Sociologai: žmonės pavargo bijoti šildymo sąskaitų, bet dar tebebijo 70 proc.

Beveik 70 proc. šalies gyventojų gąsdina šildymo sąskaitos, prieš 2008 m. krizės bangą šis skaičius siekė 82 proc. Sociologai vertina, kad žmonės „pavargo bijoti“. Dėl išaugusių šildymo kainų kiek mažiau nei pusė apklaustųjų ketina karpyti savo išlaidas kitiems poreikiams, dešimtadalis ieškos būdų kaip šildytis pigiau. Asmeninių finansų specialistė pataria dar kartą peržiūrėti išlaidas ir atsisakyti nebūtinų pirkinių.

Beveik ketvirtadalis gyventojų nesijaudina dėl artėjančio šildymo sezono ir didėsiančių sąskaitų, rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės  „Spinter tyrimai" šių metų lapkričio 21 - 30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.  Tuo tarpu rugpjūčio mėnesio „Spinter tyrimų“ apklausoje 40 proc. apklaustųjų nurodė taupantys arba ketinantys taupyti šildymo sezonui. Šeši iš dešimties nurodė sezonui nesiruošiantys.

DELFI primena, kad per metus šildymas brango vidutiniškai 16,8 proc., o lapkričio apklausa parodė, kad šildymo kainos labiau gąsdina moteris, mažesnių ir vidutinių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojus, gyvenančius senos statybos daugiabučiuose.

 

Ar Jus gąsdina didėsiančios šildymo kainos? (proc.)
Taip, labai gąsdina 35,1  
Taip. Greičiau gąsdina 34,4  
Ne, greičiau negąsdina 11,4  
Ne, visiškai negąsdina 13,2  
Nežino/ neatsakė 5,9  
Iš viso: 100

2008m. vasarą atlikto analogiško tyrimo rezultatai rodė, kad kylančios šildymo kainos gąsdina 82 proc. gyventojų, dabar besibaiminančių procentas siekia 70. Be to, augančių šildymo kainų akivaizdoje neketinančių imtis jokių priemonių procentas išaugo nuo 29 proc. 2008m. iki 38 proc. 2011 m.

„Toks nuostatų pokytis leidžia daryti prielaidą, kad gyventojai jau išnaudojo turimų priemonių arsenalą, pavargo bijoti ir lieka pasyviais blogėjančios namų ūkio finansinės situacijos stebėtojais, - teigia „Spinter“ sociologai.

Beveik šeši iš dešimties apklaustųjų nurodo gyvenantys senos statybos daugiabutyje, dar 30 proc. - senos statybos privačiame name.

Kokio tipo name Jūs gyvenate? (proc.)

Senos statybos daugiabutyje 58,3  
Senos statybos privačiame name 30,7  
Naujos statybos privačiame name 4,2  
Naujos statybos daugiabutyje 4,9  
Kitokio tipo būste 1,9  
Iš viso: 100  

40 proc. apklaustųjų dėl šildymo sąskaitų nurodo ketinantys mažinti kitas išlaidas. Maždaug tiek pat – nedarys nieko, dešimtadalis ieškos būdų kaip pigiau šildyti būstą.

Individualių namų savininkai dažniau galvoja apie ekonomiškesnius šildymo sprendimus, daugiabučių gyventojai - apie taupymą kitų šeimos biudžeto „eilučių“ sąskaitą arba neketina nieko daryti.

 

Kaip Jūs ketinate spręsti brangsiančio šildymo klausimą? (proc.)
Mažinsiu (-ime) kitas išlaidas 40,1  
Galvosiu (-ime) apie pigesnį būsto šildymo būdą 10,2  
Ieškosiu (-ime) mažesnio būsto 2,6  
Emigruosiu (-ime) 2,2  
Galvosiu (-ime) apie naujos statybos/ renovuoto būsto įsigijimą 1,3  
Nieko nedarysiu (-ime) 38,2  
Kita („pvz. apšildysime būstą) 2,0  
Nežino/ neatsakė 3,4  
Iš viso: 100

„Swedbank“ Lietuvoje Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako, kad norintiems sutaupyti pirmiausia reikia pasidaryti visų šeimos pajamų ir išlaidų inventorizaciją, kad būtų matyti, kam daugiausiai išleidžiama.

„Tada bus aišku, kur galima išlaidas mažinti. Didžiausios išlaidos bus maistui, bet jos ir geriausiai kontroliuojamos. Galima ir pigiau, efektyviau apsipirkti, mažiau išleisti nebūtiniesiems pirkiniams“, - sakė O. Bložienė. Anot jos, dažniausiai taupantys namų ūkiai atsisako išlaidų laisvalaikiui, pramogoms, dovanoms, - pagal kiekvienos šeimos prioritetus.

Turintiems galimybių specialistė siūlo galvoti apie renovaciją, kuri padėtų sutaupyti šilumai ir padidinti būsto vertę. O iki renovacijos sužinoti, ar namo administratorius nepadaugina šilumos, galbūt galima pirkti mažiau šilumos iš šilumininkų.

„Rekomenduoju, kur įmanoma savivaldybėse, pasirinkti mokėjimą už šildymą per dvylika mėnesių, kad nekabėtų skola pavasarį. Aišku, tikrai nemažai ūkių įsiskolino ir kitais metais, manau, bus tas pats“, - svarstė O. Bložienė.

Rugpjūčio apklausa parodė, kad skolų už šildymą turėjo 9 proc. namų ūkių tai daugiausia 36-55 m., žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo, mažesnes pajamas turintys gyventojai.

„Spinter“ tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ būtina!


Sociologai: žmonės pavargo bijoti šildymo sąskaitų, bet dar tebebijo 70 proc.

Beveik 70 proc. šalies gyventojų gąsdina šildymo sąskaitos, prieš 2008 m. krizės bangą šis skaičius siekė 82 proc. Sociologai vertina, kad žmonės „pavargo bijoti“. Dėl išaugusių šildymo kainų kiek mažiau nei pusė apklaustųjų ketina karpyti savo išlaidas kitiems poreikiams, dešimtadalis ieškos būdų kaip šildytis pigiau. Asmeninių finansų specialistė pataria dar kartą peržiūrėti išlaidas ir atsisakyti nebūtinų pirkinių.

Beveik ketvirtadalis gyventojų nesijaudina dėl artėjančio šildymo sezono ir didėsiančių sąskaitų, rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės  „Spinter tyrimai" šių metų lapkričio 21 - 30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.  Tuo tarpu rugpjūčio mėnesio „Spinter tyrimų“ apklausoje 40 proc. apklaustųjų nurodė taupantys arba ketinantys taupyti šildymo sezonui. Šeši iš dešimties nurodė sezonui nesiruošiantys.

DELFI primena, kad per metus šildymas brango vidutiniškai 16,8 proc., o lapkričio apklausa parodė, kad šildymo kainos labiau gąsdina moteris, mažesnių ir vidutinių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojus, gyvenančius senos statybos daugiabučiuose.

 

Ar Jus gąsdina didėsiančios šildymo kainos? (proc.)
Taip, labai gąsdina 35,1  
Taip. Greičiau gąsdina 34,4  
Ne, greičiau negąsdina 11,4  
Ne, visiškai negąsdina 13,2  
Nežino/ neatsakė 5,9  
Iš viso: 100

2008m. vasarą atlikto analogiško tyrimo rezultatai rodė, kad kylančios šildymo kainos gąsdina 82 proc. gyventojų, dabar besibaiminančių procentas siekia 70. Be to, augančių šildymo kainų akivaizdoje neketinančių imtis jokių priemonių procentas išaugo nuo 29 proc. 2008m. iki 38 proc. 2011 m.

„Toks nuostatų pokytis leidžia daryti prielaidą, kad gyventojai jau išnaudojo turimų priemonių arsenalą, pavargo bijoti ir lieka pasyviais blogėjančios namų ūkio finansinės situacijos stebėtojais, - teigia „Spinter“ sociologai.

Beveik šeši iš dešimties apklaustųjų nurodo gyvenantys senos statybos daugiabutyje, dar 30 proc. - senos statybos privačiame name.

Kokio tipo name Jūs gyvenate? (proc.)

Senos statybos daugiabutyje 58,3  
Senos statybos privačiame name 30,7  
Naujos statybos privačiame name 4,2  
Naujos statybos daugiabutyje 4,9  
Kitokio tipo būste 1,9  
Iš viso: 100  

40 proc. apklaustųjų dėl šildymo sąskaitų nurodo ketinantys mažinti kitas išlaidas. Maždaug tiek pat – nedarys nieko, dešimtadalis ieškos būdų kaip pigiau šildyti būstą.

Individualių namų savininkai dažniau galvoja apie ekonomiškesnius šildymo sprendimus, daugiabučių gyventojai - apie taupymą kitų šeimos biudžeto „eilučių“ sąskaitą arba neketina nieko daryti.

 

Kaip Jūs ketinate spręsti brangsiančio šildymo klausimą? (proc.)
Mažinsiu (-ime) kitas išlaidas 40,1  
Galvosiu (-ime) apie pigesnį būsto šildymo būdą 10,2  
Ieškosiu (-ime) mažesnio būsto 2,6  
Emigruosiu (-ime) 2,2  
Galvosiu (-ime) apie naujos statybos/ renovuoto būsto įsigijimą 1,3  
Nieko nedarysiu (-ime) 38,2  
Kita („pvz. apšildysime būstą) 2,0  
Nežino/ neatsakė 3,4  
Iš viso: 100

„Swedbank“ Lietuvoje Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako, kad norintiems sutaupyti pirmiausia reikia pasidaryti visų šeimos pajamų ir išlaidų inventorizaciją, kad būtų matyti, kam daugiausiai išleidžiama.

„Tada bus aišku, kur galima išlaidas mažinti. Didžiausios išlaidos bus maistui, bet jos ir geriausiai kontroliuojamos. Galima ir pigiau, efektyviau apsipirkti, mažiau išleisti nebūtiniesiems pirkiniams“, - sakė O. Bložienė. Anot jos, dažniausiai taupantys namų ūkiai atsisako išlaidų laisvalaikiui, pramogoms, dovanoms, - pagal kiekvienos šeimos prioritetus.

Turintiems galimybių specialistė siūlo galvoti apie renovaciją, kuri padėtų sutaupyti šilumai ir padidinti būsto vertę. O iki renovacijos sužinoti, ar namo administratorius nepadaugina šilumos, galbūt galima pirkti mažiau šilumos iš šilumininkų.

„Rekomenduoju, kur įmanoma savivaldybėse, pasirinkti mokėjimą už šildymą per dvylika mėnesių, kad nekabėtų skola pavasarį. Aišku, tikrai nemažai ūkių įsiskolino ir kitais metais, manau, bus tas pats“, - svarstė O. Bložienė.

Rugpjūčio apklausa parodė, kad skolų už šildymą turėjo 9 proc. namų ūkių tai daugiausia 36-55 m., žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo, mažesnes pajamas turintys gyventojai.

„Spinter“ tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ būtina!