Apklausa: emigruodamos moterys vaikus pasiimtų kartu, vyrai paliktų Lietuvoje

Dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad uždarbiauti į užsienį vykstantys žmonės neturėtų palikti savo vaikų. Kaip parodė apklausa, kurią DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, taip mano 62,8 proc. respondentų. 22 proc. įsitikinę, kad juos galima palikti, jei Lietuvoje lieka patikimi žmonės, galėsiantys jais pasirūpinti, o beveik 8 proc. teigia, kad vaikams bet kuriuo atveju geriau likti Lietuvoje. Visgi psichologai palaiko daugumos nuomonę.

Jaunesni žmonės mano, kad vaikai turėtų emigruoti su tėvais

Pasak apklausos rezultatų, kad vaikai turi išvykti kartu su tėvais, dažniau nurodė moterys, jaunesni (26-35 m.) respondentai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Poziciją, kad vaikai gali likti Lietuvoje, jei yra kam jais rūpintis, dažniau palaiko vyrai, didmiesčių gyventojai, jauniausio ir vyriausio amžiaus respondentai.

 

Jūsų nuomone, ar emigruojant tėvams turi emigruoti ir jų vaikai?   Proc.
Taip, nes jie turi būti su tėvais   62,8
Priklauso nuo to, ar yra kam jais rūpintis Lietuvoje   22,2
Ne, jiems geriau augti Tėvynėje, savoje aplinkoje   7,8
Nežino/ neatsakė   7,2
Iš viso:   100

Taip pat respondentų buvo klausiama, ar jie sieja savo vaikų ateitį su Lietuva. Teigiamai atsakė beveik 40 proc. respondentų, 35 proc. linkę apsisprendimo teisę palikti vaikams, o beveik 6 proc. įsitikinę, kad užsienyje jų vaikai gyventų geriau.

Norą, kad vaikai liktų Lietuvoje, dažniau deklaravo moterys bei vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 45 m.) respondentai. Tuo tarpu 36-45 m., vidutinio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai, taip pat rajonų gyventojai dažniau teigė norintys, kad jų vaikai susikurtų geresnį gyvenimą užsienyje.

 

Ar savo vaikų ateitį siejate su Lietuva? Klausimas tik turintiems nepilnamečių vaikų    Proc.
Taip, norėčiau, kad jie gyventų Lietuvoje    39,7
Manau, kad jie patys priims teisingiausią sprendimą    35,2
Ne, norėčiau, kad jie susikurtų geresnį gyvenimą užsienyje    5,8
Apie tai nesusimąsčiau    16,0
Nežino/ neatsakė    3,3
Iš viso:    100

Psichologė: blogiausia išsivežtą vaiką grąžinti atgal į Lietuvą

Viešosios įstaigos „Gebu“ psichologė Goda Kaniušonytė teigė, kad gauti rezultatai išties nestebina ir atitinka dabar tvyrančias nuotaikas visuomenėje. Pavyzdžiui, žmonės įsitikinę, kad vaikai gyventi su savo tėvais, kur šie bebūtų. Kita vertus, oficiali statistika rodo, kad tikrai ne dauguma tėvų visgi išvyksta kartu su vaikais.

Paklausta, ar nėra prieštaravimo tarp vyraujančios nuostatos, kad vaikai turėtų išvykti su tėvais, ir noro, kad vaikai liktų gyventi Lietuvoje, psichologė tikino, kad tikrai nėra. „Dažnai į užsienį uždarbiauti vykstama su mintimi, kad tai tik laikinai, kol atsistos ant kojų. Dėl to yra noras pasiimti vaikus, tačiau vėliau grįžti į Lietuvą ir kurti jų ateitį tėvynėje. Taigi įsitikinimas ir noras, kad vaikai turi augti su tėvais ir Lietuvoje, nėra iš principo prieštaraujantys vienas kitam, tiesiog kartais aplinkybės neleidžia pasielgti pagal norus“, - svarstė G. Kaniušonytė.

Anot psichologės, jei vaikai maži, tėvai jų gyvenime yra svarbiausi asmenys, todėl jie tikrai turėtų keliauti su tėvais.

„Reikia stengtis, kad visa šeima liktų kartu. Aišku, jeigu tai leidžia būsimos gyvenimo sąlygos, kur važiuoja tėvai. Jie turi žinoti, ar bus tinkamos sąlygos vaikams, kad vėliau nereikėtų vaikų „siųsdinti“ atgal į Lietuvą. Tokiu atveju vaikams būna dviguba trauma. Beje, net ir su mažais vaikais reikia nepamiršti kalbėtis, tartis, aiškinti priežastis, kodėl išvykstama, kad atsiskyrimas nuo paliekamų Lietuvoje giminių, artimųjų ir draugų būtų kuo mažiau traumuojantis, ir galima būtų tinkamai atsisveikinti ir pasiruošti būsimam pokyčiui.

Kuo vaikai vyresni, tuo daugiau jiems reikėtų suteikti apsisprendimo laisvės. Ypatingai su paaugliais reikėtų tartis ir atsižvelgti į jų nuomonę, o ne tiesiog konstatuoti išvykimo faktą. Mat kartais geriau, kad vaikas liktų Lietuvoje ir palaikytų gerus santykius su tėvais negu išvežtas maištautų ir nenorėtų prisitaikyti“, - aiškino specialistė.

Anot G. Kaniušonytės, vaikai, kurių tėvai išvyksta į užsienį, jaučiasi palikti ir kartais kaltę dėl to prisiima sau. Jiems trūksta kasdienio kontakto ir santykio su tėvais. Jiems reikia prisitaikyti prie naujos šeimos, jos taisyklių, naujų vaidmenų toje šeimoje, išmokti pasitikėti naujais žmonėmis, dalintis su jais savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Kartais nauji globėjai yra atstumiami, nepriimamas jų autoritetas, tuomet vyksta vaidmenų konfliktas, didėja rizikingo elgesio tikimybė.

Beje, apklausa rodo, kad pakankamai daug žmonių linkę savo vaikams leisti apsispręsti patiems, vadinasi, jie nėra visiškai tikri, kad sieti savo likimą su Lietuva yra geriausias sprendimas. Psichologės manymu, žmonės išvyksta nebūtinai genami ekonominių priežasčių. Žinoma, dalis yra tokių, kurie čia išties sunkiai verčiasi. Tačiau yra žmonių, kurie išvyksta ne tiek dėl labai prastų sąlygų Lietuvoje, o dėl įsitikinimo, kad užsienyje viskas yra geriau – ir dirbti reikia mažiau, ir moka nepalyginamai daugiau, ir dar butą nemokamai duoda.

„Neseniai mūsų su kolege Inga Truskauskaite atliktas tyrimas parodė, kad nuostata į emigraciją taip pat yra susijusi ir su asmenybės bruožais. Mažiausiai linkę emigruoti asmenys, kurie turi gerus bendravimo įgūdžius, lankstesni ir labiau mokantys prisitaikyti prie įvairių situacijų, labiau orientuoti į kokybiškus darbo rezultatus, energingesni, turintys aukštesnius teisingumo standartus ir pasižymintys didesniu nuoširdumu bei mažiau godūs. Taip pat išvykti mažiau linkę tie, kurie yra kantresni, atlaidesni ir labiau linkę aukoti bei labiau prisirišę prie savo artimųjų, aplinkos. Kitaip tariant, išvykti mažiau linkę tie, kurie yra stipresnės asmenybės, neieškančios lengvų problemų sprendimo būdų. Priešingomis savybėmis pasižymintys žmonės labiau linkę išvykti“, - aiškino G. Kaniušonytė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ viešosios nuomonės apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu atliko šių metų kovo 13-20 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Apklausa: emigruodamos moterys vaikus pasiimtų kartu, vyrai paliktų Lietuvoje

Dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad uždarbiauti į užsienį vykstantys žmonės neturėtų palikti savo vaikų. Kaip parodė apklausa, kurią DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, taip mano 62,8 proc. respondentų. 22 proc. įsitikinę, kad juos galima palikti, jei Lietuvoje lieka patikimi žmonės, galėsiantys jais pasirūpinti, o beveik 8 proc. teigia, kad vaikams bet kuriuo atveju geriau likti Lietuvoje. Visgi psichologai palaiko daugumos nuomonę.

Jaunesni žmonės mano, kad vaikai turėtų emigruoti su tėvais

Pasak apklausos rezultatų, kad vaikai turi išvykti kartu su tėvais, dažniau nurodė moterys, jaunesni (26-35 m.) respondentai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Poziciją, kad vaikai gali likti Lietuvoje, jei yra kam jais rūpintis, dažniau palaiko vyrai, didmiesčių gyventojai, jauniausio ir vyriausio amžiaus respondentai.

 

Jūsų nuomone, ar emigruojant tėvams turi emigruoti ir jų vaikai?   Proc.
Taip, nes jie turi būti su tėvais   62,8
Priklauso nuo to, ar yra kam jais rūpintis Lietuvoje   22,2
Ne, jiems geriau augti Tėvynėje, savoje aplinkoje   7,8
Nežino/ neatsakė   7,2
Iš viso:   100

Taip pat respondentų buvo klausiama, ar jie sieja savo vaikų ateitį su Lietuva. Teigiamai atsakė beveik 40 proc. respondentų, 35 proc. linkę apsisprendimo teisę palikti vaikams, o beveik 6 proc. įsitikinę, kad užsienyje jų vaikai gyventų geriau.

Norą, kad vaikai liktų Lietuvoje, dažniau deklaravo moterys bei vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 45 m.) respondentai. Tuo tarpu 36-45 m., vidutinio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai, taip pat rajonų gyventojai dažniau teigė norintys, kad jų vaikai susikurtų geresnį gyvenimą užsienyje.

 

Ar savo vaikų ateitį siejate su Lietuva? Klausimas tik turintiems nepilnamečių vaikų    Proc.
Taip, norėčiau, kad jie gyventų Lietuvoje    39,7
Manau, kad jie patys priims teisingiausią sprendimą    35,2
Ne, norėčiau, kad jie susikurtų geresnį gyvenimą užsienyje    5,8
Apie tai nesusimąsčiau    16,0
Nežino/ neatsakė    3,3
Iš viso:    100

Psichologė: blogiausia išsivežtą vaiką grąžinti atgal į Lietuvą

Viešosios įstaigos „Gebu“ psichologė Goda Kaniušonytė teigė, kad gauti rezultatai išties nestebina ir atitinka dabar tvyrančias nuotaikas visuomenėje. Pavyzdžiui, žmonės įsitikinę, kad vaikai gyventi su savo tėvais, kur šie bebūtų. Kita vertus, oficiali statistika rodo, kad tikrai ne dauguma tėvų visgi išvyksta kartu su vaikais.

Paklausta, ar nėra prieštaravimo tarp vyraujančios nuostatos, kad vaikai turėtų išvykti su tėvais, ir noro, kad vaikai liktų gyventi Lietuvoje, psichologė tikino, kad tikrai nėra. „Dažnai į užsienį uždarbiauti vykstama su mintimi, kad tai tik laikinai, kol atsistos ant kojų. Dėl to yra noras pasiimti vaikus, tačiau vėliau grįžti į Lietuvą ir kurti jų ateitį tėvynėje. Taigi įsitikinimas ir noras, kad vaikai turi augti su tėvais ir Lietuvoje, nėra iš principo prieštaraujantys vienas kitam, tiesiog kartais aplinkybės neleidžia pasielgti pagal norus“, - svarstė G. Kaniušonytė.

Anot psichologės, jei vaikai maži, tėvai jų gyvenime yra svarbiausi asmenys, todėl jie tikrai turėtų keliauti su tėvais.

„Reikia stengtis, kad visa šeima liktų kartu. Aišku, jeigu tai leidžia būsimos gyvenimo sąlygos, kur važiuoja tėvai. Jie turi žinoti, ar bus tinkamos sąlygos vaikams, kad vėliau nereikėtų vaikų „siųsdinti“ atgal į Lietuvą. Tokiu atveju vaikams būna dviguba trauma. Beje, net ir su mažais vaikais reikia nepamiršti kalbėtis, tartis, aiškinti priežastis, kodėl išvykstama, kad atsiskyrimas nuo paliekamų Lietuvoje giminių, artimųjų ir draugų būtų kuo mažiau traumuojantis, ir galima būtų tinkamai atsisveikinti ir pasiruošti būsimam pokyčiui.

Kuo vaikai vyresni, tuo daugiau jiems reikėtų suteikti apsisprendimo laisvės. Ypatingai su paaugliais reikėtų tartis ir atsižvelgti į jų nuomonę, o ne tiesiog konstatuoti išvykimo faktą. Mat kartais geriau, kad vaikas liktų Lietuvoje ir palaikytų gerus santykius su tėvais negu išvežtas maištautų ir nenorėtų prisitaikyti“, - aiškino specialistė.

Anot G. Kaniušonytės, vaikai, kurių tėvai išvyksta į užsienį, jaučiasi palikti ir kartais kaltę dėl to prisiima sau. Jiems trūksta kasdienio kontakto ir santykio su tėvais. Jiems reikia prisitaikyti prie naujos šeimos, jos taisyklių, naujų vaidmenų toje šeimoje, išmokti pasitikėti naujais žmonėmis, dalintis su jais savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Kartais nauji globėjai yra atstumiami, nepriimamas jų autoritetas, tuomet vyksta vaidmenų konfliktas, didėja rizikingo elgesio tikimybė.

Beje, apklausa rodo, kad pakankamai daug žmonių linkę savo vaikams leisti apsispręsti patiems, vadinasi, jie nėra visiškai tikri, kad sieti savo likimą su Lietuva yra geriausias sprendimas. Psichologės manymu, žmonės išvyksta nebūtinai genami ekonominių priežasčių. Žinoma, dalis yra tokių, kurie čia išties sunkiai verčiasi. Tačiau yra žmonių, kurie išvyksta ne tiek dėl labai prastų sąlygų Lietuvoje, o dėl įsitikinimo, kad užsienyje viskas yra geriau – ir dirbti reikia mažiau, ir moka nepalyginamai daugiau, ir dar butą nemokamai duoda.

„Neseniai mūsų su kolege Inga Truskauskaite atliktas tyrimas parodė, kad nuostata į emigraciją taip pat yra susijusi ir su asmenybės bruožais. Mažiausiai linkę emigruoti asmenys, kurie turi gerus bendravimo įgūdžius, lankstesni ir labiau mokantys prisitaikyti prie įvairių situacijų, labiau orientuoti į kokybiškus darbo rezultatus, energingesni, turintys aukštesnius teisingumo standartus ir pasižymintys didesniu nuoširdumu bei mažiau godūs. Taip pat išvykti mažiau linkę tie, kurie yra kantresni, atlaidesni ir labiau linkę aukoti bei labiau prisirišę prie savo artimųjų, aplinkos. Kitaip tariant, išvykti mažiau linkę tie, kurie yra stipresnės asmenybės, neieškančios lengvų problemų sprendimo būdų. Priešingomis savybėmis pasižymintys žmonės labiau linkę išvykti“, - aiškino G. Kaniušonytė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ viešosios nuomonės apklausą naujienų portalo DELFI užsakymu atliko šių metų kovo 13-20 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!