Renovuojant būstą vis svarbesnis kaimynų įsitraukimas ir bendradarbiavimas

Daugiabučių renovaciją skatina ne tik mąžtančios šildymo išlaidos ar valstybės teikiama parama, bet ir žmogiškieji faktoriai - namo bendrijos narių įsitraukimas į atnaujinimo darbus, iniciatyvumas ir bendruomeniškumas. Per metus devynis kartus padaugėjo Lietuvos gyventojų, manančių, kad vienas svarbiausių būsto renovacijos motyvų yra sąžiningas ir lygiavertis kaimynų darbas siekiant savo namo atnaujinimo, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

„Spręsdami, ar renovuoti būstą, gyventojai vertina ne tik galimą šildymo sąnaudų sumažėjimą, bet ir namo bendruomenės įsitraukimą. 2011 m. sąžiningą ir lygiavertį kaimynų įsitraukimą kaip svarbiausią būsto atnaujinimo motyvą nurodė vos 1 procentas gyventojų. Šiais metais žmonių, kuriems svarbus kaimynų įsitraukimas sprendžiant būsto renovacijos klausimus, padaugėjo devynis kartus“, – teigė „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad svarbiausias būsto renovacijos motyvas – sutaupyti pinigai šildymui. Mažesni mokesčiai už šildymą lemia beveik trečdalio (27 proc.) žmonių apsisprendimą pritarti daugiabučio atnaujinimui. Ketvirtadaliui gyventojų (24 proc.) svarbus valstybės teikiamos paramos dydis. Dar 16 proc. respondentų svarbu, kad po renovacijos padidėtų šildymo efektyvumas ir būtų taupoma energija.

Lygindami praėjusių ir šių metų tyrimų duomenis, „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad pagrindiniai renovacijos motyvai antrus metus išlieka tokie patys.

„Tai yra suprantama, nes kas sezoną didėjančios sąskaitos už šildymą daugeliui žmonių jau tapo galvosūkiu. Noras jas sumažinti yra pagrindinis motyvas renovuoti būstą. Antrus metus finansuodami daugiabučių renovacijos projektus pagal programą „Jessica“ pastebime, kad žmonės daugiau domisi ir vertina renovacijos svarbą. Situaciją pagerino nuo šių metų pradžios nuo 15 iki 30 proc. padidėjusi valstybės parama energiją taupančioms priemonėms, taip pat iki 100 proc. dydžio padidėjusi teikiama kompensacija projekto parengimo, jo įgyvendinimo administracinėms bei statybos techninės priežiūros išlaidoms. Be to, finansavimo procesą palengvina ir socialiai remtiniems gyventojams numatytos kompensacijos, nes be jų savo lėšų neturintys žmonės negalėtų prisidėti prie namo atnaujinimo ir jis greičiausiai neįvyktų“, – sakė E. Rimokaitytė.

Pasak E. Rimokaitytės, būsto renovacijos finansinių galimybių išsiaiškinimas gali padėti daugiabučių namų gyventojams greičiau apsispręsti ir efektyviau veikti. Banko specialistai visada pasiryžę atsakyti į finansinius klausimus, konsultuoti bendrijų vadovus ir narius, svarstančius galimybę renovuoti daugiabučius. Šiam procesui taip pat turi įtakos ir atnaujintuose namuose gyvenančių žmonių nuomonės bei atsiliepimai.

„Atlikta apklausa parodė, kad asmeniniais ryšiais paremta informacija apie būsto atnaujinimą ir jo finansinius aspektus yra pati paveikiausia. 53 proc. žmonių teigia, kad jie labiausiai vertina renovuotuose daugiabučiuose namuose gyvenančių giminaičių, draugų ir pažįstamų atsiliepimus. 32 proc. gyventojų svarbi namo bendrijos pirmininko ar administratoriaus nuomonė, 30 proc. respondentų svarbūs kaimynų atsiliepimai. Tai tik patvirtina, kad bendravimas, dalinimasis patirtimi yra svarbiausi dalykai, kurie gali padėti žmonėms apsispręsti“, – teigė E. Rimokaitytė.

Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas 2012 metų kovo 27-31 dienomis Omnibus metodu. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai iš visos Lietuvos, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

 


Renovuojant būstą vis svarbesnis kaimynų įsitraukimas ir bendradarbiavimas

Daugiabučių renovaciją skatina ne tik mąžtančios šildymo išlaidos ar valstybės teikiama parama, bet ir žmogiškieji faktoriai - namo bendrijos narių įsitraukimas į atnaujinimo darbus, iniciatyvumas ir bendruomeniškumas. Per metus devynis kartus padaugėjo Lietuvos gyventojų, manančių, kad vienas svarbiausių būsto renovacijos motyvų yra sąžiningas ir lygiavertis kaimynų darbas siekiant savo namo atnaujinimo, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

„Spręsdami, ar renovuoti būstą, gyventojai vertina ne tik galimą šildymo sąnaudų sumažėjimą, bet ir namo bendruomenės įsitraukimą. 2011 m. sąžiningą ir lygiavertį kaimynų įsitraukimą kaip svarbiausią būsto atnaujinimo motyvą nurodė vos 1 procentas gyventojų. Šiais metais žmonių, kuriems svarbus kaimynų įsitraukimas sprendžiant būsto renovacijos klausimus, padaugėjo devynis kartus“, – teigė „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad svarbiausias būsto renovacijos motyvas – sutaupyti pinigai šildymui. Mažesni mokesčiai už šildymą lemia beveik trečdalio (27 proc.) žmonių apsisprendimą pritarti daugiabučio atnaujinimui. Ketvirtadaliui gyventojų (24 proc.) svarbus valstybės teikiamos paramos dydis. Dar 16 proc. respondentų svarbu, kad po renovacijos padidėtų šildymo efektyvumas ir būtų taupoma energija.

Lygindami praėjusių ir šių metų tyrimų duomenis, „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad pagrindiniai renovacijos motyvai antrus metus išlieka tokie patys.

„Tai yra suprantama, nes kas sezoną didėjančios sąskaitos už šildymą daugeliui žmonių jau tapo galvosūkiu. Noras jas sumažinti yra pagrindinis motyvas renovuoti būstą. Antrus metus finansuodami daugiabučių renovacijos projektus pagal programą „Jessica“ pastebime, kad žmonės daugiau domisi ir vertina renovacijos svarbą. Situaciją pagerino nuo šių metų pradžios nuo 15 iki 30 proc. padidėjusi valstybės parama energiją taupančioms priemonėms, taip pat iki 100 proc. dydžio padidėjusi teikiama kompensacija projekto parengimo, jo įgyvendinimo administracinėms bei statybos techninės priežiūros išlaidoms. Be to, finansavimo procesą palengvina ir socialiai remtiniems gyventojams numatytos kompensacijos, nes be jų savo lėšų neturintys žmonės negalėtų prisidėti prie namo atnaujinimo ir jis greičiausiai neįvyktų“, – sakė E. Rimokaitytė.

Pasak E. Rimokaitytės, būsto renovacijos finansinių galimybių išsiaiškinimas gali padėti daugiabučių namų gyventojams greičiau apsispręsti ir efektyviau veikti. Banko specialistai visada pasiryžę atsakyti į finansinius klausimus, konsultuoti bendrijų vadovus ir narius, svarstančius galimybę renovuoti daugiabučius. Šiam procesui taip pat turi įtakos ir atnaujintuose namuose gyvenančių žmonių nuomonės bei atsiliepimai.

„Atlikta apklausa parodė, kad asmeniniais ryšiais paremta informacija apie būsto atnaujinimą ir jo finansinius aspektus yra pati paveikiausia. 53 proc. žmonių teigia, kad jie labiausiai vertina renovuotuose daugiabučiuose namuose gyvenančių giminaičių, draugų ir pažįstamų atsiliepimus. 32 proc. gyventojų svarbi namo bendrijos pirmininko ar administratoriaus nuomonė, 30 proc. respondentų svarbūs kaimynų atsiliepimai. Tai tik patvirtina, kad bendravimas, dalinimasis patirtimi yra svarbiausi dalykai, kurie gali padėti žmonėms apsispręsti“, – teigė E. Rimokaitytė.

Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas 2012 metų kovo 27-31 dienomis Omnibus metodu. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai iš visos Lietuvos, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.