Apklausa: tik 3 proc. gyventojų neturi nusiskundimų dėl sąskaitų už šilumą 

Didžioji dauguma gyventojų mano, jog sąskaitos už šilumą yra nepagrįstai didelės. Tuo tarpu konflikte tarp Vilniaus mero Artūro Zuoko ir premjero Andriaus Kubiliaus respondentai laikosi nuomonės, jog abu politikai atsakingi vienodai ir ieško kaltųjų.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausį atlikta apklausa.

Daugiausiai nepatenkintųjų – vilniečiai

Tik 3 proc. apklausos dalyvių teigė neturintys nusiskundimų dėl šilumos ūkio valdymo savo mieste. Daugiausiai respondentų – 43,1 proc. – nurodė manantys, jog jų gaunamos sąskaitos yra nepagrįstai didelės.

„Spinter tyrimai“ pastebi, jog nepagrįstai didelėmis sąskaitomis dažniau linkę skųstis didžiausių miestų vyresni nei 45 m. amžiaus gyventojai. Itin didelis nepasitenkinimas pastebimas Vilniaus mieste.

6,3 proc. apklaustųjų nėra patenkinti sąskaitomis, tačiau šilumininkų dėl to nekaltina.

Tiesa, čia rezultatus paveikė tai, jog didelė dalis apklausos dalyvių (45,7 proc.) nurodė gyvenantys būste, kuris nėra šildomas centralizuotai.

Ar esate patenkinti šilumos ūkio valdymu Jūsų mieste? (proc.)

 


Taip, neturiu didesnių nusiskundimų

3,0

Taip, sąskaitos didelės, bet tai ne šilumos ūkio valdytojų kaltė

6,3

Ne, manau, jog sąskaitos nepagrįstai didelės

43,1

Mano būstas nėra šildomas centralizuotai

45,7

Nežino/ neatsakė

1,9

Iš viso:

100

Nežino, kas diktuoja kainas

Paklausti, kas pirmiausiai atsakingas už sąskaitų dydį, gyventojai pasidalijo į tris stovyklas.

Beveik tiek pat respondentų – atitinkamai 28,9 ir 28,6 proc. – mano, jog sąskaitos pirmiausiai priklauso nuo pačių šilumininkų ir Vyriausybės. 19,5 proc. gyventojų mano, kad tai savivaldybių reikalas. Kad už kainų augimą atsakingos rinkos reguliavimo institucijos, mano kiek daugiau nei 13 proc. respondentų. Ir tik 4,4 proc. apklausos dalyvių išreiškė nuomonę, jog šilumos kainas Lietuvos įmonėms diktuoja dujas tiekianti Rusija.

Kam, Jūsų nuomone, tenka didžiausia atsakomybė už šildymo sąskaitų dydį? (proc.)

 


Šilumą tiekiančioms įmonėms. Realiai jos pačios nustato kainas

28,9

Vyriausybei. Jos kompetencijoje derėtis dėl energetinių išteklių kainų

28,6

Miesto/ rajono savivaldybėms. Jos yra atsakingos už savo šilumos ūkį

19,5

Kainų reguliavimo institucijoms. Jo yra atsakingos už kainų augimą

13,4

Niekam. Kainas mums nustato Rusija

4,4

Nežino/ neatsakė

5,2

Iš viso:

100

Už valstybines šilumos įmones – kas penktas

Įsiplieskus diskusijoms dėl sąskaitų Vilniuje, pasigirdo ne vienas siūlymas nacionalizuoti sostinės šilumos ūkį. Už valstybinio kapitalo šilumos tiekimą pasisakė kas penktas apklausos dalyvis.

Daugiausiai respondentų (beveik 39 proc.) nesureikšmina, kas valdo šilumos ūkį – esą svarbiausia, kad valdytojai imtų sąžiningas kainas.

Kad šilumos ūkį valdyti turi savivaldybės, nurodė 30 proc. apklausos dalyvių. Tuo tarpu privataus kapitalo šilumininkai tenkina tik 6,8 proc. respondentų.

Kam, Jūsų nuomone, turėtų priklausyti miestų šilumos ūkiai? (proc.)

 


Savivaldybėms

30,1

Valstybei

19,9

Turi būti privatūs

6,8

Nuosavybė nesvarbu, svarbu, kad būtų užtikrinamos pagrįstos kainos

38,9

Nežino/ neatsakė

4,3

Iš viso:

100

A.Zuokas ir A.Kubilius atsakingi vienodai

Konfliktas dėl sąskaitų Vilniuje, apklausos duomenimis, baigėsi be laimėtojo – bent jau visuomenės simpatijų fronte.

Premjerą A. Kubilių šiame ginče linkę palaikyti 19,4 proc. gyventojų, Vilniaus merą A. Zuoką – 19,1 proc.

Daugiausiai apklaustųjų (beveik 44 proc.) nurodė manantys, jog tiek meras, tiek premjeras per mažai nuveikė, kad sąskaitos būtų mažesnės, o dabar užsiima kaltųjų paieška.

Kieno poziciją palaikote Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės konflikte dėl išaugusių šilumos kainų? (proc.)

 


Abi pusės nuveikė per mažai, o dabar ieško kaltųjų

43,8

Vyriausybės (vadovaujamos A.Kubiliaus) sąskaitos Vilniuje išaugo neadekvačiai daug

19,4

Savivaldybės (vadovaujamos A.Zuoko). Kainos kilo visų prima dėl brangusio kuro

19,1

Neteko girdėti apie šį konfliktą

7,8

Nežino/ neatsakė

9,9

Iš viso:

100

V.Jankauskas: nuotaikas diktuoja sąskaitų už šilumą ir pajamų santykis

Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas Vidmantas Jankauskas DELFI teigė, jog visiems apklausos rezultatams didžiausią įtaką darė tai, kad sąskaitos už šilumą Lietuvoje suryja labai didelę gyventojų pajamų dalį.

„Kas čia gali būti patenkintas? Čia visiškai suprantamas dalykas, kada tiek reikia mokėti. Pagrindinė priežastis – didelės sąskaitos. Kad pigiai kainuotų – gal nebūtų ir kitų nusiskundimų. (...) Esminis dalykas yra tas, kad Lietuvoje vienas iš didžiausių procentų, kiek žmogaus pajamų išleidžiama šildymui. Esmė tame. Yra du faktoriai. Vienas yra labai aukštos kainos, o kitas – kad pajamos mažos. Abu dalykai sutampa, ir išeina tas liūdnas efektas“, - aiškino V. Jankauskas.

Tiesa, buvusį VKEKK vadovą kiek nustebino gyventojų nuomonė dėl Rusijos įtakos šilumos kainoms. „Turbūt žmonės nelabai įsivaizduoja, kad 80 proc. kuro šilumos ūkyje – tai yra dujos, ir jos visos iš Rusijos. O kainos iš Rusijos – žinome kokios“, - konstatavo pašnekovas.

V. Jankauską taip pat nustebino politinio gyventojų vertinimo rezultatai – buvęs VKEKK pirmininkas neslėpė laukęs, jog visuomenė bus linkusi labiau palaikyti A. Kubilių nei A. Zuoką.

„Galvojau, kad Vyriausybė turi didesnes piaro pajėgas. Ir kad jie tenai laimės. Atrodo, kad toks baisus karas vyksta. Kad A. Zuokas – vos ne liaudies priešas. Ką jis bedarytų – viskas blogai“, - prisimindamas kibirkštis tarp Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės nusijuokė energetikos ekspertas.

Pasak jo, apklausos rezultatai atskleidžia, jog gyventojai blaškosi tarp prieštaringos informacijos apie šilumos ūkį – esą dažnai jie pasiklysta ir užkibę ant dezinformacijos. „Tiesiog žmonės labai pasipiktinę. Galbūt toliau nebenori net gilintis“, - reziumavo V. Jankauskas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio 16-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1001 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Apklausa: tik 3 proc. gyventojų neturi nusiskundimų dėl sąskaitų už šilumą 

Didžioji dauguma gyventojų mano, jog sąskaitos už šilumą yra nepagrįstai didelės. Tuo tarpu konflikte tarp Vilniaus mero Artūro Zuoko ir premjero Andriaus Kubiliaus respondentai laikosi nuomonės, jog abu politikai atsakingi vienodai ir ieško kaltųjų.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausį atlikta apklausa.

Daugiausiai nepatenkintųjų – vilniečiai

Tik 3 proc. apklausos dalyvių teigė neturintys nusiskundimų dėl šilumos ūkio valdymo savo mieste. Daugiausiai respondentų – 43,1 proc. – nurodė manantys, jog jų gaunamos sąskaitos yra nepagrįstai didelės.

„Spinter tyrimai“ pastebi, jog nepagrįstai didelėmis sąskaitomis dažniau linkę skųstis didžiausių miestų vyresni nei 45 m. amžiaus gyventojai. Itin didelis nepasitenkinimas pastebimas Vilniaus mieste.

6,3 proc. apklaustųjų nėra patenkinti sąskaitomis, tačiau šilumininkų dėl to nekaltina.

Tiesa, čia rezultatus paveikė tai, jog didelė dalis apklausos dalyvių (45,7 proc.) nurodė gyvenantys būste, kuris nėra šildomas centralizuotai.

Ar esate patenkinti šilumos ūkio valdymu Jūsų mieste? (proc.)

 


Taip, neturiu didesnių nusiskundimų

3,0

Taip, sąskaitos didelės, bet tai ne šilumos ūkio valdytojų kaltė

6,3

Ne, manau, jog sąskaitos nepagrįstai didelės

43,1

Mano būstas nėra šildomas centralizuotai

45,7

Nežino/ neatsakė

1,9

Iš viso:

100

Nežino, kas diktuoja kainas

Paklausti, kas pirmiausiai atsakingas už sąskaitų dydį, gyventojai pasidalijo į tris stovyklas.

Beveik tiek pat respondentų – atitinkamai 28,9 ir 28,6 proc. – mano, jog sąskaitos pirmiausiai priklauso nuo pačių šilumininkų ir Vyriausybės. 19,5 proc. gyventojų mano, kad tai savivaldybių reikalas. Kad už kainų augimą atsakingos rinkos reguliavimo institucijos, mano kiek daugiau nei 13 proc. respondentų. Ir tik 4,4 proc. apklausos dalyvių išreiškė nuomonę, jog šilumos kainas Lietuvos įmonėms diktuoja dujas tiekianti Rusija.

Kam, Jūsų nuomone, tenka didžiausia atsakomybė už šildymo sąskaitų dydį? (proc.)

 


Šilumą tiekiančioms įmonėms. Realiai jos pačios nustato kainas

28,9

Vyriausybei. Jos kompetencijoje derėtis dėl energetinių išteklių kainų

28,6

Miesto/ rajono savivaldybėms. Jos yra atsakingos už savo šilumos ūkį

19,5

Kainų reguliavimo institucijoms. Jo yra atsakingos už kainų augimą

13,4

Niekam. Kainas mums nustato Rusija

4,4

Nežino/ neatsakė

5,2

Iš viso:

100

Už valstybines šilumos įmones – kas penktas

Įsiplieskus diskusijoms dėl sąskaitų Vilniuje, pasigirdo ne vienas siūlymas nacionalizuoti sostinės šilumos ūkį. Už valstybinio kapitalo šilumos tiekimą pasisakė kas penktas apklausos dalyvis.

Daugiausiai respondentų (beveik 39 proc.) nesureikšmina, kas valdo šilumos ūkį – esą svarbiausia, kad valdytojai imtų sąžiningas kainas.

Kad šilumos ūkį valdyti turi savivaldybės, nurodė 30 proc. apklausos dalyvių. Tuo tarpu privataus kapitalo šilumininkai tenkina tik 6,8 proc. respondentų.

Kam, Jūsų nuomone, turėtų priklausyti miestų šilumos ūkiai? (proc.)

 


Savivaldybėms

30,1

Valstybei

19,9

Turi būti privatūs

6,8

Nuosavybė nesvarbu, svarbu, kad būtų užtikrinamos pagrįstos kainos

38,9

Nežino/ neatsakė

4,3

Iš viso:

100

A.Zuokas ir A.Kubilius atsakingi vienodai

Konfliktas dėl sąskaitų Vilniuje, apklausos duomenimis, baigėsi be laimėtojo – bent jau visuomenės simpatijų fronte.

Premjerą A. Kubilių šiame ginče linkę palaikyti 19,4 proc. gyventojų, Vilniaus merą A. Zuoką – 19,1 proc.

Daugiausiai apklaustųjų (beveik 44 proc.) nurodė manantys, jog tiek meras, tiek premjeras per mažai nuveikė, kad sąskaitos būtų mažesnės, o dabar užsiima kaltųjų paieška.

Kieno poziciją palaikote Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės konflikte dėl išaugusių šilumos kainų? (proc.)

 


Abi pusės nuveikė per mažai, o dabar ieško kaltųjų

43,8

Vyriausybės (vadovaujamos A.Kubiliaus) sąskaitos Vilniuje išaugo neadekvačiai daug

19,4

Savivaldybės (vadovaujamos A.Zuoko). Kainos kilo visų prima dėl brangusio kuro

19,1

Neteko girdėti apie šį konfliktą

7,8

Nežino/ neatsakė

9,9

Iš viso:

100

V.Jankauskas: nuotaikas diktuoja sąskaitų už šilumą ir pajamų santykis

Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas Vidmantas Jankauskas DELFI teigė, jog visiems apklausos rezultatams didžiausią įtaką darė tai, kad sąskaitos už šilumą Lietuvoje suryja labai didelę gyventojų pajamų dalį.

„Kas čia gali būti patenkintas? Čia visiškai suprantamas dalykas, kada tiek reikia mokėti. Pagrindinė priežastis – didelės sąskaitos. Kad pigiai kainuotų – gal nebūtų ir kitų nusiskundimų. (...) Esminis dalykas yra tas, kad Lietuvoje vienas iš didžiausių procentų, kiek žmogaus pajamų išleidžiama šildymui. Esmė tame. Yra du faktoriai. Vienas yra labai aukštos kainos, o kitas – kad pajamos mažos. Abu dalykai sutampa, ir išeina tas liūdnas efektas“, - aiškino V. Jankauskas.

Tiesa, buvusį VKEKK vadovą kiek nustebino gyventojų nuomonė dėl Rusijos įtakos šilumos kainoms. „Turbūt žmonės nelabai įsivaizduoja, kad 80 proc. kuro šilumos ūkyje – tai yra dujos, ir jos visos iš Rusijos. O kainos iš Rusijos – žinome kokios“, - konstatavo pašnekovas.

V. Jankauską taip pat nustebino politinio gyventojų vertinimo rezultatai – buvęs VKEKK pirmininkas neslėpė laukęs, jog visuomenė bus linkusi labiau palaikyti A. Kubilių nei A. Zuoką.

„Galvojau, kad Vyriausybė turi didesnes piaro pajėgas. Ir kad jie tenai laimės. Atrodo, kad toks baisus karas vyksta. Kad A. Zuokas – vos ne liaudies priešas. Ką jis bedarytų – viskas blogai“, - prisimindamas kibirkštis tarp Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės nusijuokė energetikos ekspertas.

Pasak jo, apklausos rezultatai atskleidžia, jog gyventojai blaškosi tarp prieštaringos informacijos apie šilumos ūkį – esą dažnai jie pasiklysta ir užkibę ant dezinformacijos. „Tiesiog žmonės labai pasipiktinę. Galbūt toliau nebenori net gilintis“, - reziumavo V. Jankauskas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų sausio 16-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1001 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!