70 proc. gyventojų mano, kad dėl „Snoro“ veiksmų reikėjo imtis anksčiau

Po banko „Snoras“ bankroto daugumos Lietuvos gyventojų pasitikėjimas bankine sistema sumenko. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų yra įsitikinę, kad Vyriausybė ryžtingų veiksmų dėl šio banko turėjo imtis anksčiau, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad sumenkęs pasitikėjimas yra natūrali reakcija, o bankams reikės sunkiai dirbti, kad nuomonė pagerėtų. Jis prognozuoja, jog jau antroje metų pusėje indėlių bankuose vėl turėtų padaugėti.

Lapkričio viduryje sustabdžius banko „Snoras“ veiklą, o gruodžio pradžioje nusprendus jam kelti bankroto bylą, tai niekaip nepaveikė vos 14 proc. gyventojų nuomonės apie bankus. 43,5 proc. pripažino bankais pasitikintys mažiau, o 32,7 proc. tvirtina visiškai nebepasitikintys. 1,1 proc. nurodė bankine sistema pasitikintys netgi labiau nei anksčiau.

„Reakcija yra visiškai normali ir dėsninga, manau, kad kitaip ir negali būti. Reikės laiko vėl sugrąžinti žmonių pasitikėjimą, bankai turės kantriai ir ilgai dirbti. Aplinka, deja, yra nepalanki, labai daug nepalankių žinių importuojame iš Europos ir iš užsienio. Patirtis rodo, kad tiek gera, tiek bloga atmintis yra neilga – nuo pusės metų iki vienerių metų“, – DELFI apklausos rezultatus komentavo S. Kropas.

Taigi, jo nuomone, antroje šių metų pusėje vėl turėtų bankuose padaugėti indėlių.

„Po krizės pasitikėjimas bankais buvo pakankamai sustiprėjęs. Aš manau, kad indėlių prasme galime tikėtis, kad antroje metų pusėje, jeigu Europoje neįvyks kažkokių dalykų, jie turėtų sugrįžti į bankus“, – prognozavo pašnekovas.

Kaip pasikeitė Jūsų nuomonė apie bankinę sistemą po „Snoro" nacionalizacijos? (proc.)

Pasitikiu labiau nei anksčiau

1,1

Kaip pasitikėjau taip pasitikiu

14,0

Pasitikiu mažiau nei anksčiau

43,5

Visiškai nebepasitikiu

32,7

Nežino/ neatsakė

8,7

Iš viso:

100

Tyrimo duomenimis, bankais pasitikintys kaip ir pasitikėję dažniau nurodė 18-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai, vadovai, specialistai, tarnautojai.

Tuo metu 36-55 m. vyrai, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai dažniau teigė mažiau pasitikintys bankine sistema.

Labiausiai per pasitikėjimą bankais „Snoro“ istorija kirto vyriausio amžiaus gyventojams, mažiausių pajamų atstovams, moterims bei indėlių bankuose neturintiems žmonėms.

Turintys indėlius dažniau nurodė, kad jų pasitikėjimais bankais nepasikeitė.

Veiksmus pavėluotais dažniau laiko turintys indėlių

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų – 69,6 proc. – įsitikinę, kad Vyriausybė anksčiau turėjo imtis ryžtingų veiksmų nacionalizuojant „Snorą“, kiek daugiau nei 17 proc. mano, kad Vyriausybė pasielgė teisingai, beveik 8 proc. įsitikinę, kad bankui turėjo būti leista veikti toliau.

S. Kropas mano, kad žmogiška atsigręžus į praeitį sakyti, kad reikėjo ką nors daryti kitaip arba anksčiau.

„Visuomet po įvykio galima tiksliau pasakyti, kad veiksmų reikėjo imtis anksčiau. Pritarčiau nuomonei, kad būtų buvę geriau, jei krizės ankstesniuose etapuose būtų įgyvendintos tos priemonės. Galbūt būtų buvę mažesni nuostoliai, tačiau Lietuvos bankas inspektorių informaciją gavo tik lapkritį, taigi, matyt, anksčiau nebuvo duomenų ir prielaidų daryti kažkokius žingsnius“, – kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Jo teigimu, dabar visame pasaulyje analizuojant finansų krizės priežastis ieškoma bankų prižiūrėtojų kaltės.

„Visame pasaulyje ieškoma kaltų dėl krizės. Kai kuriose valstybėse bankų prižiūrėtojus bandoma teisti, kad jie nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neatsakingai prižiūrėjo finansines institucijas. Jeigu sugrįžtume atgal ir pažiūrėtume, kas buvo prieš penkerius-šešerius metus, pamatytume, kad metu vyravo euforinė nuostata, kad ir toliau finansų sektorius vaidins tokį svarbų vaidmenį ir ekonomika toliau augs“, – komentavo S. Kropas.

Kaip Jūs vertinate Vyriausybės veiksmus nacionalizuojant „Snorą"? (proc.)

Vyriausybė pasielgė teisingai

17,4

Vyriausybė ankščiau turėjo imtis ryžtingų veiksmų

69,6

Vyriausybė turėjo leisti bankui veikti

7,9

Nežino/ neatsakė

5,1

Iš viso:

100

Vyriausybės sprendimą nacionalizuoti banką pavėluotu dažniau laiko 26-45 m. arba vyresni nei 55 m. didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, vadovai, specialistai, tarnautojai. Tokiai nuostatai itin pritaria indėlius turintys respondentai.

Tuo metu 18-25 m. jaunimas, turintys aukštesnį išsilavinimą bei neturintys indėlių Vyriausybės veiksmus dažniau laiko teisingais.

Indėlio banke neturi daugiau nei pusė

Daugiau nei pusė – 56 proc. – gyventojų pripažino apskritai neturintys indėlio banke, dar beveik 9 proc. nenorėjo atsakyti į šį klausimą, 3,8 proc. pripažino santaupas iš banko atsiėmę. Viename banke indėlį turi 23,5 proc., o savo santaupas per kelis bankus yra paskleidę 8,1 proc. respondentų.

S. Kropas sako, kad bankų turimos sutartys rodo didesnį klientų skaičių nei apklausa, tačiau jis neatmeta, kad indėlio neturintys žmonės apskritai neturi santaupų.

„Šiaip Lietuvoje žmonės yra labiau linkę pinigus laikyti banke nei kitose finansinėse priemonėse. Tai yra žmonėms geriausiai žinomas ir mažiausiai rizikingas instrumentas. Galbūt tie žmonės neturi ir kitur santaupų, sunku pasakyti“, – kalbėjo pašnekovas.

Taip pat jis svarsto, kad dalis žmonių pinigus laiko tiesiog sąskaitoje ir jų nevadina indėliu.

Ar Jūs turite indėlį banke? (proc.)

Taip, keliuose

8,1

Taip, viename

23,5

Turėjau, bet neseniai atsiėmiau

3,8

Neturiu

56,0

Nenoriu atsakyti

8,6

Iš viso:

100

Tyrimo duomenimis, indėlius banke dažniau turi vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, vadovai, specialistai, tarnautojai ir pensininkai.

Aukštesnio išsilavinimo ir aukštesnių pajamų tyrimo dalyviai, didmiesčių gyventojai dažniau nurodė indėlius turintys keliuose bankuose.

Reprezentatyvi Lietuvos apklausa atlikta 2011 m. gruodžio 12-19 dienomis. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į „Spinter“ ir DELFI būtina!


70 proc. gyventojų mano, kad dėl „Snoro“ veiksmų reikėjo imtis anksčiau

Po banko „Snoras“ bankroto daugumos Lietuvos gyventojų pasitikėjimas bankine sistema sumenko. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų yra įsitikinę, kad Vyriausybė ryžtingų veiksmų dėl šio banko turėjo imtis anksčiau, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad sumenkęs pasitikėjimas yra natūrali reakcija, o bankams reikės sunkiai dirbti, kad nuomonė pagerėtų. Jis prognozuoja, jog jau antroje metų pusėje indėlių bankuose vėl turėtų padaugėti.

Lapkričio viduryje sustabdžius banko „Snoras“ veiklą, o gruodžio pradžioje nusprendus jam kelti bankroto bylą, tai niekaip nepaveikė vos 14 proc. gyventojų nuomonės apie bankus. 43,5 proc. pripažino bankais pasitikintys mažiau, o 32,7 proc. tvirtina visiškai nebepasitikintys. 1,1 proc. nurodė bankine sistema pasitikintys netgi labiau nei anksčiau.

„Reakcija yra visiškai normali ir dėsninga, manau, kad kitaip ir negali būti. Reikės laiko vėl sugrąžinti žmonių pasitikėjimą, bankai turės kantriai ir ilgai dirbti. Aplinka, deja, yra nepalanki, labai daug nepalankių žinių importuojame iš Europos ir iš užsienio. Patirtis rodo, kad tiek gera, tiek bloga atmintis yra neilga – nuo pusės metų iki vienerių metų“, – DELFI apklausos rezultatus komentavo S. Kropas.

Taigi, jo nuomone, antroje šių metų pusėje vėl turėtų bankuose padaugėti indėlių.

„Po krizės pasitikėjimas bankais buvo pakankamai sustiprėjęs. Aš manau, kad indėlių prasme galime tikėtis, kad antroje metų pusėje, jeigu Europoje neįvyks kažkokių dalykų, jie turėtų sugrįžti į bankus“, – prognozavo pašnekovas.

Kaip pasikeitė Jūsų nuomonė apie bankinę sistemą po „Snoro" nacionalizacijos? (proc.)

Pasitikiu labiau nei anksčiau

1,1

Kaip pasitikėjau taip pasitikiu

14,0

Pasitikiu mažiau nei anksčiau

43,5

Visiškai nebepasitikiu

32,7

Nežino/ neatsakė

8,7

Iš viso:

100

Tyrimo duomenimis, bankais pasitikintys kaip ir pasitikėję dažniau nurodė 18-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai, vadovai, specialistai, tarnautojai.

Tuo metu 36-55 m. vyrai, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai dažniau teigė mažiau pasitikintys bankine sistema.

Labiausiai per pasitikėjimą bankais „Snoro“ istorija kirto vyriausio amžiaus gyventojams, mažiausių pajamų atstovams, moterims bei indėlių bankuose neturintiems žmonėms.

Turintys indėlius dažniau nurodė, kad jų pasitikėjimais bankais nepasikeitė.

Veiksmus pavėluotais dažniau laiko turintys indėlių

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų – 69,6 proc. – įsitikinę, kad Vyriausybė anksčiau turėjo imtis ryžtingų veiksmų nacionalizuojant „Snorą“, kiek daugiau nei 17 proc. mano, kad Vyriausybė pasielgė teisingai, beveik 8 proc. įsitikinę, kad bankui turėjo būti leista veikti toliau.

S. Kropas mano, kad žmogiška atsigręžus į praeitį sakyti, kad reikėjo ką nors daryti kitaip arba anksčiau.

„Visuomet po įvykio galima tiksliau pasakyti, kad veiksmų reikėjo imtis anksčiau. Pritarčiau nuomonei, kad būtų buvę geriau, jei krizės ankstesniuose etapuose būtų įgyvendintos tos priemonės. Galbūt būtų buvę mažesni nuostoliai, tačiau Lietuvos bankas inspektorių informaciją gavo tik lapkritį, taigi, matyt, anksčiau nebuvo duomenų ir prielaidų daryti kažkokius žingsnius“, – kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Jo teigimu, dabar visame pasaulyje analizuojant finansų krizės priežastis ieškoma bankų prižiūrėtojų kaltės.

„Visame pasaulyje ieškoma kaltų dėl krizės. Kai kuriose valstybėse bankų prižiūrėtojus bandoma teisti, kad jie nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neatsakingai prižiūrėjo finansines institucijas. Jeigu sugrįžtume atgal ir pažiūrėtume, kas buvo prieš penkerius-šešerius metus, pamatytume, kad metu vyravo euforinė nuostata, kad ir toliau finansų sektorius vaidins tokį svarbų vaidmenį ir ekonomika toliau augs“, – komentavo S. Kropas.

Kaip Jūs vertinate Vyriausybės veiksmus nacionalizuojant „Snorą"? (proc.)

Vyriausybė pasielgė teisingai

17,4

Vyriausybė ankščiau turėjo imtis ryžtingų veiksmų

69,6

Vyriausybė turėjo leisti bankui veikti

7,9

Nežino/ neatsakė

5,1

Iš viso:

100

Vyriausybės sprendimą nacionalizuoti banką pavėluotu dažniau laiko 26-45 m. arba vyresni nei 55 m. didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, vadovai, specialistai, tarnautojai. Tokiai nuostatai itin pritaria indėlius turintys respondentai.

Tuo metu 18-25 m. jaunimas, turintys aukštesnį išsilavinimą bei neturintys indėlių Vyriausybės veiksmus dažniau laiko teisingais.

Indėlio banke neturi daugiau nei pusė

Daugiau nei pusė – 56 proc. – gyventojų pripažino apskritai neturintys indėlio banke, dar beveik 9 proc. nenorėjo atsakyti į šį klausimą, 3,8 proc. pripažino santaupas iš banko atsiėmę. Viename banke indėlį turi 23,5 proc., o savo santaupas per kelis bankus yra paskleidę 8,1 proc. respondentų.

S. Kropas sako, kad bankų turimos sutartys rodo didesnį klientų skaičių nei apklausa, tačiau jis neatmeta, kad indėlio neturintys žmonės apskritai neturi santaupų.

„Šiaip Lietuvoje žmonės yra labiau linkę pinigus laikyti banke nei kitose finansinėse priemonėse. Tai yra žmonėms geriausiai žinomas ir mažiausiai rizikingas instrumentas. Galbūt tie žmonės neturi ir kitur santaupų, sunku pasakyti“, – kalbėjo pašnekovas.

Taip pat jis svarsto, kad dalis žmonių pinigus laiko tiesiog sąskaitoje ir jų nevadina indėliu.

Ar Jūs turite indėlį banke? (proc.)

Taip, keliuose

8,1

Taip, viename

23,5

Turėjau, bet neseniai atsiėmiau

3,8

Neturiu

56,0

Nenoriu atsakyti

8,6

Iš viso:

100

Tyrimo duomenimis, indėlius banke dažniau turi vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, vadovai, specialistai, tarnautojai ir pensininkai.

Aukštesnio išsilavinimo ir aukštesnių pajamų tyrimo dalyviai, didmiesčių gyventojai dažniau nurodė indėlius turintys keliuose bankuose.

Reprezentatyvi Lietuvos apklausa atlikta 2011 m. gruodžio 12-19 dienomis. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į „Spinter“ ir DELFI būtina!