Apklausa: daugelis lietuvių emigruoti visam laikui netrokšta 

Lietuvos gyventojai netrokšta visam laikui palikti savo šalies: pusė apklaustų respondentų teigia iš viso nenorintys emigruoti, dar du penktadaliai mąsto apie galimybę užsienyje trumpam padirbėti arba pasimokyti ir tik 12,4 proc. apklaustųjų paliktų Lietuvą visam laikui.

Tokie duomenys gauti DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas Egidijus Aleksandravičius teigia, kad, žvelgiant istoriškai, pastarojo meto emigracijos banga nėra niekuo ypatinga, tačiau, jo nuomone, Lietuvoje jau formuojasi sluoksnis žmonių, kurie suvokia, kad rojus nėra geografinė sąvoka, ir kurie sąmoningai apsisprendžia gyventi savoje šalyje.

„Tai nuostabu, žavinga! Vadinasi, žmonės jau kur nors pabuvo, pamatė ir žino, kad rojus tai ne geografinė sąvoka, kad Lietuvoje galima susikurti patį gražiausią gyvenimą. Lietuva yra žavi šalis. Išskyrus vieną kitą biurokratų veislės atstovą, visa kita čia beveik yra žavinga. Paminėdamas biurokratų veislės atstovus, kalbu apie patį viešųjų santykių pavidalą, kai į laisvę atėję žmonės tikėjosi, kad galima viskas, kas nedraudžiama, o biurokratija su kiekvienu žingsniu vis labiau užgožia tą erdvę ir palieka mums gyvenimą, pagal tai, ką jie mums nurodo“, - DELFI sakė profesorius.

„Man toks jausmas, kad šiandien Lietuvoje kaip niekad yra susiformavęs naujas sąmoningų žmonių sluoksnis, kuris nori čia gyventi sąmoningai. Anksčiau tas noras buvo kitoks. Žinote, kai iki gyvos galvos nuteisto kalinio klausi, kur jis norėtų gyventi, tai tas noras toks, kai nėra iš ko rinktis. O dabartinė karta jau turi iš ko rinktis – moka kalbas, yra matę pasaulio bei gali gyventi ir šen, ir ten. Tačiau 48,8 proc. jų sako, kad nori gyventi čia. Tai, mano galva, yra naujas ir labai pozityvus poslinkis“, - pridūrė E. Aleksandravičius.

Emigruoti nori daugiau nei dešimtadalis tautiečių

Emigruoti iš Lietuvos visam laikui norėtų tik 12,4 proc. tautiečių, tuo tarpu 36 proc. žmonių neatsisakytų galimybės kurioje nors užsienio valstybėje trumpai padirbėti arba pasimokyti.
Nei trumpam, nei ilgam laikui neemigruotų 48,8 proc. Lietuvos gyventojų, dar 2,8 proc. nežinojo, kaip atsakyti arba neturėjo nuomonės.

Ar norėtumėte emigruoti? (proc.)

 


Taip, visam laikui

12,4

Taip, trumpam padirbėti, pasimokyti

36,0

Ne

48,8

Nežino/ neatsakė

2,8

Iš viso:

100

Visam laikui emigruoti dažniau norėtų jaunesnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių pajamų atstovai.

Padirbėti ar pasimokyti dažniau norėtų 18-45 metų amžiaus aukštesnio išsimokslinimo bei vidutinių ar aukštesnių pajamų respondentai.

Palikti savo šalies dažniau nenori vidutinio ir vyriausio amžiaus atstovai.

Emigrantai norėtų puoselėti atžalų lietuvybę

Visuomenės nuomonės apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei pusė iš norinčiųjų trumpam ar visam laikui emigruoti iš Lietuvos, vis tik būtų linkę puoselėti savo vaikų ar anūkų lietuvybę.
Į klausimą, jeigu emigruotų, ar puoselėtų savo atžalų lietuvybę, teigiamai atsakė 57,8 proc. žmonių, kurie norėtų emigruoti iš Lietuvos arba trumpam, arba visam laikui.

Beje, vaikų ir anūkų lietuvybę dažniau linkusios puoselėti didžiausias pajamas gaunančios 26-35 metų amžiaus moterys bei vyresni nei 55 metų respondentai, gyvenantys didmiesčiuose.

Jei emigruotumėte, ar puoselėtumėte savo vaikų, anūkų lietuvybę? (proc.) Klausimas tik norintiems migruoti

 


Taip, stengčiausi išsaugoti jų lietuvybę

57,8

Ne, stengčiausi, kad jie greičiau prisitaikytų prie kultūros, kurioje gyvena

16,4

Apie tai negalvojau

25,8

Iš viso:

100

Puoselėti savo atžalų lietuvybės buvo nelinkę 16,4 proc. apklaustų žmonių, pareiškę norą išvykti iš Lietuvos, nes, jų nuomone, tokiais atvejais geriau stengtis, kad vaikai greičiau prisitaikytų prie tos šalies kultūros, kurioje gyvena šeima.

Dar 25,8 proc. deklaravusių savo norą išvykti teigė, jog apie atžalų lietuvybės puoselėjimą tiesiog negalvoję.

Savo vaikų integracija į visuomenę nei lietuvybe labiau buvo linkę rūpintis jauniausi respondentai vyrai, kurių amžius siekia iki 25 metų.

Senatvę praleisti Lietuvoje be išlygų dažniau nori moterys

Norą trumpam arba visam laikui išvykti iš Lietuvos deklaravusių žmonių taip pat buvo paklausta, ar senatvėje jie norėtų grįžti į savo šalį. Be jokių išlygų likusį gyvenimą praleisti Lietuvoje norėtų 12,4 proc. gyventojų, o 26 proc. svarstytų apie grįžimą, jeigu „Lietuvoje atsirastų daugiau pagarbos žmogui“.

Į Lietuvą praleisti senatvės, jei šalyje būtų likę artimiausi žmonės, parvyktų 20,9 proc. išvykti šiuo metu norinčių respondentų. Dar 27,8 proc. gyventojų, norinčių išvykti šiuo metu, sulaukę senatvės leisti laiko Lietuvoje nenorėtų.

Grįžti senatvėje į Lietuvą be jokių išlygų dažniau norėtų 35-45 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo moterys.

Parvykti į savo šalį, jei čia atsirastų daugiau pagarbos žmogui, dažniau linkę 18-35 metų amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai.

Gyventi Lietuvoje sulaukus garbaus tik tuo atveju, jeigu šalyje būtų artimų giminaičių, norėtų 55 metų ir vyresni respondentai, dažniausiai kaime gyvenančios moterys.

Iš viso grįžti nenorėtų aukštą išsimokslinimą turintys bei didmiesčiuose gyvenantys vyrai.

Ar senatvėje norėtumėte grįžti į Lietuvą? (proc.) Klausimas tik norintiems migruoti

 


Taip, norėčiau gyvenimą baigti Lietuvoje

12,4

Taip, jeigu Lietuvoje atsirastų daugiau pagarbos žmogui

26,0

Taip, jei Lietuvoje liktų man artimiausi žmonės

20,9

Ne, nenorėčiau

27,8

Apie tai negalvojau

10,9

Nežino/ neatsakė

2,0

Iš viso:

100

E.Aleksandravičius: lietuviai ima suvokti, kad rojus – ne geografinė sąvoka

VDU profesorius E. Aleksandravičius teigia, kad norinčiųjų ir nenorinčiųjų emigruoti santykis liudija, jog lietuviai pagaliau suvokė: rojus nėra geografinė sąvoka, tad gerą gyvenimą galima susikurti ir Lietuvoje. Jo nuomone, pastaruoju metu lietuvių veidai išties šviesėja, nors sunkumų tiek Lietuvoje, tiek kitur esama nemažai.

Vienintelis dalykas, anot istoriko, kuris pagrįstai drumsčia žmonių gerovę, yra įsikerojęs biurokratinis viešųjų santykių pavidalas, kai piliečių veiklos sritys vis labiau siaurinamos: tai yra, pereinama nuo leidimo daryti visa, kas neuždrausta, prie to, kas leidžiama.

Tačiau E. Aleksandravičius pabrėžia, jog istoriškai žiūrint pastarųjų metų emigracija iš Lietuvos nėra kažkas tokio netikėto, ypač globalizacijos amžiuje. Jo teigimu, šiuolaikinio žmogaus ypatybė ta, kad jis paprastai nesijaučia gerai savame kailyje, todėl vis ieško vietos po saule.

„Galimas dalykas, kad ta virtualybė, spoksant į televizoriaus ar kompiuterio ekraną nuolat priperša jauseną, kad gyvenimas dar gali būti kitoje vietoje, negu tu pats esu. Kai žmonės neprisiima atsakomybės, nekuria to gyvenimo lizdo, neieško žaismingų santaikų su savais gyvenimais, tai jie ir demonstruoja visokius paikus dalykus. O kadangi rinka atvira, nes mes tos laisvės norėjome, tai kol Vakaruose tokias algas moka, tai ir važiuoja užsidirbti“, - svarstė mokslininkas.

Jo teigimu, reikia suvokti, kad emigracija, nors galbūt ne tokia intensyvi, yra būdinga daugeliui valstybių, tačiau į jas taip pat yra ir imigruojama: „Pas mus, deja, imigruoja mažai ir tai yra tokia pat bėda kaip ir ankstesnė tema. Reikia kažkam pradėti mąstyti, kas rašys naujus Gedimino laiškus ir kvies visokius dorus žmones apsigyventi mūsų šalyje, nes, priešingu atveju, jums nebus, kas mokės pensiją“.

„Esame nesibaigiančio didžiojo pasaulio tautų kraustymosi procese. Globalizacija tam padeda. Aš sakyčiau, kad tas emigracijos mastas, kuris yra, jis nėra ypatingas sensacija. Norinčiųjų niekur iš šio krašto neišsikelti yra pakankamai didelis, reikia džiaugtis, kad jis toks yra. Bet kad imigracija nedidelė, kad mes nepriviliojame į savo tuščias erdves žmonių, tai čia blogai, nes čia galėtų gyventi 15 mln. žmonių. Olandijoje, perpus mažesnėje teritorijoje gyvena 18 mln. ir jie nesiskundžia“, - sakė mokslininkas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 16-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1001 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.


Apklausa: daugelis lietuvių emigruoti visam laikui netrokšta 

Lietuvos gyventojai netrokšta visam laikui palikti savo šalies: pusė apklaustų respondentų teigia iš viso nenorintys emigruoti, dar du penktadaliai mąsto apie galimybę užsienyje trumpam padirbėti arba pasimokyti ir tik 12,4 proc. apklaustųjų paliktų Lietuvą visam laikui.

Tokie duomenys gauti DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas Egidijus Aleksandravičius teigia, kad, žvelgiant istoriškai, pastarojo meto emigracijos banga nėra niekuo ypatinga, tačiau, jo nuomone, Lietuvoje jau formuojasi sluoksnis žmonių, kurie suvokia, kad rojus nėra geografinė sąvoka, ir kurie sąmoningai apsisprendžia gyventi savoje šalyje.

„Tai nuostabu, žavinga! Vadinasi, žmonės jau kur nors pabuvo, pamatė ir žino, kad rojus tai ne geografinė sąvoka, kad Lietuvoje galima susikurti patį gražiausią gyvenimą. Lietuva yra žavi šalis. Išskyrus vieną kitą biurokratų veislės atstovą, visa kita čia beveik yra žavinga. Paminėdamas biurokratų veislės atstovus, kalbu apie patį viešųjų santykių pavidalą, kai į laisvę atėję žmonės tikėjosi, kad galima viskas, kas nedraudžiama, o biurokratija su kiekvienu žingsniu vis labiau užgožia tą erdvę ir palieka mums gyvenimą, pagal tai, ką jie mums nurodo“, - DELFI sakė profesorius.

„Man toks jausmas, kad šiandien Lietuvoje kaip niekad yra susiformavęs naujas sąmoningų žmonių sluoksnis, kuris nori čia gyventi sąmoningai. Anksčiau tas noras buvo kitoks. Žinote, kai iki gyvos galvos nuteisto kalinio klausi, kur jis norėtų gyventi, tai tas noras toks, kai nėra iš ko rinktis. O dabartinė karta jau turi iš ko rinktis – moka kalbas, yra matę pasaulio bei gali gyventi ir šen, ir ten. Tačiau 48,8 proc. jų sako, kad nori gyventi čia. Tai, mano galva, yra naujas ir labai pozityvus poslinkis“, - pridūrė E. Aleksandravičius.

Emigruoti nori daugiau nei dešimtadalis tautiečių

Emigruoti iš Lietuvos visam laikui norėtų tik 12,4 proc. tautiečių, tuo tarpu 36 proc. žmonių neatsisakytų galimybės kurioje nors užsienio valstybėje trumpai padirbėti arba pasimokyti.
Nei trumpam, nei ilgam laikui neemigruotų 48,8 proc. Lietuvos gyventojų, dar 2,8 proc. nežinojo, kaip atsakyti arba neturėjo nuomonės.

Ar norėtumėte emigruoti? (proc.)

 


Taip, visam laikui

12,4

Taip, trumpam padirbėti, pasimokyti

36,0

Ne

48,8

Nežino/ neatsakė

2,8

Iš viso:

100

Visam laikui emigruoti dažniau norėtų jaunesnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių pajamų atstovai.

Padirbėti ar pasimokyti dažniau norėtų 18-45 metų amžiaus aukštesnio išsimokslinimo bei vidutinių ar aukštesnių pajamų respondentai.

Palikti savo šalies dažniau nenori vidutinio ir vyriausio amžiaus atstovai.

Emigrantai norėtų puoselėti atžalų lietuvybę

Visuomenės nuomonės apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei pusė iš norinčiųjų trumpam ar visam laikui emigruoti iš Lietuvos, vis tik būtų linkę puoselėti savo vaikų ar anūkų lietuvybę.
Į klausimą, jeigu emigruotų, ar puoselėtų savo atžalų lietuvybę, teigiamai atsakė 57,8 proc. žmonių, kurie norėtų emigruoti iš Lietuvos arba trumpam, arba visam laikui.

Beje, vaikų ir anūkų lietuvybę dažniau linkusios puoselėti didžiausias pajamas gaunančios 26-35 metų amžiaus moterys bei vyresni nei 55 metų respondentai, gyvenantys didmiesčiuose.

Jei emigruotumėte, ar puoselėtumėte savo vaikų, anūkų lietuvybę? (proc.) Klausimas tik norintiems migruoti

 


Taip, stengčiausi išsaugoti jų lietuvybę

57,8

Ne, stengčiausi, kad jie greičiau prisitaikytų prie kultūros, kurioje gyvena

16,4

Apie tai negalvojau

25,8

Iš viso:

100

Puoselėti savo atžalų lietuvybės buvo nelinkę 16,4 proc. apklaustų žmonių, pareiškę norą išvykti iš Lietuvos, nes, jų nuomone, tokiais atvejais geriau stengtis, kad vaikai greičiau prisitaikytų prie tos šalies kultūros, kurioje gyvena šeima.

Dar 25,8 proc. deklaravusių savo norą išvykti teigė, jog apie atžalų lietuvybės puoselėjimą tiesiog negalvoję.

Savo vaikų integracija į visuomenę nei lietuvybe labiau buvo linkę rūpintis jauniausi respondentai vyrai, kurių amžius siekia iki 25 metų.

Senatvę praleisti Lietuvoje be išlygų dažniau nori moterys

Norą trumpam arba visam laikui išvykti iš Lietuvos deklaravusių žmonių taip pat buvo paklausta, ar senatvėje jie norėtų grįžti į savo šalį. Be jokių išlygų likusį gyvenimą praleisti Lietuvoje norėtų 12,4 proc. gyventojų, o 26 proc. svarstytų apie grįžimą, jeigu „Lietuvoje atsirastų daugiau pagarbos žmogui“.

Į Lietuvą praleisti senatvės, jei šalyje būtų likę artimiausi žmonės, parvyktų 20,9 proc. išvykti šiuo metu norinčių respondentų. Dar 27,8 proc. gyventojų, norinčių išvykti šiuo metu, sulaukę senatvės leisti laiko Lietuvoje nenorėtų.

Grįžti senatvėje į Lietuvą be jokių išlygų dažniau norėtų 35-45 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo moterys.

Parvykti į savo šalį, jei čia atsirastų daugiau pagarbos žmogui, dažniau linkę 18-35 metų amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai.

Gyventi Lietuvoje sulaukus garbaus tik tuo atveju, jeigu šalyje būtų artimų giminaičių, norėtų 55 metų ir vyresni respondentai, dažniausiai kaime gyvenančios moterys.

Iš viso grįžti nenorėtų aukštą išsimokslinimą turintys bei didmiesčiuose gyvenantys vyrai.

Ar senatvėje norėtumėte grįžti į Lietuvą? (proc.) Klausimas tik norintiems migruoti

 


Taip, norėčiau gyvenimą baigti Lietuvoje

12,4

Taip, jeigu Lietuvoje atsirastų daugiau pagarbos žmogui

26,0

Taip, jei Lietuvoje liktų man artimiausi žmonės

20,9

Ne, nenorėčiau

27,8

Apie tai negalvojau

10,9

Nežino/ neatsakė

2,0

Iš viso:

100

E.Aleksandravičius: lietuviai ima suvokti, kad rojus – ne geografinė sąvoka

VDU profesorius E. Aleksandravičius teigia, kad norinčiųjų ir nenorinčiųjų emigruoti santykis liudija, jog lietuviai pagaliau suvokė: rojus nėra geografinė sąvoka, tad gerą gyvenimą galima susikurti ir Lietuvoje. Jo nuomone, pastaruoju metu lietuvių veidai išties šviesėja, nors sunkumų tiek Lietuvoje, tiek kitur esama nemažai.

Vienintelis dalykas, anot istoriko, kuris pagrįstai drumsčia žmonių gerovę, yra įsikerojęs biurokratinis viešųjų santykių pavidalas, kai piliečių veiklos sritys vis labiau siaurinamos: tai yra, pereinama nuo leidimo daryti visa, kas neuždrausta, prie to, kas leidžiama.

Tačiau E. Aleksandravičius pabrėžia, jog istoriškai žiūrint pastarųjų metų emigracija iš Lietuvos nėra kažkas tokio netikėto, ypač globalizacijos amžiuje. Jo teigimu, šiuolaikinio žmogaus ypatybė ta, kad jis paprastai nesijaučia gerai savame kailyje, todėl vis ieško vietos po saule.

„Galimas dalykas, kad ta virtualybė, spoksant į televizoriaus ar kompiuterio ekraną nuolat priperša jauseną, kad gyvenimas dar gali būti kitoje vietoje, negu tu pats esu. Kai žmonės neprisiima atsakomybės, nekuria to gyvenimo lizdo, neieško žaismingų santaikų su savais gyvenimais, tai jie ir demonstruoja visokius paikus dalykus. O kadangi rinka atvira, nes mes tos laisvės norėjome, tai kol Vakaruose tokias algas moka, tai ir važiuoja užsidirbti“, - svarstė mokslininkas.

Jo teigimu, reikia suvokti, kad emigracija, nors galbūt ne tokia intensyvi, yra būdinga daugeliui valstybių, tačiau į jas taip pat yra ir imigruojama: „Pas mus, deja, imigruoja mažai ir tai yra tokia pat bėda kaip ir ankstesnė tema. Reikia kažkam pradėti mąstyti, kas rašys naujus Gedimino laiškus ir kvies visokius dorus žmones apsigyventi mūsų šalyje, nes, priešingu atveju, jums nebus, kas mokės pensiją“.

„Esame nesibaigiančio didžiojo pasaulio tautų kraustymosi procese. Globalizacija tam padeda. Aš sakyčiau, kad tas emigracijos mastas, kuris yra, jis nėra ypatingas sensacija. Norinčiųjų niekur iš šio krašto neišsikelti yra pakankamai didelis, reikia džiaugtis, kad jis toks yra. Bet kad imigracija nedidelė, kad mes nepriviliojame į savo tuščias erdves žmonių, tai čia blogai, nes čia galėtų gyventi 15 mln. žmonių. Olandijoje, perpus mažesnėje teritorijoje gyvena 18 mln. ir jie nesiskundžia“, - sakė mokslininkas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 16-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1001 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.