Besiskolinantys būstui pradėjo galvoti savo galva

Tyrimo duomenimis, apie 30 proc. šalies namų ūkių per pastaruosius 12 mėnesių yra nors kartą vėlavę sumokėti paskolų įmokas ar mokesčius, pernai tokių buvo 33 proc. Palyginti su praėjusiais metais, 7 procentiniais punktais (nuo 42 proc. iki 35 proc.) sumažėjo ir namų ūkių, teigiančių, kad paskola būstui yra labai didelė našta, rodo Lietuvos banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

„Tai rodo, kad namų ūkių finansinė našta lengvėja“, – teigė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnioji ekonomistė Kristina Grigaitė. Pasak jos, namų ūkių naštą lengvino mažėjusios tarpbankinės palūkanų normos, nors ir pamažu, bet augantis darbo užmokestis, smuktelėjęs nedarbo lygis.

Pagal apklausą, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,6 proc. Lietuvos namų ūkių. Kaip svarbiausią skolinimosi priežastį didžioji dauguma respondentų nurodė nuosavo būsto poreikį. Be to, apklausa atskleidė, kad vis didesnę įtaką gyventojų sprendimui skolintis daro esamos ar numatomos namų ūkių pajamos ir vis rečiau tarp skolinimosi motyvų nurodomi lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų kilimo ar patarimai iš šalies.

„Žmonės savo galimybes vertina racionaliau. Be to, po krizės pamokų namų ūkiai nelinkę užsikrauti naujų įsipareigojimų. Štai praėjusių metų apklausos duomenimis, 20 proc. namų ūkių be būsto paskolos turėjo ir kitų finansinių įsipareigojimų, šiemet tokių namų ūkių dalis sumenkusi iki 2 proc.“, – sakė K. Grigaitė.

Pagal šių metų apklausą, vidutinis namų ūkio paskolos būstui įsigyti terminas buvo 25 metai, vidutinis paskolos įsigyti dydis – beveik 159 000 litų. Pajamų dalis, skirta paskolos būsto paskolai grąžinti, sudarė 23 proc. visų namų ūkių disponuojamųjų pajamų – 3,3 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Vidutinė mėnesio būsto paskolos įmoka kartu su palūkanomis sudarė 942 Lt, vidutinės palūkanos – 4,4 proc.

Didesnė dalis namų ūkių buvo linkę skolintis eurais, palūkanų normas fiksuodami trumpesniam negu 1 metų laikotarpiui ir rinkdamiesi anuitetinį periodinės įmokos skaičiavimo būdą.

Dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad vidutinės būsto kainos per artimiausius 12 mėnesių nepasikeis.

Lietuvos banko užsakymu apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2012 m. vasario–kovo mėn. Apklausti 1 005 Lietuvos namų ūkiai, paėmę iš banko paskolą būstui įsigyti.


Besiskolinantys būstui pradėjo galvoti savo galva

Tyrimo duomenimis, apie 30 proc. šalies namų ūkių per pastaruosius 12 mėnesių yra nors kartą vėlavę sumokėti paskolų įmokas ar mokesčius, pernai tokių buvo 33 proc. Palyginti su praėjusiais metais, 7 procentiniais punktais (nuo 42 proc. iki 35 proc.) sumažėjo ir namų ūkių, teigiančių, kad paskola būstui yra labai didelė našta, rodo Lietuvos banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

„Tai rodo, kad namų ūkių finansinė našta lengvėja“, – teigė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnioji ekonomistė Kristina Grigaitė. Pasak jos, namų ūkių naštą lengvino mažėjusios tarpbankinės palūkanų normos, nors ir pamažu, bet augantis darbo užmokestis, smuktelėjęs nedarbo lygis.

Pagal apklausą, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,6 proc. Lietuvos namų ūkių. Kaip svarbiausią skolinimosi priežastį didžioji dauguma respondentų nurodė nuosavo būsto poreikį. Be to, apklausa atskleidė, kad vis didesnę įtaką gyventojų sprendimui skolintis daro esamos ar numatomos namų ūkių pajamos ir vis rečiau tarp skolinimosi motyvų nurodomi lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto kainų kilimo ar patarimai iš šalies.

„Žmonės savo galimybes vertina racionaliau. Be to, po krizės pamokų namų ūkiai nelinkę užsikrauti naujų įsipareigojimų. Štai praėjusių metų apklausos duomenimis, 20 proc. namų ūkių be būsto paskolos turėjo ir kitų finansinių įsipareigojimų, šiemet tokių namų ūkių dalis sumenkusi iki 2 proc.“, – sakė K. Grigaitė.

Pagal šių metų apklausą, vidutinis namų ūkio paskolos būstui įsigyti terminas buvo 25 metai, vidutinis paskolos įsigyti dydis – beveik 159 000 litų. Pajamų dalis, skirta paskolos būsto paskolai grąžinti, sudarė 23 proc. visų namų ūkių disponuojamųjų pajamų – 3,3 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Vidutinė mėnesio būsto paskolos įmoka kartu su palūkanomis sudarė 942 Lt, vidutinės palūkanos – 4,4 proc.

Didesnė dalis namų ūkių buvo linkę skolintis eurais, palūkanų normas fiksuodami trumpesniam negu 1 metų laikotarpiui ir rinkdamiesi anuitetinį periodinės įmokos skaičiavimo būdą.

Dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad vidutinės būsto kainos per artimiausius 12 mėnesių nepasikeis.

Lietuvos banko užsakymu apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2012 m. vasario–kovo mėn. Apklausti 1 005 Lietuvos namų ūkiai, paėmę iš banko paskolą būstui įsigyti.