Politikai žmonėms imponuoja asmeninėmis savybėmis, partijos – savo lyderiais

Balsuodami rinkimuose dauguma žmonių politikus renkasi pagal asmenines jų savybes, o partijas – pagal lyderius. Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus gyventojų nuomonės apklausą apie tai, pagal kokius kriterijus respondentai renkasi, už kokį politiką ar partiją balsuoti.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis teigia, kad partijų populiarumo priklausomybė nuo lyderio ar lyderių Lietuvoje jau yra tapusi tendencija.

„Iš tikrųjų tai yra tendencija, kuri rodo, kad visuomenė nesidomi partijomis, partijų programomis ir ideologijomis. Kadangi reikia rinkti partijas, visuomenė į tas partijas žvelgia per partijų lyderius. Todėl jeigu lyderis ryškus, tada ir partija turi šansų laimėti daugiau. Jeigu lyderis praranda savo veidą, tai partija irgi praras daug balsų“, - teigė mokslininkas.

Paklaustas, ar tai gali lemti politinių partijų pažeidžiamumą, kai sukompromitavus partijos vėliavą – pirmininką – žlunga ir pati politinė jėga, L. Bielinis teigė, jog taip gali nutikti tik vadinamosioms „vieno žmogaus partijoms“, kuriose yra tik vienas ryškus vadovas, o ne vadovų komanda.

„Jeigu tai vieno lyderio partija, tada eliminavus iš rinkimų vieną žmogų labai sumenkėja partijos šansai. Tačiau tokios partijos, kaip konservatoriai, socialdemokratai, turi ne vieną, o keletą ryškių asmenybių, kurios gali viena kitą keisti. Tarkime, be Andriaus Kubiliaus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje egzistuoja nemenkas kiekis asmenybių, kurios gali jį pakeisti“, - svarstė mokslininkas.

Asmeninės savybės svarbiau nei darbų atitiktis žodžiams

Remiantis apklausa, 25,8 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų už politikus balsuoja atsižvelgdami į asmenines jų savybes, panaši dalis žmonių pirmiausia atsižvelgia į tai, ar konkretaus politiko darbai atitinka jo žodžius. Žodžių ir darbų suderinamumo svarbą pabrėžė 25,1 proc. respondentų.

Dar 12,2 proc. žmonių teigia balsuoją atsižvelgdami į politiko programą bei pasiūlymus, 5,1 proc. apklaustųjų remiasi draugų ar artimųjų nuomone, 3,9 proc. gyventojų balsuoja atsitiktinai ir renkasi tą kandidatą, kuris balsavimo akimirką atrodo priimtinesnis.

Tiesa, 24,5 proc. Lietuvos gyventojų teigė paprastai iš viso neinantys balsuoti.

Pagal programą dažniau teigia balsuojančios moterys, taip pat aukštąjį išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų atstovai. Pagal asmenines savybes politikus renkasi moterys, jauniausio ir vyriausio amžiaus apklaustieji, o pagal tai, ar kalbos atitinka darbus – didmiesčių gyventojai vyrai.

Pagal kokius kriterijus renkatės už kokį politiką balsuoti? (proc.)

 


Pagal asmenines savybes

25,8

Pagal tai, ar politiko darbai atitinka žodžius

25,1

Pagal siūlomą programą, pasiūlymus

12,2

Remiuosi draugų, artimųjų nuomone

5,1

Balsuoju beveik atsitiktinai, kas tuo metu pasirodo priimtinesnis

3,9

Paprastai iš viso nebalsuoju

24,5

Nežino/ neatsakė

3,4

Iš viso:

100

Partijas renkasi pagal lyderius

Klausiami, pagal kokius kriterijus renkasi, už kokią partiją balsuoti, dauguma gyventojų teigė balsuojantys už partiją, kurios lyderis priimtiniausias. Šis kriterijus svarbiausias rinkimuose pasirodė 32,4 proc. žmonių.

Apie penktadalis (20,9 proc.) respondentų tvirtino, kad prieš rinkdamiesi, už kurią politinę jėgą balsuoti, atsižvelgia į programą bei pasiūlymus, 6,4 proc. žmonių balsuoja atsitiktinai, 5,9 proc. respondentų teigia balsuoją už tą pačią partiją per kiekvienus rinkimus, 4,8 proc. remiasi artimųjų ar draugų nuomone, 1,5 proc. gyventojų stengiasi balsuoti prieš valdančiąją partiją.

Kad paprastai per rinkimus nebalsuoja, sakė 24,5 proc. žmonių.

Pagal lyderį partiją dažniau renkasi moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinių pajamų atstovai. Pagal programą – didžiųjų miestų gyventojai, turintys didesnes pajamas ir aukštąjį išsimokslinimą. Visada už tą pačią politinę jėgą dažniau balsuoja moterys, vyresnio amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys apklaustieji.

Pagal kokius kriterijus renkatės, už kokią partiją balsuoti? (proc.)

 


Balsuoju už partiją, kurios lyderis man priimtiniausias

32,4

Atsižvelgiu į programą, pasiūlymus

20,9

Balsuoju beveik atsitiktinai, kokia partija tuo metu pasirodo priimtinesnė

6,4

Visada balsuoju už vieną ir tą pačią partiją

5,9

Remiuosi draugų, artimųjų nuomone

4,8

Balsuoju prieš valdančiąją partiją (-as)

1,5

Paprastai iš viso nebalsuoju

24,5

Nežino/ neatsakė

3,6

Iš viso:

100

Svarbiausios politikų savybės – išmintis ir profesionalumas, derybininkai nevertinami

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidžia, kad svarbiausios savybės, kuriomis, gyventojų akimis, turėtų pasižymėti politikai, yra išmintis, profesionalumas bei tvirta moralė. Derybininko ar administratoriaus talentai, anot apklausos duomenų, politikams nėra patys svarbiausi.

Paprašyti pasirinkti, kuri iš išvardintų savybių yra pati svarbiausia geram politikui, respondentai dažniausiai vardijo protą bei išmintį. Šios savybės pačios svarbiausios pasirodė 30,4 proc. apklaustų gyventojų.

Kiek mažiau žmonių manė, jog svarbiausia politiko savybė profesionalumas. Ją, kaip svarbiausią, pažymėjo 28,8 proc. Lietuvos gyventojų.

Dar 14,7 proc. rinkėjų manė, jog pati svarbiausia savybė yra tvirta moralė, 11,3 proc. pirmenybę suteikė patirčiai.

Gebėjimas išlaikyti racionalumą bet kokiomis aplinkybėmis pasirodė svarbus 6,1 proc. žmonių, charizma, asmeninis žavesys – 4,5 proc., derybininko talentas – 1,5 proc. gyventojų.

Jūsų nuomone, kuri iš žemiau išvardintų savybių geram politikui yra pati svarbiausia? (proc.)

 


Protas, išmintis

30,4

Profesionalumas

28,8

Tvirta moralė

14,7

Patirtis

11,3

Gebėjimas išlikti racionaliam bet kokiomis aplinkybėmis

6,1

Charizma, asmeninis žavesys

4,5

Derybininko talentas

1,5

Kita

2,7

Iš viso:

100

L.Bielinis: mėgstamiausias politiko tipas – ūkiškas direktorius

Politologas L. Bielinis, komentuodamas apklausos rezultatus, teigė, kad Lietuvos visuomenė šiuo metu labiausiai žavisi politiko tipu, kuris primena šeimininką arba ūkišką direktorių, gebantį trinktelkti kumščiu į stalą, nebijo pasakyti aštraus žodžio. Šis savybių rinkinys pastaruoju metu dominuoja, tačiau, anot politologo, visuomenės lūkesčiai politikams kinta, todėl, tarkime, po dvidešimties metų žmonės žavėsis kitokio tipo politikais.

„Politiko asmeninių savybių rinkinys, ko gero, turėtų būti tapatus tradiciškai mūsų visuomenėje egzistuojantiems žmogaus vertinimo kriterijams. Akivaizdu, kad visuomenė savo lūkesčiuose išreiškia norą matyti šeimininkiško tipo politiką, kuris pasakė ir daro, kuris nebijo išsakyti aštraus žodžio, nebijo trinktelti kumščiu į stalą. Toks ūkiškas direktorius“, - teigė L. Bielinis.

„Kita vertus, visuomenė labai emocinga ir jai simpatiški ir tie politikai, kurie tarsi skatina jų emocijas, arba bent jau prisitaiko ir tampa panašūs į gyventojus savo emocine išraiška, bent jau man taip atrodo“, - pridūrė mokslininkas.

Anot jo, savybės, kuriomis pasižymintys politikai tampa visuomenės numylėtiniais, kinta priklausomai nuo ekonominio būvio ir kitų sąlygų.

„Jeigu mūsų valstybė būtų turtinga, žmonės būtų patenkinti gyvenimu bei darbu, tai jie žiūrėtų į politikus kitaip: iš politikų būtų reikalaujama pasižymėti ne šeimininko savybėmis, o ramaus ir protingo administratoriaus talentu“, - svarstė docentas.

Paklaustas, ar tiki, kad nemaža dalis gyventojų balsuodami už politiką atsižvelgia į darbų atitiktį žodžiams arba perskaito programas bei pasiūlymus, L. Bielinis buvo linkęs tuo abejoti.

„Aš manyčiau, kad rinkėjas politiko žodžių atitikimą darbams šiek tiek iškreipia. Manau, kad didžiąja dalimi čia turima galvoje, ar politiko veikla ir tos veiklos rezultatai atitinka rinkėjų lūkesčius“, - mąstė L. Bielinis, pridūręs, kad gyventojų lūkesčiai dažnai būna iš fantastikos srities: norima didesnių atlyginimų, trumpesnių darbo valandų ir panašių nesuderinamų dalykų.

Mokslininkas taip pat abejojo, ar gyventojai išties atsižvelgia į partijų programas, nors taip tvirtino 20,9 proc. respondentų.

„Aš abejoju, ar tiek žmonių iš tikrųjų matė ir skaitė partijų programas. Greičiausiai čia kalbama apie pažadus, kurie buvo girdėti iš politikų. Manau, kad tie šūkiai ir pažadai yra įvardijami kaip programos“, - teigė L. Bielinis.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų kovo 13-20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Politikai žmonėms imponuoja asmeninėmis savybėmis, partijos – savo lyderiais

Balsuodami rinkimuose dauguma žmonių politikus renkasi pagal asmenines jų savybes, o partijas – pagal lyderius. Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus gyventojų nuomonės apklausą apie tai, pagal kokius kriterijus respondentai renkasi, už kokį politiką ar partiją balsuoti.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis teigia, kad partijų populiarumo priklausomybė nuo lyderio ar lyderių Lietuvoje jau yra tapusi tendencija.

„Iš tikrųjų tai yra tendencija, kuri rodo, kad visuomenė nesidomi partijomis, partijų programomis ir ideologijomis. Kadangi reikia rinkti partijas, visuomenė į tas partijas žvelgia per partijų lyderius. Todėl jeigu lyderis ryškus, tada ir partija turi šansų laimėti daugiau. Jeigu lyderis praranda savo veidą, tai partija irgi praras daug balsų“, - teigė mokslininkas.

Paklaustas, ar tai gali lemti politinių partijų pažeidžiamumą, kai sukompromitavus partijos vėliavą – pirmininką – žlunga ir pati politinė jėga, L. Bielinis teigė, jog taip gali nutikti tik vadinamosioms „vieno žmogaus partijoms“, kuriose yra tik vienas ryškus vadovas, o ne vadovų komanda.

„Jeigu tai vieno lyderio partija, tada eliminavus iš rinkimų vieną žmogų labai sumenkėja partijos šansai. Tačiau tokios partijos, kaip konservatoriai, socialdemokratai, turi ne vieną, o keletą ryškių asmenybių, kurios gali viena kitą keisti. Tarkime, be Andriaus Kubiliaus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje egzistuoja nemenkas kiekis asmenybių, kurios gali jį pakeisti“, - svarstė mokslininkas.

Asmeninės savybės svarbiau nei darbų atitiktis žodžiams

Remiantis apklausa, 25,8 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų už politikus balsuoja atsižvelgdami į asmenines jų savybes, panaši dalis žmonių pirmiausia atsižvelgia į tai, ar konkretaus politiko darbai atitinka jo žodžius. Žodžių ir darbų suderinamumo svarbą pabrėžė 25,1 proc. respondentų.

Dar 12,2 proc. žmonių teigia balsuoją atsižvelgdami į politiko programą bei pasiūlymus, 5,1 proc. apklaustųjų remiasi draugų ar artimųjų nuomone, 3,9 proc. gyventojų balsuoja atsitiktinai ir renkasi tą kandidatą, kuris balsavimo akimirką atrodo priimtinesnis.

Tiesa, 24,5 proc. Lietuvos gyventojų teigė paprastai iš viso neinantys balsuoti.

Pagal programą dažniau teigia balsuojančios moterys, taip pat aukštąjį išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų atstovai. Pagal asmenines savybes politikus renkasi moterys, jauniausio ir vyriausio amžiaus apklaustieji, o pagal tai, ar kalbos atitinka darbus – didmiesčių gyventojai vyrai.

Pagal kokius kriterijus renkatės už kokį politiką balsuoti? (proc.)

 


Pagal asmenines savybes

25,8

Pagal tai, ar politiko darbai atitinka žodžius

25,1

Pagal siūlomą programą, pasiūlymus

12,2

Remiuosi draugų, artimųjų nuomone

5,1

Balsuoju beveik atsitiktinai, kas tuo metu pasirodo priimtinesnis

3,9

Paprastai iš viso nebalsuoju

24,5

Nežino/ neatsakė

3,4

Iš viso:

100

Partijas renkasi pagal lyderius

Klausiami, pagal kokius kriterijus renkasi, už kokią partiją balsuoti, dauguma gyventojų teigė balsuojantys už partiją, kurios lyderis priimtiniausias. Šis kriterijus svarbiausias rinkimuose pasirodė 32,4 proc. žmonių.

Apie penktadalis (20,9 proc.) respondentų tvirtino, kad prieš rinkdamiesi, už kurią politinę jėgą balsuoti, atsižvelgia į programą bei pasiūlymus, 6,4 proc. žmonių balsuoja atsitiktinai, 5,9 proc. respondentų teigia balsuoją už tą pačią partiją per kiekvienus rinkimus, 4,8 proc. remiasi artimųjų ar draugų nuomone, 1,5 proc. gyventojų stengiasi balsuoti prieš valdančiąją partiją.

Kad paprastai per rinkimus nebalsuoja, sakė 24,5 proc. žmonių.

Pagal lyderį partiją dažniau renkasi moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinių pajamų atstovai. Pagal programą – didžiųjų miestų gyventojai, turintys didesnes pajamas ir aukštąjį išsimokslinimą. Visada už tą pačią politinę jėgą dažniau balsuoja moterys, vyresnio amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys apklaustieji.

Pagal kokius kriterijus renkatės, už kokią partiją balsuoti? (proc.)

 


Balsuoju už partiją, kurios lyderis man priimtiniausias

32,4

Atsižvelgiu į programą, pasiūlymus

20,9

Balsuoju beveik atsitiktinai, kokia partija tuo metu pasirodo priimtinesnė

6,4

Visada balsuoju už vieną ir tą pačią partiją

5,9

Remiuosi draugų, artimųjų nuomone

4,8

Balsuoju prieš valdančiąją partiją (-as)

1,5

Paprastai iš viso nebalsuoju

24,5

Nežino/ neatsakė

3,6

Iš viso:

100

Svarbiausios politikų savybės – išmintis ir profesionalumas, derybininkai nevertinami

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidžia, kad svarbiausios savybės, kuriomis, gyventojų akimis, turėtų pasižymėti politikai, yra išmintis, profesionalumas bei tvirta moralė. Derybininko ar administratoriaus talentai, anot apklausos duomenų, politikams nėra patys svarbiausi.

Paprašyti pasirinkti, kuri iš išvardintų savybių yra pati svarbiausia geram politikui, respondentai dažniausiai vardijo protą bei išmintį. Šios savybės pačios svarbiausios pasirodė 30,4 proc. apklaustų gyventojų.

Kiek mažiau žmonių manė, jog svarbiausia politiko savybė profesionalumas. Ją, kaip svarbiausią, pažymėjo 28,8 proc. Lietuvos gyventojų.

Dar 14,7 proc. rinkėjų manė, jog pati svarbiausia savybė yra tvirta moralė, 11,3 proc. pirmenybę suteikė patirčiai.

Gebėjimas išlaikyti racionalumą bet kokiomis aplinkybėmis pasirodė svarbus 6,1 proc. žmonių, charizma, asmeninis žavesys – 4,5 proc., derybininko talentas – 1,5 proc. gyventojų.

Jūsų nuomone, kuri iš žemiau išvardintų savybių geram politikui yra pati svarbiausia? (proc.)

 


Protas, išmintis

30,4

Profesionalumas

28,8

Tvirta moralė

14,7

Patirtis

11,3

Gebėjimas išlikti racionaliam bet kokiomis aplinkybėmis

6,1

Charizma, asmeninis žavesys

4,5

Derybininko talentas

1,5

Kita

2,7

Iš viso:

100

L.Bielinis: mėgstamiausias politiko tipas – ūkiškas direktorius

Politologas L. Bielinis, komentuodamas apklausos rezultatus, teigė, kad Lietuvos visuomenė šiuo metu labiausiai žavisi politiko tipu, kuris primena šeimininką arba ūkišką direktorių, gebantį trinktelkti kumščiu į stalą, nebijo pasakyti aštraus žodžio. Šis savybių rinkinys pastaruoju metu dominuoja, tačiau, anot politologo, visuomenės lūkesčiai politikams kinta, todėl, tarkime, po dvidešimties metų žmonės žavėsis kitokio tipo politikais.

„Politiko asmeninių savybių rinkinys, ko gero, turėtų būti tapatus tradiciškai mūsų visuomenėje egzistuojantiems žmogaus vertinimo kriterijams. Akivaizdu, kad visuomenė savo lūkesčiuose išreiškia norą matyti šeimininkiško tipo politiką, kuris pasakė ir daro, kuris nebijo išsakyti aštraus žodžio, nebijo trinktelti kumščiu į stalą. Toks ūkiškas direktorius“, - teigė L. Bielinis.

„Kita vertus, visuomenė labai emocinga ir jai simpatiški ir tie politikai, kurie tarsi skatina jų emocijas, arba bent jau prisitaiko ir tampa panašūs į gyventojus savo emocine išraiška, bent jau man taip atrodo“, - pridūrė mokslininkas.

Anot jo, savybės, kuriomis pasižymintys politikai tampa visuomenės numylėtiniais, kinta priklausomai nuo ekonominio būvio ir kitų sąlygų.

„Jeigu mūsų valstybė būtų turtinga, žmonės būtų patenkinti gyvenimu bei darbu, tai jie žiūrėtų į politikus kitaip: iš politikų būtų reikalaujama pasižymėti ne šeimininko savybėmis, o ramaus ir protingo administratoriaus talentu“, - svarstė docentas.

Paklaustas, ar tiki, kad nemaža dalis gyventojų balsuodami už politiką atsižvelgia į darbų atitiktį žodžiams arba perskaito programas bei pasiūlymus, L. Bielinis buvo linkęs tuo abejoti.

„Aš manyčiau, kad rinkėjas politiko žodžių atitikimą darbams šiek tiek iškreipia. Manau, kad didžiąja dalimi čia turima galvoje, ar politiko veikla ir tos veiklos rezultatai atitinka rinkėjų lūkesčius“, - mąstė L. Bielinis, pridūręs, kad gyventojų lūkesčiai dažnai būna iš fantastikos srities: norima didesnių atlyginimų, trumpesnių darbo valandų ir panašių nesuderinamų dalykų.

Mokslininkas taip pat abejojo, ar gyventojai išties atsižvelgia į partijų programas, nors taip tvirtino 20,9 proc. respondentų.

„Aš abejoju, ar tiek žmonių iš tikrųjų matė ir skaitė partijų programas. Greičiausiai čia kalbama apie pažadus, kurie buvo girdėti iš politikų. Manau, kad tie šūkiai ir pažadai yra įvardijami kaip programos“, - teigė L. Bielinis.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų kovo 13-20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!