Donorystei ar mokslui savo kūną paaukotų 14 proc. gyventojų

Apie 14 proc. Lietuvos gyventojų po mirties sutiktų savo kūną paaukoti mokslo tikslams ar donorystei, 35 proc. to neleistų, 15 proc. paliktų spręsti artimiesiems, o 33 proc. apie tai negalvojo. Tai parodė DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Specialistų teigimu, smegenų mirtimi miręs žmogus gali išgelbėti gyvybę arba pagerinti gyvenimo kokybę septyniems žmonėms. Donorystę, kaip galimybę gelbėti žmonių gyvybę, palaiko ir Bažnyčia.

Po mirties savo kūną paaukoti mokslo tikslams, kuomet iš kūno praktiškai mokosi medicinos studentai bei gydytojai, sutiktų 14,4 proc. respondentų. 35 proc. tam prieštarautų, 15,3 proc. šį klausimą paliktų spręsti artimiesiems, o 33,1 proc. apie tai negalvojo. 

 

Ar sutiktumėte po mirties savo kūną paaukoti mokslo tikslams? (proc.)
Taip 14,4
Ne 35,0
Dėl to tegu sprendžia artimieji 15,3
Apie tai negalvojau 33,1
Nežino/neatsakė 2,2
Iš viso 100

Paaukoti savo kūną tiek mokslui, tiek donorystės tikslais dažniau sutiktų moterys, jaunesnio ir vidutinio amžiaus (iki 45 m.), aukštesnio išsimokslinimo gyventojai.

Kaimo ir rajonų centrų gyventojai dažniau laikosi neigiamos nuostatos, o vyresnio amžiaus atstovai dažniau nurodė, jog sprendimą turėtų priimti artimieji.

Apklaustųjų nuomonė dėl donorystės praktiškai tokia pat kaip dėl kūno paaukojimo mokslo tikslams.

 

Ar sutiktumėte būti donoras ir po mirties padovanoti savo organus? (proc.)
Taip 14,4
Ne 35,0
Dėl to tegu sprendžia artimieji 15,4
Apie tai negalvojau 33,1
Nežino/neatsakė 2,1
Iš viso 100

S.Tamkevičius: tai geras darbas

„Bažnyčia donorystę palaiko ir skatina, kadangi tai yra vienas iš gerų artimo meilės darbų“, - aiškina Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. 

Pasak S. Tamkevičiaus, Bažnyčia leidžia ir kūno aukojimą mokslo tikslams. „Bažnyčia leidžia, kad žmogus ar testamente parašytų, ar kitaip duotų sutikimą, jog po mirties jo kūnas būtų naudojamas tyrimams. Tai irgi priskiriama prie gerų darbų“, - DELFI sakė vyskupų konferencijos pirmininkas. 

Arkivyskupo teigimu, dalies žmonių nuogąstavimai, kad donorystei naudotas ar kremuotas kūnas neprisikels, nepagrįsti. Bažnyčios mokymu, prisikels ne dabar mūsų matomi, o sudvasinti kūnai. 

Artėjant Visų Šventųjų iškilmei ir mirusiųjų pagerbimo dienai Vėlinėms vyskupai ragina nepamiršti, kad mirštantis žmogus, asmeniniu ar artimųjų sprendimu dovanodamas save organų donorystei, gali išgelbėti daugelio žmonių gyvybę.

Apsispręsi pats – pagelbėsi artimiesiems

„Su artimaisiais šnekamės, kada žmogui konstatuojama smegenų mirtis ir jis yra reanimacijoje. Atsisakę dovanoti organus yra apie 30 proc. artimųjų“, - DELFI sakė Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės pavaduotoja Audronė Būziuvienė.

Prieš porą metų atliktas „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad apie donorystę šeimose kalbėję 31 proc. gyventojų, padovanoti organus po mirties sutiktų apie 50 proc.

A. Būziuvienės teigimu, lankant artimųjų kapus ir būnant šeimos rate, gera proga pasikalbėti apie tai, kaip norėtume būti po mirties palaidoti, ar po mirties sutiktume dovanoti organus. Mat šiandien donorinių organų Lietuvoje laukia per 500 žmonių. Per metus Lietuvoje atliekama iki 200 transplantacijų. Dalis žmonių jų nesulaukia. Per metus Lietuvoje fiksuojama apie 100 smegenų mirčių – būtent tokiu atveju organai gali būti naudojami donorystei.

„Atsitikus bėdai ir mirus smegenų mirtimi, galiu išgelbėti gyvybę arba pagerinti gyvenimo kokybę net septyniems žmonėms: jei sutinku, galiu dovanoti širdį, plaučius, kepenis, du inkstus, kasą, dvi ragenas, audinius“, - aiškino pašnekovė.

Sprendimą būti donoru ir gauti donoro kortelę gali asmenys nuo 18 metų.

Priimti tokį sprendimą gali ir artimieji. Tačiau A. Būziuvienė pastebi, kad artimiesiems tai padaryti būna labai sunku - sužinojus apie artimojo mirtį, juos ištinka šokas. Tad apsisprendus patiems, nuimama sunki našta nuo artimųjų.

Pasak A. Būziuvienės, nesutikimą paaukoti mirusio šeimos nario organus donorystei artimieji dažnai aiškina nežinojimu, ar velionis to būtų norėjęs.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 12-19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Donorystei ar mokslui savo kūną paaukotų 14 proc. gyventojų

Apie 14 proc. Lietuvos gyventojų po mirties sutiktų savo kūną paaukoti mokslo tikslams ar donorystei, 35 proc. to neleistų, 15 proc. paliktų spręsti artimiesiems, o 33 proc. apie tai negalvojo. Tai parodė DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Specialistų teigimu, smegenų mirtimi miręs žmogus gali išgelbėti gyvybę arba pagerinti gyvenimo kokybę septyniems žmonėms. Donorystę, kaip galimybę gelbėti žmonių gyvybę, palaiko ir Bažnyčia.

Po mirties savo kūną paaukoti mokslo tikslams, kuomet iš kūno praktiškai mokosi medicinos studentai bei gydytojai, sutiktų 14,4 proc. respondentų. 35 proc. tam prieštarautų, 15,3 proc. šį klausimą paliktų spręsti artimiesiems, o 33,1 proc. apie tai negalvojo. 

 

Ar sutiktumėte po mirties savo kūną paaukoti mokslo tikslams? (proc.)
Taip 14,4
Ne 35,0
Dėl to tegu sprendžia artimieji 15,3
Apie tai negalvojau 33,1
Nežino/neatsakė 2,2
Iš viso 100

Paaukoti savo kūną tiek mokslui, tiek donorystės tikslais dažniau sutiktų moterys, jaunesnio ir vidutinio amžiaus (iki 45 m.), aukštesnio išsimokslinimo gyventojai.

Kaimo ir rajonų centrų gyventojai dažniau laikosi neigiamos nuostatos, o vyresnio amžiaus atstovai dažniau nurodė, jog sprendimą turėtų priimti artimieji.

Apklaustųjų nuomonė dėl donorystės praktiškai tokia pat kaip dėl kūno paaukojimo mokslo tikslams.

 

Ar sutiktumėte būti donoras ir po mirties padovanoti savo organus? (proc.)
Taip 14,4
Ne 35,0
Dėl to tegu sprendžia artimieji 15,4
Apie tai negalvojau 33,1
Nežino/neatsakė 2,1
Iš viso 100

S.Tamkevičius: tai geras darbas

„Bažnyčia donorystę palaiko ir skatina, kadangi tai yra vienas iš gerų artimo meilės darbų“, - aiškina Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. 

Pasak S. Tamkevičiaus, Bažnyčia leidžia ir kūno aukojimą mokslo tikslams. „Bažnyčia leidžia, kad žmogus ar testamente parašytų, ar kitaip duotų sutikimą, jog po mirties jo kūnas būtų naudojamas tyrimams. Tai irgi priskiriama prie gerų darbų“, - DELFI sakė vyskupų konferencijos pirmininkas. 

Arkivyskupo teigimu, dalies žmonių nuogąstavimai, kad donorystei naudotas ar kremuotas kūnas neprisikels, nepagrįsti. Bažnyčios mokymu, prisikels ne dabar mūsų matomi, o sudvasinti kūnai. 

Artėjant Visų Šventųjų iškilmei ir mirusiųjų pagerbimo dienai Vėlinėms vyskupai ragina nepamiršti, kad mirštantis žmogus, asmeniniu ar artimųjų sprendimu dovanodamas save organų donorystei, gali išgelbėti daugelio žmonių gyvybę.

Apsispręsi pats – pagelbėsi artimiesiems

„Su artimaisiais šnekamės, kada žmogui konstatuojama smegenų mirtis ir jis yra reanimacijoje. Atsisakę dovanoti organus yra apie 30 proc. artimųjų“, - DELFI sakė Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės pavaduotoja Audronė Būziuvienė.

Prieš porą metų atliktas „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad apie donorystę šeimose kalbėję 31 proc. gyventojų, padovanoti organus po mirties sutiktų apie 50 proc.

A. Būziuvienės teigimu, lankant artimųjų kapus ir būnant šeimos rate, gera proga pasikalbėti apie tai, kaip norėtume būti po mirties palaidoti, ar po mirties sutiktume dovanoti organus. Mat šiandien donorinių organų Lietuvoje laukia per 500 žmonių. Per metus Lietuvoje atliekama iki 200 transplantacijų. Dalis žmonių jų nesulaukia. Per metus Lietuvoje fiksuojama apie 100 smegenų mirčių – būtent tokiu atveju organai gali būti naudojami donorystei.

„Atsitikus bėdai ir mirus smegenų mirtimi, galiu išgelbėti gyvybę arba pagerinti gyvenimo kokybę net septyniems žmonėms: jei sutinku, galiu dovanoti širdį, plaučius, kepenis, du inkstus, kasą, dvi ragenas, audinius“, - aiškino pašnekovė.

Sprendimą būti donoru ir gauti donoro kortelę gali asmenys nuo 18 metų.

Priimti tokį sprendimą gali ir artimieji. Tačiau A. Būziuvienė pastebi, kad artimiesiems tai padaryti būna labai sunku - sužinojus apie artimojo mirtį, juos ištinka šokas. Tad apsisprendus patiems, nuimama sunki našta nuo artimųjų.

Pasak A. Būziuvienės, nesutikimą paaukoti mirusio šeimos nario organus donorystei artimieji dažnai aiškina nežinojimu, ar velionis to būtų norėjęs.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 12-19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!