Kas 14-as gyventojas verčiasi be banko sąskaitos

Banko sąskaitas Lietuvoje turi devyni dešimtadaliai gyventojų, o dauguma likusiųjų jų neturi, nes nereikia. Tai paaiškėjo Lietuvos banko užsakymu atlikus šalies gyventojų ir bankų apklausą.

„Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje bankinių paslaugų skverbtis pasiekė aukštą lygį. Nėra socialinių grupių, turinčių ribotą prieigą prie banko sąskaitos ar mokėjimų paslaugų. Banko sąskaitos neturi maža dalis žmonių, jie teigia tokių paslaugų nepasigendantys ir dėl to nejaučiantys diskomforto“, – tyrimo rezultatus komentavo Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius.

Apklausa parodė, kad banko sąskaitas turi 91 proc. 18–75 m. respondentų. 2 proc. apklaustųjų nurodė, kad dalijasi vieną sąskaitą su kitu asmeniu. Banko sąskaitos neturi 7 proc. apklaustųjų, iš jų dauguma (77 proc.) nurodė, kad turėti banko sąskaitą jiems nėra poreikio. Tik vienas respondentas pažymėjo, kad bankas atsisakė atidaryti sąskaitą (priežastis – nepateikti dokumentai).

„Nors Lietuvoje užtikrinama palyginti aukšta finansinė įtrauktis ir de facto pasiektas Europos Komisijos rekomendacijoje nurodytas tikslas, toliau atidžiai stebime būtiniausių bankinių paslaugų rinką ir planuojame daugiau tyrimų, kuriuos atliekant dėmesys bus koncentruojamas ne tik į bankinių paslaugų prieinamumą, bet ir jų kainų pagrįstumą sąnaudomis“, – sakė V. Geralavičius.

Didelį prieinamumą prie banko sąskaitų yra pasiekusios socialinės grupės, kurių didesnė tikimybė susidurti su finansine atskirtimi. Tai žmonės su mažomis pajamomis (įskaitant bedarbius, pensininkus, neįgaliuosius), žemesnio išsilavinimo, gyvenantys kaimo vietovėse. Pagal apklausos rezultatus, banko sąskaitą turėjo beveik 88 proc. jaunimo (18–25 m.) ir vyresnio amžiau žmonių (56 m. ir daugiau), 87 proc. – su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, 86 proc. – gaunantys mažiau kaip 1 000 litų asmeninių pajamų po mokesčių per mėnesį. Toks pats lygis (86 proc.) užfiksuotas tarp bedarbių ir gyvenančių kaimo vietovėse.

Tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Ji vasario 20–28 d. apklausė 1 008 respondentus visoje šalies teritorijoje.

  


Kas 14-as gyventojas verčiasi be banko sąskaitos

Banko sąskaitas Lietuvoje turi devyni dešimtadaliai gyventojų, o dauguma likusiųjų jų neturi, nes nereikia. Tai paaiškėjo Lietuvos banko užsakymu atlikus šalies gyventojų ir bankų apklausą.

„Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje bankinių paslaugų skverbtis pasiekė aukštą lygį. Nėra socialinių grupių, turinčių ribotą prieigą prie banko sąskaitos ar mokėjimų paslaugų. Banko sąskaitos neturi maža dalis žmonių, jie teigia tokių paslaugų nepasigendantys ir dėl to nejaučiantys diskomforto“, – tyrimo rezultatus komentavo Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius.

Apklausa parodė, kad banko sąskaitas turi 91 proc. 18–75 m. respondentų. 2 proc. apklaustųjų nurodė, kad dalijasi vieną sąskaitą su kitu asmeniu. Banko sąskaitos neturi 7 proc. apklaustųjų, iš jų dauguma (77 proc.) nurodė, kad turėti banko sąskaitą jiems nėra poreikio. Tik vienas respondentas pažymėjo, kad bankas atsisakė atidaryti sąskaitą (priežastis – nepateikti dokumentai).

„Nors Lietuvoje užtikrinama palyginti aukšta finansinė įtrauktis ir de facto pasiektas Europos Komisijos rekomendacijoje nurodytas tikslas, toliau atidžiai stebime būtiniausių bankinių paslaugų rinką ir planuojame daugiau tyrimų, kuriuos atliekant dėmesys bus koncentruojamas ne tik į bankinių paslaugų prieinamumą, bet ir jų kainų pagrįstumą sąnaudomis“, – sakė V. Geralavičius.

Didelį prieinamumą prie banko sąskaitų yra pasiekusios socialinės grupės, kurių didesnė tikimybė susidurti su finansine atskirtimi. Tai žmonės su mažomis pajamomis (įskaitant bedarbius, pensininkus, neįgaliuosius), žemesnio išsilavinimo, gyvenantys kaimo vietovėse. Pagal apklausos rezultatus, banko sąskaitą turėjo beveik 88 proc. jaunimo (18–25 m.) ir vyresnio amžiau žmonių (56 m. ir daugiau), 87 proc. – su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, 86 proc. – gaunantys mažiau kaip 1 000 litų asmeninių pajamų po mokesčių per mėnesį. Toks pats lygis (86 proc.) užfiksuotas tarp bedarbių ir gyvenančių kaimo vietovėse.

Tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Ji vasario 20–28 d. apklausė 1 008 respondentus visoje šalies teritorijoje.