Tyrimas: Lietuvos senoliai gailisi negalėję kaupti pensijai apsidrausdami

Dauguma šiandienos pensininkų, būdami darbingo amžiaus, būtų rinkęsi kaupiamąjį gyvybės draudimą, jeigu tuo metu jiems būtų pasiūlyta tokia galimybė. Atliktas pensininkų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, jog sukauptus pinigus didžioji dalis pensinio amžiaus žmonių išleistų vaistams ir poilsiui sanatorijose.

Atlikus gyvybės draudimo bendrovės "Compensa Life" užsakytą pensinio amžiaus šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, jog beveik ketvirtadalis (24 proc.) dabartinių Lietuvos pensininkų būtų tikrai draudęsi kaupiamuoju gyvybės draudimu ir taip pasirūpinę savo finansais senatvėje, jei tik jaunesni būtų turėję tokią galimybę. Dar 27 proc. apklaustųjų teigė, jog greičiausiai būtų rinkęsi kaupti ateičiai savarankiškai.

Patys senatvei kaupti pasirinkdami kaupiamąjį gyvybės draudimą būtų nesiryžę 15 proc. apklausos dalyvių, 22 proc. teigė, jog greičiausiai nebūtų panorę pasinaudoti tokia galimybe, o 12 proc. Lietuvos pensininkų teigė nežinantys ar būtų pasirinkę šį kaupimo būdą.

"Tai, jog daugiau nei pusė Lietuvos pensininkų turėdami galimybę būtų kaupę senatvei lemia šiandieninės jų gyvenimo sąlygos ir patirtis, kuomet valstybės mokamos pensijos dažnai neužtenka net elementariausiems poreikiams. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugoms ar maistui", - teigia "Compensa Life" Lietuvos filialo vadovas Tomas Milašius.

Anot jo, tai labai akivaizdžiai parodo ir faktas, kad dauguma pensinio amžiaus gyventojų papildomas pajamas skirtų vaistams, būsto išlaikymui, kokybiškam maistui, o ne kelionėms ar pomėgiams, kaip įprasta vakarų valstybėse.

Apklausos duomenimis, tvirtą pritarimą savarankiškai kaupti senatvei dažniau išreiškė pensinio amžiaus vyrai, o moterys kaupiamojo gyvybės draudimo idėją vertino skeptiškiau.

Apklausa taip pat parodė, kad dabartiniams pensininkams gavus vienkartinę 10 tūkstančių litų dydžio išmoką, ji visų pirma būtų skirta sveikatos reikmėms.

Klausimas: Jei šiuo metu gautumėte 10 tūkst. litų vienkartinę išmoką, kam skirtumėte šiuos pinigus?

Reikmė | Respondentų dalis

Vaistams ir gydymui - 56 proc.
Poilsiui ir sanatorijoms - 47 proc.
Būsto išlaikymui ir komunaliniams mokesčiams - 34 proc.
Kokybiškesniam maistui - 34 proc.
Kelionėms ir aktyviam poilsiui - 28 proc.
Pomėgiams - 16 proc.
Skoloms padengti - 7 proc.

Apklausoje, kurią atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai" dalyvavo 716 pensinio amžiaus šalies gyventojų. Jos tikslas buvo išsiaiškinti šalies pensininkų poreikius, problemas ir požiūrius. Tyrimas vyko visoje šalies teritorijoje, atrankoje naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, taikant papildomą užsiėmimo atrankos kriterijų. Šis metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas tikslinės grupės atstovas turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies pensinio amžiaus gyventojų nuomones ir vertinimus. Galima maksimali rezultatų paklaida 3,7 proc.


Tyrimas: Lietuvos senoliai gailisi negalėję kaupti pensijai apsidrausdami

Dauguma šiandienos pensininkų, būdami darbingo amžiaus, būtų rinkęsi kaupiamąjį gyvybės draudimą, jeigu tuo metu jiems būtų pasiūlyta tokia galimybė. Atliktas pensininkų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, jog sukauptus pinigus didžioji dalis pensinio amžiaus žmonių išleistų vaistams ir poilsiui sanatorijose.

Atlikus gyvybės draudimo bendrovės "Compensa Life" užsakytą pensinio amžiaus šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, jog beveik ketvirtadalis (24 proc.) dabartinių Lietuvos pensininkų būtų tikrai draudęsi kaupiamuoju gyvybės draudimu ir taip pasirūpinę savo finansais senatvėje, jei tik jaunesni būtų turėję tokią galimybę. Dar 27 proc. apklaustųjų teigė, jog greičiausiai būtų rinkęsi kaupti ateičiai savarankiškai.

Patys senatvei kaupti pasirinkdami kaupiamąjį gyvybės draudimą būtų nesiryžę 15 proc. apklausos dalyvių, 22 proc. teigė, jog greičiausiai nebūtų panorę pasinaudoti tokia galimybe, o 12 proc. Lietuvos pensininkų teigė nežinantys ar būtų pasirinkę šį kaupimo būdą.

"Tai, jog daugiau nei pusė Lietuvos pensininkų turėdami galimybę būtų kaupę senatvei lemia šiandieninės jų gyvenimo sąlygos ir patirtis, kuomet valstybės mokamos pensijos dažnai neužtenka net elementariausiems poreikiams. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros paslaugoms ar maistui", - teigia "Compensa Life" Lietuvos filialo vadovas Tomas Milašius.

Anot jo, tai labai akivaizdžiai parodo ir faktas, kad dauguma pensinio amžiaus gyventojų papildomas pajamas skirtų vaistams, būsto išlaikymui, kokybiškam maistui, o ne kelionėms ar pomėgiams, kaip įprasta vakarų valstybėse.

Apklausos duomenimis, tvirtą pritarimą savarankiškai kaupti senatvei dažniau išreiškė pensinio amžiaus vyrai, o moterys kaupiamojo gyvybės draudimo idėją vertino skeptiškiau.

Apklausa taip pat parodė, kad dabartiniams pensininkams gavus vienkartinę 10 tūkstančių litų dydžio išmoką, ji visų pirma būtų skirta sveikatos reikmėms.

Klausimas: Jei šiuo metu gautumėte 10 tūkst. litų vienkartinę išmoką, kam skirtumėte šiuos pinigus?

Reikmė | Respondentų dalis

Vaistams ir gydymui - 56 proc.
Poilsiui ir sanatorijoms - 47 proc.
Būsto išlaikymui ir komunaliniams mokesčiams - 34 proc.
Kokybiškesniam maistui - 34 proc.
Kelionėms ir aktyviam poilsiui - 28 proc.
Pomėgiams - 16 proc.
Skoloms padengti - 7 proc.

Apklausoje, kurią atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai" dalyvavo 716 pensinio amžiaus šalies gyventojų. Jos tikslas buvo išsiaiškinti šalies pensininkų poreikius, problemas ir požiūrius. Tyrimas vyko visoje šalies teritorijoje, atrankoje naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, taikant papildomą užsiėmimo atrankos kriterijų. Šis metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas tikslinės grupės atstovas turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies pensinio amžiaus gyventojų nuomones ir vertinimus. Galima maksimali rezultatų paklaida 3,7 proc.