Apklausa: visų Baltijos šalių gyventojai kontrabandos priežastis aiškina panašiai

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai mano, kad pagrindinė kontrabandos priežastis yra ne pagal gyvenimo lygį aukšti mokesčiai, dėl kurių atsiranda kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis ir gimsta paskatos vartoti ar prekiauti nelegaliai. Visų trijų Baltijos šalių gyventojai vertina, kad kontrabandos mastai per paskutinius trejus metus augo. Lietuvoje yra daugiausiai dvejojančių gyventojų, kurie nei griežtai smerkia, nei visiškai pateisina kontrabandą kaip reiškinį. „Vokeliai“ labiausiai paplitę tarp latvių.

Tokius rezultatus parodė pirmą kartą Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) inicijuotas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas trijose Baltijos šalyse, kurį vasario mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 3056 nuolatinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.
Apklausos duomenimis, visų trijų Baltijos šalių gyventojai vienodai vertina kontrabandos kaip reiškinio priežastis. Jie mano, kad pagrindinė kontrabandos priežastis yra galimybė užsidirbti iš kainų skirtumo tarp Baltijos šalių ir kaimyninių šalių, kuriose netaikomi ES privalomi aukšti akcizai degalams, alkoholio produktams ir cigaretėms. Lietuvoje kainų skirtumus kaip kontrabandos paplitimo priežastį nurodė 50 proc., Latvijoje – 54 proc., Estijoje – 51 proc. apklaustųjų. Pagrindinių kontrabandos priežasčių sąraše taip pat rikiuojasi vis augančios akcizinių prekių kainos, mažos žmonių pajamos ir menkstančios galimybės akcizines prekes įpirkti teisėtai (43 proc. Lietuvoje, 60 proc. Latvijoje, 65 proc. Estijoje).

„Gyventojai įvardija panašias kontrabandos priežastis visose Baltijos šalyse, ir jos puikiai atskleidžia kontrabandos problematiką, į kurią Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau seniai yra atkreipęs dėmesį. Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims vienu metu būdingi kontrabandai palankūs veiksniai – didelis kainų skirtumas, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, bei santykinai mažos žmonių pajamos ir aukštos legalių prekių kainos,“ – komentuoja LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.

Dauguma mano, kad kontrabandos mastai augo

Kaip rodo apklausa, visose Baltijos šalyse manančiųjų, kad per pastaruosius trejus metus nelegalių prekių vartojimo mastai didėjo yra kur kas daugiau nei galvojančių priešingai. Beveik du trečdaliai apklaustų lietuvių (64 proc.) nurodė, kad per paskutinius trejus metus augo kontrabandinių cigarečių vartojimas, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje taip manančiųjų skaičius nėra toks didelis – atitinkamai 54 ir 34 proc. Panaši dalis apklaustųjų teigė, kad augo kontrabandinių degalų vartojimas – 62 proc. Lietuvoje, 49 proc. Latvijoje, 32 proc. Estijoje. Mažiausia dalis apklaustųjų mano, kad augo kontrabandinio alkoholio vartojimas (43 proc. Lietuvoje, 45 proc. Latvijoje ir 26 proc. Estijoje).

Trijų Baltijos šalių gyventojai teigia, kad efektyviausias būdas kovoti su kontrabanda yra mažinti mokesčius, kad sumažėtų legalios produkcijos kaina, ir laisviau reguliuoti verslą. Dažniausiai kaip efektyviausią būdą mažinti kontrabandinių prekių vartojimą ir prekybą apklaustieji nurodė mokesčių (akcizų) mažinimą (75 poc. Lietuvoje, 84 proc. Latvijoje, 73 proc. Estijoje). Respondentai Lietuvoje (65 proc.) ir Latvijoje (66 proc.) kaip antrą pagal efektyvumą kovos su kontrabanda priemonę nurodė valdžios reguliavimų, trukdančių užsiimti teisėta veikla, mažinimą. Tuo tarpu estai (69 proc.) antra pagal svarbą priemone pasirinko sienų apsaugos stiprinimą.

Visose šalyse panaši dalis visuomenės pateisina kontrabandą

© MKT
Apklausos duomenimis, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje visiškai kontrabandą pateisinančių žmonių dalis yra panaši. Visiškai kontrabandą ir nelegalų vartojimą Lietuvoje pateisina 19 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 18 proc., Estijoje - 15 proc. Iš trijų Baltijos valstybių išsiskiria Lietuva, kurioje didžiausia dalis žmonių, kurie nėra visiškai apsisprendę, tačiau greičiau pateisina kontrabandą (Lietuvoje – 42 proc., o Latvijoje ir Estijoje atitinkamai tik 25 ir 21 proc.). Be to, dalis apklaustųjų Lietuvoje, kurie visiškai nepateisina kontrabandos ir nelegalių prekių vartojimo, siekia tik 10 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje ji yra dvigubai didesnė ir siekia atitinkamai 20 ir 22 proc.
„Apklaustųjų, kurie visiškai ar iš dalies pateisina kontrabandą, dalis yra gana didelė visose Baltijos valstybėse, ir tai apsunkina valstybinių institucijų darbą. Kovoti su reiškiniu, kai jį pateisina dauguma gyventojų, yra labai sudėtinga, ypač kai pasitelkiamos tik administracinio pobūdžio, baudžiamosios priemonės. Lietuvoje kontrabandos pateisinimas, palyginti su Latvija ir Estija, yra kiek didesnis. Viena iš priežasčių – lietuviai paprastai atviriau atsakinėja į apklausų klausimus nei jų kaimynai. Lietuvių respondentų dalis, kurie nepateikė atsakymų į užduodamus klausimus, beveik visais atvejais buvo mažesnė,“ – komentuoja V.Žukauskas.

Tyrimo metu respondentų taip pat buvo klausiama, ar jų šalyje yra paplitę mokėjimai „vokeliuose“ ir kiti mokesčių vengimo būdai. Apklausa atskleidė, kad atlyginimas už darbą „vokeliuose“ labiausiai paplitęs Latvijoje, o Lietuvoje ir Estijoje – mažiau. 43 proc. apklaustųjų Latvijoje teigė, kad pažįsta žmonių iš savo aplinkos, kurie 2012 m. bent dalį savo pajamų gavo „vokeliuose“ arba nuslėpė dalį savo mokesčių kitais būdais. Lietuvoje ir Estijoje taip teigiančiųjų dalis yra mažesnė – atitinkamai 24 ir 20 proc.

„Tai, kad Latvijoje šešėlinės ekonomikos lygis yra didžiausias, rodo ne tik ši apklausa, bet ir kiti tarptautiniai šešėlinės ekonomikos tyrimai, pavyzdžiui, 2011 m. Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje atliktas šešėlio tyrimas. Reikia atsižvelgti ir į tai, jog Latvijoje pragyvenimo lygis yra žemiausias iš visų trijų Baltijos valstybių. Tai nereiškia, kad Lietuvoje ir Estijoje situacija yra gera. Ketvirtadalis apklaustųjų Lietuvoje prisipažinto, kad jų artimojoje aplinkoje yra žmonių, gaunančių nelegalių pajamų, – tai išties daug. Pagrindinė priežastis – aukštas darbo santykių apmokestinimas, kuris Lietuvoje siekia daugiau nei 40 proc.”

Lietuvoje pakantumas kontrabandai išlieka aukštas

Palyginti su pernai metais Lietuvoje atliktu analogišku tyrimu, Lietuvos gyventojų pakantumas kontrabandai nežymiai sumažėjo, tačiau išlieka aukštas. Kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą 2012 m. pateisino arba buvo linkę pateisinti 61 proc. apklaustųjų. Pernai ši dalis siekė 66 proc., 2010 m. – 61 proc., o 2004 m. – tik 48 proc.

Tyrimas rodo, kad mažėja apklaustųjų, manančių, kad kontrabandinių prekių vartojimas per paskutinius trejus metus išaugo (išskyrus cigarečių). Šiemet 62 proc., pernai – 69 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė, kad kontrabandinių degalų vartojimas auga. Mažiau respondentų teigė, kad auga kontrabandinio alkoholio vartojimas – 43 proc., palyginti su 53 proc. pernai metais. Tuo tarpu šiemet manančiųjų, kad auga kontrabandinių cigarečių vartojimas, dalis išliko tokia pati kaip ir pernai – 64 proc.

Šių metų apklausa taip pat rodo, kad lietuvių pasitikėjimas kontrabandinių prekių kokybe išlieka didelis, nors ir po truputį menksta. Kontrabandinių cigarečių kokybe šiemet pasitiki ar linkę pasitikėti 55 proc. respondentų (2011 m. – 60 proc.), kontrabandiniais degalais – 52 proc. (2011 m. – 56 proc.), o kontrabandiniu alkoholiu – 45 proc. (2011 m. – 47 proc.).


Apklausa: visų Baltijos šalių gyventojai kontrabandos priežastis aiškina panašiai

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai mano, kad pagrindinė kontrabandos priežastis yra ne pagal gyvenimo lygį aukšti mokesčiai, dėl kurių atsiranda kainų skirtumai su kaimyninėmis šalimis ir gimsta paskatos vartoti ar prekiauti nelegaliai. Visų trijų Baltijos šalių gyventojai vertina, kad kontrabandos mastai per paskutinius trejus metus augo. Lietuvoje yra daugiausiai dvejojančių gyventojų, kurie nei griežtai smerkia, nei visiškai pateisina kontrabandą kaip reiškinį. „Vokeliai“ labiausiai paplitę tarp latvių.

Tokius rezultatus parodė pirmą kartą Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) inicijuotas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas trijose Baltijos šalyse, kurį vasario mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 3056 nuolatinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.
Apklausos duomenimis, visų trijų Baltijos šalių gyventojai vienodai vertina kontrabandos kaip reiškinio priežastis. Jie mano, kad pagrindinė kontrabandos priežastis yra galimybė užsidirbti iš kainų skirtumo tarp Baltijos šalių ir kaimyninių šalių, kuriose netaikomi ES privalomi aukšti akcizai degalams, alkoholio produktams ir cigaretėms. Lietuvoje kainų skirtumus kaip kontrabandos paplitimo priežastį nurodė 50 proc., Latvijoje – 54 proc., Estijoje – 51 proc. apklaustųjų. Pagrindinių kontrabandos priežasčių sąraše taip pat rikiuojasi vis augančios akcizinių prekių kainos, mažos žmonių pajamos ir menkstančios galimybės akcizines prekes įpirkti teisėtai (43 proc. Lietuvoje, 60 proc. Latvijoje, 65 proc. Estijoje).

„Gyventojai įvardija panašias kontrabandos priežastis visose Baltijos šalyse, ir jos puikiai atskleidžia kontrabandos problematiką, į kurią Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau seniai yra atkreipęs dėmesį. Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims vienu metu būdingi kontrabandai palankūs veiksniai – didelis kainų skirtumas, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, bei santykinai mažos žmonių pajamos ir aukštos legalių prekių kainos,“ – komentuoja LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.

Dauguma mano, kad kontrabandos mastai augo

Kaip rodo apklausa, visose Baltijos šalyse manančiųjų, kad per pastaruosius trejus metus nelegalių prekių vartojimo mastai didėjo yra kur kas daugiau nei galvojančių priešingai. Beveik du trečdaliai apklaustų lietuvių (64 proc.) nurodė, kad per paskutinius trejus metus augo kontrabandinių cigarečių vartojimas, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje taip manančiųjų skaičius nėra toks didelis – atitinkamai 54 ir 34 proc. Panaši dalis apklaustųjų teigė, kad augo kontrabandinių degalų vartojimas – 62 proc. Lietuvoje, 49 proc. Latvijoje, 32 proc. Estijoje. Mažiausia dalis apklaustųjų mano, kad augo kontrabandinio alkoholio vartojimas (43 proc. Lietuvoje, 45 proc. Latvijoje ir 26 proc. Estijoje).

Trijų Baltijos šalių gyventojai teigia, kad efektyviausias būdas kovoti su kontrabanda yra mažinti mokesčius, kad sumažėtų legalios produkcijos kaina, ir laisviau reguliuoti verslą. Dažniausiai kaip efektyviausią būdą mažinti kontrabandinių prekių vartojimą ir prekybą apklaustieji nurodė mokesčių (akcizų) mažinimą (75 poc. Lietuvoje, 84 proc. Latvijoje, 73 proc. Estijoje). Respondentai Lietuvoje (65 proc.) ir Latvijoje (66 proc.) kaip antrą pagal efektyvumą kovos su kontrabanda priemonę nurodė valdžios reguliavimų, trukdančių užsiimti teisėta veikla, mažinimą. Tuo tarpu estai (69 proc.) antra pagal svarbą priemone pasirinko sienų apsaugos stiprinimą.

Visose šalyse panaši dalis visuomenės pateisina kontrabandą

© MKT
Apklausos duomenimis, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje visiškai kontrabandą pateisinančių žmonių dalis yra panaši. Visiškai kontrabandą ir nelegalų vartojimą Lietuvoje pateisina 19 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 18 proc., Estijoje - 15 proc. Iš trijų Baltijos valstybių išsiskiria Lietuva, kurioje didžiausia dalis žmonių, kurie nėra visiškai apsisprendę, tačiau greičiau pateisina kontrabandą (Lietuvoje – 42 proc., o Latvijoje ir Estijoje atitinkamai tik 25 ir 21 proc.). Be to, dalis apklaustųjų Lietuvoje, kurie visiškai nepateisina kontrabandos ir nelegalių prekių vartojimo, siekia tik 10 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje ji yra dvigubai didesnė ir siekia atitinkamai 20 ir 22 proc.
„Apklaustųjų, kurie visiškai ar iš dalies pateisina kontrabandą, dalis yra gana didelė visose Baltijos valstybėse, ir tai apsunkina valstybinių institucijų darbą. Kovoti su reiškiniu, kai jį pateisina dauguma gyventojų, yra labai sudėtinga, ypač kai pasitelkiamos tik administracinio pobūdžio, baudžiamosios priemonės. Lietuvoje kontrabandos pateisinimas, palyginti su Latvija ir Estija, yra kiek didesnis. Viena iš priežasčių – lietuviai paprastai atviriau atsakinėja į apklausų klausimus nei jų kaimynai. Lietuvių respondentų dalis, kurie nepateikė atsakymų į užduodamus klausimus, beveik visais atvejais buvo mažesnė,“ – komentuoja V.Žukauskas.

Tyrimo metu respondentų taip pat buvo klausiama, ar jų šalyje yra paplitę mokėjimai „vokeliuose“ ir kiti mokesčių vengimo būdai. Apklausa atskleidė, kad atlyginimas už darbą „vokeliuose“ labiausiai paplitęs Latvijoje, o Lietuvoje ir Estijoje – mažiau. 43 proc. apklaustųjų Latvijoje teigė, kad pažįsta žmonių iš savo aplinkos, kurie 2012 m. bent dalį savo pajamų gavo „vokeliuose“ arba nuslėpė dalį savo mokesčių kitais būdais. Lietuvoje ir Estijoje taip teigiančiųjų dalis yra mažesnė – atitinkamai 24 ir 20 proc.

„Tai, kad Latvijoje šešėlinės ekonomikos lygis yra didžiausias, rodo ne tik ši apklausa, bet ir kiti tarptautiniai šešėlinės ekonomikos tyrimai, pavyzdžiui, 2011 m. Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje atliktas šešėlio tyrimas. Reikia atsižvelgti ir į tai, jog Latvijoje pragyvenimo lygis yra žemiausias iš visų trijų Baltijos valstybių. Tai nereiškia, kad Lietuvoje ir Estijoje situacija yra gera. Ketvirtadalis apklaustųjų Lietuvoje prisipažinto, kad jų artimojoje aplinkoje yra žmonių, gaunančių nelegalių pajamų, – tai išties daug. Pagrindinė priežastis – aukštas darbo santykių apmokestinimas, kuris Lietuvoje siekia daugiau nei 40 proc.”

Lietuvoje pakantumas kontrabandai išlieka aukštas

Palyginti su pernai metais Lietuvoje atliktu analogišku tyrimu, Lietuvos gyventojų pakantumas kontrabandai nežymiai sumažėjo, tačiau išlieka aukštas. Kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą 2012 m. pateisino arba buvo linkę pateisinti 61 proc. apklaustųjų. Pernai ši dalis siekė 66 proc., 2010 m. – 61 proc., o 2004 m. – tik 48 proc.

Tyrimas rodo, kad mažėja apklaustųjų, manančių, kad kontrabandinių prekių vartojimas per paskutinius trejus metus išaugo (išskyrus cigarečių). Šiemet 62 proc., pernai – 69 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė, kad kontrabandinių degalų vartojimas auga. Mažiau respondentų teigė, kad auga kontrabandinio alkoholio vartojimas – 43 proc., palyginti su 53 proc. pernai metais. Tuo tarpu šiemet manančiųjų, kad auga kontrabandinių cigarečių vartojimas, dalis išliko tokia pati kaip ir pernai – 64 proc.

Šių metų apklausa taip pat rodo, kad lietuvių pasitikėjimas kontrabandinių prekių kokybe išlieka didelis, nors ir po truputį menksta. Kontrabandinių cigarečių kokybe šiemet pasitiki ar linkę pasitikėti 55 proc. respondentų (2011 m. – 60 proc.), kontrabandiniais degalais – 52 proc. (2011 m. – 56 proc.), o kontrabandiniu alkoholiu – 45 proc. (2011 m. – 47 proc.).