Kovo 11-oji: pirmiausia laisvadienis, tik po to – šventė

Keturi iš dešimties gyventojų Kovo 11-ąją pirmiausia suvokia kaip eilinę poilsio dieną. Maždaug kas penktas nepraleidžia progos pažiūrėti šventinius renginius per televiziją, o 12 proc. gyventojų nepriklausomybės atkūrimą mini šeimoje.

Šventiniuose renginiuose dalyvauja tik apie 7 proc. gyventojų, beveik 8 proc. Kovo 11-ąją lankosi bažnyčioje. Su draugais Kovo 11-ąją pamini vienas iš dvidešimties gyventojų.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vasario pabaigoje atlikta apklausa.

„Spinter tyrimai“ pastebi, kad Kovo 11-ąją eiliniu laisvadieniu dažniau laiko vyrai, vidutinio amžiaus, žemesnių pajamų, vidutinio išsimokslinimo gyventojai. Tuo tarpu nepriklausomybės atkūrimą vienokia ar kitokia forma dažniau švenčia didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai, vidutinio bei vyresnio amžiaus respondentai.

Šventiniuose renginiuose dažniau dalyvauja moterys, didmiesčių gyventojai. Bažnyčioje šia proga dažniau apsilanko moterys, vyriausio amžiaus apklaustieji.

Pažymėtina, kad apklausos dalyviai šįsyk galėjo rinktis ne vieną, o iki trijų atsakymo variantų. Daugiau negu vieną atsakymo variantą pateikė apie 12 proc. apklaustųjų.

Kaip minite Kovo 11-ąją? (galimi trys atsakymai)

Proc.

   
Žiūriu šventinius renginius per TV 19,6
Turime savo šeimos tradicijas (pietūs, pasivaikščiojimas, iškylos ir pan.) 12,2
Lankausi bažnyčioje 7,8
Dalyvauju šventiniuose renginiuose 7,4
Paminime draugų rate 5,3
Švenčiu/-iame kitaip 6,8
Man Kovo 11-oji – tiesiog laisva poilsio diena 40,6
Neatsakė 12,5
Iš viso: 100

A.Račas: laisvė vertinama kaip duotybė, bet Kovo 11-ąją mini pakankamai daug žmonių

Naujienų agentūros BNS vadovas, politikos apžvalgininkas Artūras Račas tokius apklausos rezultatus vertino ramiai. Esą galima spręsti, kad žmonės silpniau jaučia šalies nepriklausomybės vertę, tačiau pakankamai daug gyventojų vienaip ar kitaip Kovo 11-ąją mini – o tai yra gerai.

„Kodėl taip yra? Todėl, kad gerus dalykus žmonės priima daug lengviau negu blogus dalykus. Ir ta Kovo 11-oji, kuri davė Lietuvai labai daug, dabar jau priimama kaip savaime suprantama. Ką čia švęsti laisvę – taip ar taip laisvi esame. Bet čia šiandien taip yra, o prieš 22 metus buvo truputėlį kitaip. Tiesiog įpratome, kad taip yra gerai“, - DELFI sakė A. Račas.

„Jeigu bent pusė žmonių tą dieną pagalvoja bent truputėlį apie tai, kas iš tikrųjų yra Kovo 11-oji, aš manau, kad tai labai gerai“, - pridūrė pašnekovas.

Pats A. Račas kiekvienais metais mini Kovo 11-ąją. „Turime tokią tradiciją – su draugais ką nors veikiame. Ar išvyką kokią nors“, - sakė apžvalgininkas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų vasario 20-28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Kovo 11-oji: pirmiausia laisvadienis, tik po to – šventė

Keturi iš dešimties gyventojų Kovo 11-ąją pirmiausia suvokia kaip eilinę poilsio dieną. Maždaug kas penktas nepraleidžia progos pažiūrėti šventinius renginius per televiziją, o 12 proc. gyventojų nepriklausomybės atkūrimą mini šeimoje.

Šventiniuose renginiuose dalyvauja tik apie 7 proc. gyventojų, beveik 8 proc. Kovo 11-ąją lankosi bažnyčioje. Su draugais Kovo 11-ąją pamini vienas iš dvidešimties gyventojų.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vasario pabaigoje atlikta apklausa.

„Spinter tyrimai“ pastebi, kad Kovo 11-ąją eiliniu laisvadieniu dažniau laiko vyrai, vidutinio amžiaus, žemesnių pajamų, vidutinio išsimokslinimo gyventojai. Tuo tarpu nepriklausomybės atkūrimą vienokia ar kitokia forma dažniau švenčia didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai, vidutinio bei vyresnio amžiaus respondentai.

Šventiniuose renginiuose dažniau dalyvauja moterys, didmiesčių gyventojai. Bažnyčioje šia proga dažniau apsilanko moterys, vyriausio amžiaus apklaustieji.

Pažymėtina, kad apklausos dalyviai šįsyk galėjo rinktis ne vieną, o iki trijų atsakymo variantų. Daugiau negu vieną atsakymo variantą pateikė apie 12 proc. apklaustųjų.

Kaip minite Kovo 11-ąją? (galimi trys atsakymai)

Proc.

   
Žiūriu šventinius renginius per TV 19,6
Turime savo šeimos tradicijas (pietūs, pasivaikščiojimas, iškylos ir pan.) 12,2
Lankausi bažnyčioje 7,8
Dalyvauju šventiniuose renginiuose 7,4
Paminime draugų rate 5,3
Švenčiu/-iame kitaip 6,8
Man Kovo 11-oji – tiesiog laisva poilsio diena 40,6
Neatsakė 12,5
Iš viso: 100

A.Račas: laisvė vertinama kaip duotybė, bet Kovo 11-ąją mini pakankamai daug žmonių

Naujienų agentūros BNS vadovas, politikos apžvalgininkas Artūras Račas tokius apklausos rezultatus vertino ramiai. Esą galima spręsti, kad žmonės silpniau jaučia šalies nepriklausomybės vertę, tačiau pakankamai daug gyventojų vienaip ar kitaip Kovo 11-ąją mini – o tai yra gerai.

„Kodėl taip yra? Todėl, kad gerus dalykus žmonės priima daug lengviau negu blogus dalykus. Ir ta Kovo 11-oji, kuri davė Lietuvai labai daug, dabar jau priimama kaip savaime suprantama. Ką čia švęsti laisvę – taip ar taip laisvi esame. Bet čia šiandien taip yra, o prieš 22 metus buvo truputėlį kitaip. Tiesiog įpratome, kad taip yra gerai“, - DELFI sakė A. Račas.

„Jeigu bent pusė žmonių tą dieną pagalvoja bent truputėlį apie tai, kas iš tikrųjų yra Kovo 11-oji, aš manau, kad tai labai gerai“, - pridūrė pašnekovas.

Pats A. Račas kiekvienais metais mini Kovo 11-ąją. „Turime tokią tradiciją – su draugais ką nors veikiame. Ar išvyką kokią nors“, - sakė apžvalgininkas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų vasario 20-28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!