito į Lietuvą“, – palygino Č. Laurinavičius.

Istoriko teigimu, lietuviai apsimeta arba iš tikro nesupranta, kad mandagumas ir nuolankumas – skirtingi dalykai. „Kai tik pasakai, kad reikia baigti chamizmą, iš karto peršama prielaida, kad turėtume kalbėti apie nuolankumą. Nieko panašaus – reikia būti mandagiu, garbingu žmogumi, stengtis suprasti ir išgirsti kitą pusę ir turėti tvirtą poziciją. Dabar praktiškai nei kitą gerbime, nei savo turime aiškią poziciją – vien tik primityvūs, nugirsti iš kitų epitetai mūsų Rytų kaimynų atžvilgiu“, – sakė pašnekovas.

Č. Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad „labai nekokį paveldą“ palieka dabartinė konservatorių krikdemų valdžia. „Kadangi ji ruošiasi trauktis, dar specialiai blogina klimatą, kad atėję kiti nežinotų už ko griebtis. Jie šiuo atveju blogina ne kairiųjų poziciją, o visos valstybės situaciją – nejaučiama atsakomybė už valstybę, galvojama siauriai tiktai savo grupės, savo partijos interesų rėmuose“, – kalbėjo istorikas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų gegužės 16-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!