Apklausa: pagrindine problema šalies gyventojai laiko nedarbą

Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindiniai darbai, kurių turėtų imtis politikai, susiję su darbo vietų kūrimu, darbo užmokesčio didinimu ir ekonomikos skatinimu. Tuo tarpu teisėtvarkos bėdos, apie kurias pastaruoju metu itin dažnai kalba politikai, lietuviams neatrodo itin svarbios – atsakydami į atvirą klausimą, teisėtvarkos problemas paminėjo tik 3,3 proc. apklaustų žmonių.

Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ kovo 13-20 dienomis atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių mokslų fakulteto profesoriaus Algio Krupavičiaus, teisėtvarkos problemos gyventojams neatrodo itin svarbios todėl, kad dauguma žmonių su jomis asmeniškai tiesiog nesusiduria. Tuo tarpu nedarbas, žemi atlyginimai, stagnuojanti ekonomika kiekvienam gyventojui, anot politologo, rūpi kiekvienam gyventojai, nes tai lemia asmeninį gyvenimą ir jo kokybę.

„Su teisėsaugos problemomis susiduria labai nedidelė visuomenės dalis, dėl to žmonės apklausoje pasirenka tas problemas, kurios aktualios asmeniškai. Paaiškinimas paprastas ir logiškas“, - DELFI teigė A. Krupavičius.

Nedarbas aktualus mažesnių pajamų ir žemesnio išsimokslinimo žmonėms

Remiantis apklausa, dauguma Lietuvos gyventojų svarbiausia problema, kurią turėtų spręsti politikai, įvardija nedarbą. Darbo vietų kūrimą kaip vieną svarbiausių prioritetų paminėjo 33,6 proc. respondentų.

Antras darbas, kuris turėtų atsidurti ant politikų darbo stalo, anot apklausos – atlyginimų didinimas. Darbo užmokesčio dydis buvo aktualus 22,4 proc. gyventojų.

Trečioje vietoje pagal svarbą atsiduria ekonomikos skatinimo poreikis, kurį, kaip vieną svarbiausių klausimų, nurodė 12,5 proc. žmonių.

Darbo vietų kūrimą tarp svarbiausių klausimų dažniau įvardijo mažesnių pajamų ir žemesnio išsimokslinimo moterys, atlyginimų didinimą – 36-55 metų amžiaus aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Ekonomikos skatinimas aktualiausias atrodė vyrams.

Gyventojai taip pat mano, jog politikai turėtų mažinti mokesčius (7,9 proc.), suvaldyti emigracijos mastus (7,5 proc.), priimti sprendimus, kurie pažabotų kainas (6,6 proc.), skatinti smulkų ir vidutinį verslą (6 proc.).

Kad šalies politikai turėtų dėti pastangas kelti pragyvenimo lygį šalyje, manė 5,2 proc. žmonių, švietimo reformos svarbą minėjo 5 proc. gyventojų. Tiek pat respondentų buvo susirūpinę sveikatos apsaugos būkle, pensijų didinimas buvo aktualus 4,9 proc. gyventojų. Tiek pat respondentų, tarp svarbiausių spręstinų klausimų, minėjo energetinės nepriklausomybės įtvirtinimą.

Namų renovaciją, kaip probleminę sritį, įvardijo 4,7 proc. žmonių, teisėtvarkos bėdas – 3,3 proc. žmonių.

 

Jūsų nuomone, kokius klausimus pirmiausia turėtų spręsti politikai? (proc.) galimi keli atsakymai

 


Nedarbas, darbo vietų kūrimas

33,6

Atlyginimų didinimas

22,4

Ekonomikos skatinimas

12,5

Mokesčių mažinimas

7,9

Emigracijos suvaldymas

7,5

Kainų mažinimas

6,6

Smulkaus verslo skatinimas

6,0

Pragyvenimo lygio kėlimas

5,2

Švietimo reforma

5,0

Sveikatos apsaugos gerinimas

5,0

Pensijų didinimas

4,9

Energetinės nepriklausomybės įtvirtinimas

4,9

Namų renovacija

4,7

Teisėtvarkos problemų sprendimas

3,3

Kita (mažiau nei 3 proc. atsakymų)

27,9

Nežino/neatsakė

1,9

Iš viso:

100

A.Krupavičius: apie teisėtvarkos bėdas nuomonę turi visi, bet nedarbas svarbiau

Politologas A. Krupavičius teigia, kad, paprastai gyventojams vardijant jiems svarbiausias problemas, į pirmąsias vietas šokteli tos gyvenimo sritys, kurios labiausiai paliečia gyventojus: jeigu valstybėje ekonomikos būklė blogėja ir trūksta darbo vietų, visuomet minimas nedarbas, jeigu kyla kainos, tuomet problema tampa maži atlyginimai.

„Kai auga nedarbas, iš karto kyla darbo problemos, užimtumas. Jeigu auga kainos, labai greitai gyventojai kalba apie kainų augimo problemas. Iš esmės pirmaujančių problemų sąrašas radikaliai niekada nesikeičia, nebent įvyksta kokie dideli kataklizmai, tačiau svarbiausių problemų eiliškumas dažnai keičiasi ir priklauso nuo to, su kokiomis problemomis susiduria visuomenė“, - pasakojo mokslininkas.

Paklaustas, kodėl šalies gyventojai į problemų sąrašo viršų neiškėlė teisėtvarkos problemų, nors Lietuvoje beveik kiekvienas gyventojas turi nuomonę apie Kedžių istoriją bei policininkų, prokurorų ir teisėjų darbą su šia istorija susijusiose bylose, A. Krupavičius atsakė lakoniškai – visa tai yra ne taip asmeniška.

„Nes tai toli. Taip, jie turi nuomonę, bet asmeniškai daugelio gyventojų ta problema neliečia“, - teigė A. Krupavičius.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų kovo 13-20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuorodą į DELFI ir „Spinter tyrimus" - BŪTINA.


Apklausa: pagrindine problema šalies gyventojai laiko nedarbą

Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindiniai darbai, kurių turėtų imtis politikai, susiję su darbo vietų kūrimu, darbo užmokesčio didinimu ir ekonomikos skatinimu. Tuo tarpu teisėtvarkos bėdos, apie kurias pastaruoju metu itin dažnai kalba politikai, lietuviams neatrodo itin svarbios – atsakydami į atvirą klausimą, teisėtvarkos problemas paminėjo tik 3,3 proc. apklaustų žmonių.

Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ kovo 13-20 dienomis atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių mokslų fakulteto profesoriaus Algio Krupavičiaus, teisėtvarkos problemos gyventojams neatrodo itin svarbios todėl, kad dauguma žmonių su jomis asmeniškai tiesiog nesusiduria. Tuo tarpu nedarbas, žemi atlyginimai, stagnuojanti ekonomika kiekvienam gyventojui, anot politologo, rūpi kiekvienam gyventojai, nes tai lemia asmeninį gyvenimą ir jo kokybę.

„Su teisėsaugos problemomis susiduria labai nedidelė visuomenės dalis, dėl to žmonės apklausoje pasirenka tas problemas, kurios aktualios asmeniškai. Paaiškinimas paprastas ir logiškas“, - DELFI teigė A. Krupavičius.

Nedarbas aktualus mažesnių pajamų ir žemesnio išsimokslinimo žmonėms

Remiantis apklausa, dauguma Lietuvos gyventojų svarbiausia problema, kurią turėtų spręsti politikai, įvardija nedarbą. Darbo vietų kūrimą kaip vieną svarbiausių prioritetų paminėjo 33,6 proc. respondentų.

Antras darbas, kuris turėtų atsidurti ant politikų darbo stalo, anot apklausos – atlyginimų didinimas. Darbo užmokesčio dydis buvo aktualus 22,4 proc. gyventojų.

Trečioje vietoje pagal svarbą atsiduria ekonomikos skatinimo poreikis, kurį, kaip vieną svarbiausių klausimų, nurodė 12,5 proc. žmonių.

Darbo vietų kūrimą tarp svarbiausių klausimų dažniau įvardijo mažesnių pajamų ir žemesnio išsimokslinimo moterys, atlyginimų didinimą – 36-55 metų amžiaus aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Ekonomikos skatinimas aktualiausias atrodė vyrams.

Gyventojai taip pat mano, jog politikai turėtų mažinti mokesčius (7,9 proc.), suvaldyti emigracijos mastus (7,5 proc.), priimti sprendimus, kurie pažabotų kainas (6,6 proc.), skatinti smulkų ir vidutinį verslą (6 proc.).

Kad šalies politikai turėtų dėti pastangas kelti pragyvenimo lygį šalyje, manė 5,2 proc. žmonių, švietimo reformos svarbą minėjo 5 proc. gyventojų. Tiek pat respondentų buvo susirūpinę sveikatos apsaugos būkle, pensijų didinimas buvo aktualus 4,9 proc. gyventojų. Tiek pat respondentų, tarp svarbiausių spręstinų klausimų, minėjo energetinės nepriklausomybės įtvirtinimą.

Namų renovaciją, kaip probleminę sritį, įvardijo 4,7 proc. žmonių, teisėtvarkos bėdas – 3,3 proc. žmonių.

 

Jūsų nuomone, kokius klausimus pirmiausia turėtų spręsti politikai? (proc.) galimi keli atsakymai

 


Nedarbas, darbo vietų kūrimas

33,6

Atlyginimų didinimas

22,4

Ekonomikos skatinimas

12,5

Mokesčių mažinimas

7,9

Emigracijos suvaldymas

7,5

Kainų mažinimas

6,6

Smulkaus verslo skatinimas

6,0

Pragyvenimo lygio kėlimas

5,2

Švietimo reforma

5,0

Sveikatos apsaugos gerinimas

5,0

Pensijų didinimas

4,9

Energetinės nepriklausomybės įtvirtinimas

4,9

Namų renovacija

4,7

Teisėtvarkos problemų sprendimas

3,3

Kita (mažiau nei 3 proc. atsakymų)

27,9

Nežino/neatsakė

1,9

Iš viso:

100

A.Krupavičius: apie teisėtvarkos bėdas nuomonę turi visi, bet nedarbas svarbiau

Politologas A. Krupavičius teigia, kad, paprastai gyventojams vardijant jiems svarbiausias problemas, į pirmąsias vietas šokteli tos gyvenimo sritys, kurios labiausiai paliečia gyventojus: jeigu valstybėje ekonomikos būklė blogėja ir trūksta darbo vietų, visuomet minimas nedarbas, jeigu kyla kainos, tuomet problema tampa maži atlyginimai.

„Kai auga nedarbas, iš karto kyla darbo problemos, užimtumas. Jeigu auga kainos, labai greitai gyventojai kalba apie kainų augimo problemas. Iš esmės pirmaujančių problemų sąrašas radikaliai niekada nesikeičia, nebent įvyksta kokie dideli kataklizmai, tačiau svarbiausių problemų eiliškumas dažnai keičiasi ir priklauso nuo to, su kokiomis problemomis susiduria visuomenė“, - pasakojo mokslininkas.

Paklaustas, kodėl šalies gyventojai į problemų sąrašo viršų neiškėlė teisėtvarkos problemų, nors Lietuvoje beveik kiekvienas gyventojas turi nuomonę apie Kedžių istoriją bei policininkų, prokurorų ir teisėjų darbą su šia istorija susijusiose bylose, A. Krupavičius atsakė lakoniškai – visa tai yra ne taip asmeniška.

„Nes tai toli. Taip, jie turi nuomonę, bet asmeniškai daugelio gyventojų ta problema neliečia“, - teigė A. Krupavičius.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų kovo 13-20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuorodą į DELFI ir „Spinter tyrimus" - BŪTINA.