Tyrimas: du trečdaliai lietuvių perdegusias lemputes išmeta su komunalinėmis atliekomis 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. Lietuvos gyventojų perdegusiomis dienos šviesos ar energiją taupančiomis lemputėmis atsikrato kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis. Dažniausiai taip elgiasi mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai. 

„Tyrimo rezultatai patvirtino faktą, kad didžiajai daliai Lietuvos visuomenės labiau trūksta socialinės atsakomybės, noro prisidėti prie saugios ir ekologiškos aplinkos puoselėjimo nei švietimo ar informacijos apie teisingą atliekų perdirbimą“, – pastebi energiją taupančių lempučių teisingu surinkimu besirūpinančios VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. Jo teigimu, džiugina tik tai, kad net 42 proc. apklaustųjų žino, jog perdegusias energiją taupančias lemputes galima atiduoti bet kuriame tokiomis lemputėmis prekiaujančiame prekybos centre. „Bet taip elgiasi vos ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų: 12 proc. lemputes tiesiogiai atiduoda jas surenkančioms įmonėms, 14 proc. – atiduoda nemokamo surinkimo akcijų metu“, – sako T. Ruželė.

Anot „Ekošviesos“ vadovo, išsilavinę ir aukštesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai dažniau pasirūpina, kaip ir kur teisingai atiduoti perdegusias lemputes, kad jos būtų perdirbtos. Tyrimo duomenimis, taip elgiasi trečdalis aukštąjį išsilavinimą turinčių lietuvių ir ketvirtadalis gyvenančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

„Spinter tyrimai" direktorius Ignas Zokas pastebi, kad didelė dalis mūsų šalies gyventojų nesirūpina ne tik lempučių perdirbimu, bet ir apskritai neatsakingai žiūri į visų elektronikos atliekų surinkimą: 46 proc. apklaustųjų kartu su komunalinėmis atliekomis išmeta visas elektronikos atliekas, o 13 proc. – jas kaupia sandėlyje, garaže ar sode. Vos šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų elektronikos atliekas atiduoda jas perdirbančioms įmonėms. „Vyrai ir mažesnių miestų ar rajono centrų gyventojai dažniau teigia išmetantys nebenaudojamą elektros įrangą kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis, o perdirbančioms įmonėms šias atliekas labiau linkę atiduoti aukščiausio išsimokslinimo bei didesnes pajamas turintys apklaustieji“, – teigia I. Zokas.

Didžiuosiuose šalies miestuose veikia 34 elektroninių atliekų surinkimo punktai, kuriuose yra priimamos ir energiją taupančios lemputės. Šiais metais lempučių surinkimo tinklą papildė specialios dėžutės, pastatytos prekybos tinkluose: 21 – prekybos tinklo „Topo centras“ parduotuvėse, 40 – prekybos centruose „Senukai", 50 Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ klientų aptarnavimo centruose.

Lietuvos gyventojų tyrimas atliktas „Omnibus“ metodu, 2012 m. kovo pabaigoje. Iš viso buvo apklausti 1007 respondentai.


 

Tyrimas: du trečdaliai lietuvių perdegusias lemputes išmeta su komunalinėmis atliekomis 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. Lietuvos gyventojų perdegusiomis dienos šviesos ar energiją taupančiomis lemputėmis atsikrato kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis. Dažniausiai taip elgiasi mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai. 

„Tyrimo rezultatai patvirtino faktą, kad didžiajai daliai Lietuvos visuomenės labiau trūksta socialinės atsakomybės, noro prisidėti prie saugios ir ekologiškos aplinkos puoselėjimo nei švietimo ar informacijos apie teisingą atliekų perdirbimą“, – pastebi energiją taupančių lempučių teisingu surinkimu besirūpinančios VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. Jo teigimu, džiugina tik tai, kad net 42 proc. apklaustųjų žino, jog perdegusias energiją taupančias lemputes galima atiduoti bet kuriame tokiomis lemputėmis prekiaujančiame prekybos centre. „Bet taip elgiasi vos ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų: 12 proc. lemputes tiesiogiai atiduoda jas surenkančioms įmonėms, 14 proc. – atiduoda nemokamo surinkimo akcijų metu“, – sako T. Ruželė.

Anot „Ekošviesos“ vadovo, išsilavinę ir aukštesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai dažniau pasirūpina, kaip ir kur teisingai atiduoti perdegusias lemputes, kad jos būtų perdirbtos. Tyrimo duomenimis, taip elgiasi trečdalis aukštąjį išsilavinimą turinčių lietuvių ir ketvirtadalis gyvenančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

„Spinter tyrimai" direktorius Ignas Zokas pastebi, kad didelė dalis mūsų šalies gyventojų nesirūpina ne tik lempučių perdirbimu, bet ir apskritai neatsakingai žiūri į visų elektronikos atliekų surinkimą: 46 proc. apklaustųjų kartu su komunalinėmis atliekomis išmeta visas elektronikos atliekas, o 13 proc. – jas kaupia sandėlyje, garaže ar sode. Vos šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų elektronikos atliekas atiduoda jas perdirbančioms įmonėms. „Vyrai ir mažesnių miestų ar rajono centrų gyventojai dažniau teigia išmetantys nebenaudojamą elektros įrangą kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis, o perdirbančioms įmonėms šias atliekas labiau linkę atiduoti aukščiausio išsimokslinimo bei didesnes pajamas turintys apklaustieji“, – teigia I. Zokas.

Didžiuosiuose šalies miestuose veikia 34 elektroninių atliekų surinkimo punktai, kuriuose yra priimamos ir energiją taupančios lemputės. Šiais metais lempučių surinkimo tinklą papildė specialios dėžutės, pastatytos prekybos tinkluose: 21 – prekybos tinklo „Topo centras“ parduotuvėse, 40 – prekybos centruose „Senukai", 50 Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ klientų aptarnavimo centruose.

Lietuvos gyventojų tyrimas atliktas „Omnibus“ metodu, 2012 m. kovo pabaigoje. Iš viso buvo apklausti 1007 respondentai.