Spinter tyrimai: kas dešimtas darbuotojas darbe nepersistengia

Tipiškas Lietuvos dirbantysis gerai sutaria su savo kolegomis bei tiesioginiu vadovu, o atliekamo darbo kokybę labiau įtakoja santykiai su vadovu, o ne bendradarbiais – tokie rezultatai paaiškėjo rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus dirbančių šalies gyventojų tyrimą.

Dauguma darbuotojų gerai sutaria su savo tiesioginiu bosu - 23 proc. santykius apibūdina kaip labai gerus, 40 proc. kaip gerus. Kas ketvirtas apklaustasis (26 proc.) pripažino, kad santykiai su tiesioginiu vadovu tik vidutiniški, o 7 procentai – prasti.

„Spinter tyrimų“ projektų direktorė Raimonda Mikalajūnaitė pastebi, kad  geriau su vadovais sutaria aukštąjį išsimokslinimą turintys, gerai apmokami (aukščiausių pajamų) darbuotojai. Prasčiau  linkę sutarti vyrai, darbininkiškų profesijų atstovai.

Darbuotojai panašiai vertina tiek dalykines, tiek žmogiškąsias savo vadovų savybes: 10 proc. „labai gerai“, 43 proc. „gerai“.

Įdomus faktas, kad dažnam darbuotojui lengviau vertinti profesines, o ne žmogiškąsias boso savybes – dalykinių vadovo savybių niekaip neįvertino 13 proc. apklaustųjų, tuo tarpu kalbant apie  žmogiškuosius aspektus savo nuomonės negalėjo pareikšti 22 proc. respondentų.  Tyrimas taip pat parodė, kad vidutiniškai arba prastai savo santykius su tiesioginiu vadovu vertinantys darbuotojai dažniau neigiamai vertina ne  asmenines, o profesines savo boso savybes.

Santykius su bendradarbiais 51 proc. dirbančiųjų  apibūdina kaip „gerus“, 22 proc. „labai gerus“. Su kolegomis nesutariantys įvardijo 5 proc. apklaustųjų. Jaunesnio amžiaus darbuotojai bei moterys su kolegomis dažniau linkę arba labai gerai sutarti, arba nesutarti, tuo tarpu vyrai, vidutinio amžiaus darbuotojai santykius su kolegomis dažniau įvardija kaip „gerus“ arba „vidutiniškus“.

Be to, ne itin  su vadovu sutariantys  darbuotojai dažniau  nelinkę apsiriboti vidutiniškais santykiais ir su kolegomis –  sutaria su jais labai gerai, arba nesutaria iš viso.

Paklausti apie tiesiogiai atliekamas pareigas, absoliuti dauguma (85 proc.) tikino savo darbą besistengiantys atlikti gerai, vis tik beveik pusė iš jų (41 proc.) pripažino, kad pasistengę galėtų pasiekti geresnių rezultatų. O kas dešimtas dirbantysis prisipažino darbe nepersistengiantis.

Pasak R.Mikalajūnaitės, pastebima tiesioginė priklausomybė tarp atsidavimo darbui ir santykių su tiesioginiu vadovu – kuo geresni santykiai, tuo didesnis atsidavimas darbui, tuo tarpu geri santykiai su kolegomis mažiai įtakoja pastangas  siekti geriausių profesinių rezultatų.

Lentelė 1

K1. Kaip galėtumėte apibūdinti savo santykius su tiesioginiu vadovu? (proc.)
Labai geri 23,0
Geri 40,3
Vidutiniški 25,9
Prasti 6,7
Nežino/ neatsakė 4,1
Iš viso 100

 

Lentelė 2

K2. Kaip vertinate savo tiesioginio vadovo profesines, dalykines savybes? (proc.)
Labai gerai 9,7
Gerai 43,7
Vidutiniškai 30,5
Prastai 3,6
Nežino/ neatsakė 12,5
Iš viso 100

 

Lentelė 3

K3. Kaip vertinate savo tiesioginio vadovo žmogiškąsias savybes? (proc.)
Labai gerai 10,0
Gerai 42,8
Vidutiniškai 18,8
Prastai 6,2
Nežino/ neatsakė 22,2
Iš viso 100

 

Lentelė 4

K4. Kaip galėtumėte apibūdinti savo santykius su darbo kolegomis? (proc.)
Labai geri 22,3
Geri 50,5
Vidutiniški 19,0
Prasti 4,5
Nežino/ neatsakė 3,7
Iš viso 100

 

Lentelė 5

K5. Kuris iš žemiau pateiktų teiginių geriausiai apibūdina Jūsų pastangas ir motyvaciją gerai atlikti darbą? (proc.)
Savo tiesioginiam darbui skiriu visas pastangas 43,6
Savo tiesioginį darbą stengiuosi atlikti gerai, tačiau norėdamas galėčiau dirbti dar geriau 40,9
Savo tiesioginiame darbe nepersistengiu 9,9
Nežino/ neatsakė 5,6
Iš viso 100

 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais atliko dirbančių šalies gyventojų apklausą. Tyrime dalyvavo dirbantys gyventojai nuo 18 iki 70 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 804 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,7%.


Spinter tyrimai: kas dešimtas darbuotojas darbe nepersistengia

Tipiškas Lietuvos dirbantysis gerai sutaria su savo kolegomis bei tiesioginiu vadovu, o atliekamo darbo kokybę labiau įtakoja santykiai su vadovu, o ne bendradarbiais – tokie rezultatai paaiškėjo rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus dirbančių šalies gyventojų tyrimą.

Dauguma darbuotojų gerai sutaria su savo tiesioginiu bosu - 23 proc. santykius apibūdina kaip labai gerus, 40 proc. kaip gerus. Kas ketvirtas apklaustasis (26 proc.) pripažino, kad santykiai su tiesioginiu vadovu tik vidutiniški, o 7 procentai – prasti.

„Spinter tyrimų“ projektų direktorė Raimonda Mikalajūnaitė pastebi, kad  geriau su vadovais sutaria aukštąjį išsimokslinimą turintys, gerai apmokami (aukščiausių pajamų) darbuotojai. Prasčiau  linkę sutarti vyrai, darbininkiškų profesijų atstovai.

Darbuotojai panašiai vertina tiek dalykines, tiek žmogiškąsias savo vadovų savybes: 10 proc. „labai gerai“, 43 proc. „gerai“.

Įdomus faktas, kad dažnam darbuotojui lengviau vertinti profesines, o ne žmogiškąsias boso savybes – dalykinių vadovo savybių niekaip neįvertino 13 proc. apklaustųjų, tuo tarpu kalbant apie  žmogiškuosius aspektus savo nuomonės negalėjo pareikšti 22 proc. respondentų.  Tyrimas taip pat parodė, kad vidutiniškai arba prastai savo santykius su tiesioginiu vadovu vertinantys darbuotojai dažniau neigiamai vertina ne  asmenines, o profesines savo boso savybes.

Santykius su bendradarbiais 51 proc. dirbančiųjų  apibūdina kaip „gerus“, 22 proc. „labai gerus“. Su kolegomis nesutariantys įvardijo 5 proc. apklaustųjų. Jaunesnio amžiaus darbuotojai bei moterys su kolegomis dažniau linkę arba labai gerai sutarti, arba nesutarti, tuo tarpu vyrai, vidutinio amžiaus darbuotojai santykius su kolegomis dažniau įvardija kaip „gerus“ arba „vidutiniškus“.

Be to, ne itin  su vadovu sutariantys  darbuotojai dažniau  nelinkę apsiriboti vidutiniškais santykiais ir su kolegomis –  sutaria su jais labai gerai, arba nesutaria iš viso.

Paklausti apie tiesiogiai atliekamas pareigas, absoliuti dauguma (85 proc.) tikino savo darbą besistengiantys atlikti gerai, vis tik beveik pusė iš jų (41 proc.) pripažino, kad pasistengę galėtų pasiekti geresnių rezultatų. O kas dešimtas dirbantysis prisipažino darbe nepersistengiantis.

Pasak R.Mikalajūnaitės, pastebima tiesioginė priklausomybė tarp atsidavimo darbui ir santykių su tiesioginiu vadovu – kuo geresni santykiai, tuo didesnis atsidavimas darbui, tuo tarpu geri santykiai su kolegomis mažiai įtakoja pastangas  siekti geriausių profesinių rezultatų.

Lentelė 1

K1. Kaip galėtumėte apibūdinti savo santykius su tiesioginiu vadovu? (proc.)
Labai geri 23,0
Geri 40,3
Vidutiniški 25,9
Prasti 6,7
Nežino/ neatsakė 4,1
Iš viso 100

 

Lentelė 2

K2. Kaip vertinate savo tiesioginio vadovo profesines, dalykines savybes? (proc.)
Labai gerai 9,7
Gerai 43,7
Vidutiniškai 30,5
Prastai 3,6
Nežino/ neatsakė 12,5
Iš viso 100

 

Lentelė 3

K3. Kaip vertinate savo tiesioginio vadovo žmogiškąsias savybes? (proc.)
Labai gerai 10,0
Gerai 42,8
Vidutiniškai 18,8
Prastai 6,2
Nežino/ neatsakė 22,2
Iš viso 100

 

Lentelė 4

K4. Kaip galėtumėte apibūdinti savo santykius su darbo kolegomis? (proc.)
Labai geri 22,3
Geri 50,5
Vidutiniški 19,0
Prasti 4,5
Nežino/ neatsakė 3,7
Iš viso 100

 

Lentelė 5

K5. Kuris iš žemiau pateiktų teiginių geriausiai apibūdina Jūsų pastangas ir motyvaciją gerai atlikti darbą? (proc.)
Savo tiesioginiam darbui skiriu visas pastangas 43,6
Savo tiesioginį darbą stengiuosi atlikti gerai, tačiau norėdamas galėčiau dirbti dar geriau 40,9
Savo tiesioginiame darbe nepersistengiu 9,9
Nežino/ neatsakė 5,6
Iš viso 100

 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais atliko dirbančių šalies gyventojų apklausą. Tyrime dalyvavo dirbantys gyventojai nuo 18 iki 70 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 804 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,7%.