Dauguma gyventojų neįžvelgia lenkų diskriminacijos ir linkę pritarti lenkiškai pavardžių rašybai 

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nemano, kad lenkai mūsų šalyje yra diskriminuojami. Tačiau įtampa tarp dviejų tautų akivaizdi, o dėl jos daugiausiai kaltinami lietuvių ir lenkų politikai. Vertinant lenkų prašomas išlygas ir nuolaidas, gyventojai daugiausiai pasisako už lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimą – kitos nuolaidos kelia kur kas mažiau simpatijų.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atlikta apklausa.

Diskriminacijos neįžvelgia

Nors lenkų politikai Lenkijoje ir Lietuvoje jau keletą mėnesių skundžiasi tautiečių diskriminavimu bei Vyriausybės esą vykdoma „asimiliavimo politika“, gyventojai tokių požymių neįžvelgia.

Apklausos duomenimis, beveik 60 proc. respondentų nurodė nemanantys, kad Lietuvos lenkai yra diskriminuojami. Dar 23,1 proc. didesnių diskriminacijos apraiškų nepastebėjo.

Kiek daugiau nei 10 proc. apklaustųjų didesnę ar mažesnę neteisybę lenkų tautinės mažumos atžvilgiu teigia pajutę.

 

Jūsų nuomone, ar Lietuvos lenkai yra diskriminuojami? (proc.)
Taip 3,9
Greičiau taip 6,5
Greičiau ne 23,1
Ne 59,6
Nežino/ neatsakė 6,9
Iš viso 100

Dėl įtampos tarp lietuvių ir lenkų kalčiausi politikai

Paprašyti įvertinti, kas daugiausiai prisideda prie Lietuvos lenkų problemų eskalavimo, apklausos dalyviai daugiausiai kaltės verčia politikams. Net 29,1 proc. respondentų nurodė manantys, kad dėl įtampos vienoda atsakomybė tenka Lietuvos ir Lenkijos politikams.

Tiesa, tuoj po politikų rikiuosi pati lenkų tautinė mažuma. Ją didžiausia problemų eskalavimo kaltininke laiko kas ketvirtas šalies gyventojas. Dar 17,2 proc. apklaustųjų nurodė manantys, jog konflikto variklį suka Lietuvos lenkų politikai. Šiek tiek mažiau respondentų – 15,5 proc. – dėl konflikto eskalavimo pirmiausiai kaltina Lenkijos politikus. Tuo tarpu vien lietuvių politikus atsakingais dėl susidariusios padėties laiko mažiau nei 3 proc. apklaustųjų.

„Spinter“ pastebi, kad vienodą abiejų valstybių politikų atsakomybę dažniau įžvelgia aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu žemesnio isšimosklinimo, rajonų centrų atstovai dažniau mano, kad problemas sukuria Vilniaus krašto gyventojai.

 

Kaip vertinate, kas daugiausiai prisideda prie Lietuvos lenkų problemų eskalavimo? (proc.)
Lietuvos ir Lenkijos politikai vienodai 29,1
Patys Vilniaus krašto gyventojai lenkai 25,6
Lietuvos politikai lenkai 17,2
Lenkijos politikai 15,5
Lietuvos politikai lietuviai 2,7
Nežino/neatsakė 9,9
Iš viso 100

Geriausia išlyga – lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimas

Apklausos dalyvių taip pat buvo pasiteirauta, kokios nuolaidos lenkų tautinei mažumai Lietuvai būtų mažiausiai skausmingos. Kas trečias respondentas pasisako už lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimą. „Spinter“ duomenimis, už šią išlygą daugiausiai pasisako aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, jaunesnio ir vidutinio amžiaus bei didmiesčių gyventojai.

Antras labiausiai priimtinas variantas – dvikalbių užrašų, dėl kurių lenkiškų rajonų valdžia konfliktuoja su kitomis valstybės institucijomis, įteisinimas. Tačiau už šią nuolaidą pasisako gerokai mažiau apklaustųjų – 13,7 proc.

Pastaraisiais mėnesiais lenkų mažuma garsiausiai reikalauja koreguoti naująjį Švietimo įstatymą bei apskritai atsisakyti dalies jo nuostatų. Bet gyventojai už tokią išlygą nepasisako. Ankstesnio įstatymo grąžinimą priimtiniausiu variantu laiko tik maždaug vienas iš vienuolikos respondentų.

Tiesa, beveik 36 proc. respondentų negalėjo pasirinkti nė vieno varianto.

 

Kokios nuolaidos, Jūsų vertinimu, mažiausiai pažeistų Lietuvos interesus? (proc.)
Leidimas rašyti pavardes lenkiškais rašmenimis 34,0
Leidimas kabinti dvikalbius užrašus 13,7
Ankstesnio švietimo įstatymo tautinėms mažumoms grąžinimas 8,5
Kita 7,9
Nežino/neatsakė 35,9
Iš viso 100

Viltis sieja su diplomatais

Kas penktas šalies gyventojas mano, jog Lietuvos ir Lenkijos santykiai susitvarkys dėl diplomatų pastangų. Dar 15,6 proc. nurodė, jog kaimynių santykius pagerintų nuolaidos Lietuvos lenkų tautinei mažumai.

Beveik 17 proc. respondentų vis dėlto mano, kad įtampa tarp Vilniaus ir Varšuvos tik augs. 8,4 proc. prognozuoja įtampos sumažėjimą, kadangi Lenkijoje spalį baigėsi parlamento rinkimų maratonas.

Daugiau nei trečedalis apklausos dalyvių nesiryžo spėti, kuria kryptimi pasuks Lietuvos ir Lenkijos santykiai.

 

Kaip manote, kaip toliau plėtosis Lietuvos ir Lenkijos santykiai? (proc.)
Dėl diplomatinių pastangų santykiai susitvarkys 19,9
Įtampa tik augs 16,9
Padarius nuolaidų lenkams santykiai pagerės 15,6
Po rinkimų Lenkijoje įtampa atslūgs 8,4
Kita 2,5
Nežino/neatsakė 36,7
Iš viso 100

K. Vaičiūnaitė: apklausa atspindi lenkų klausimo politizavimą

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorė Kristina Vaičiūnaitė DELFI teigė, jog tokie rezultatai pakankamai gerai atspindi tikrovę. Pasak jos, ypač džiugina gyventojų prielankumas lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimui. Būtent šį sprendimą kaip vieną efektyviausių dar pavasarį siūlė ir RESC specialistai.

„Rezultatai yra tokie, kokie jie turi būti, manau. Jie atspindi visuomenės nuomonę“, - kalbėjo K. Vaičiūnaitė.

Pasak jos, teigiamas signalas – ir beveik 14 proc. gyventojų palankiai vertinamas dvikalbių gatvių pavadinimų įteisinimas. Esą mažesnis šio varianto populiarumas galbūt nulemtas to, jog dvikalbiai užrašai Lietuvoje nėra įprastas reiškinys – priešingai nei daugelyje kitų Europos valstybių.

Tuo tarpu menka parama lenkų reikalavimui atšaukti Švietimo įstatymą esą atspindi šalyje vyraujančią nuostatą, jog visi Lietuvos piliečiai turi mokėti valstybinę kalbą.

RESC vadovė pastebi, jog apklausa atspindi faktą, jog lenkų tautinės mažumos klausimas yra labai politizuotas. Esą politikos ir tautinių mažumų klausimo samplaika atsispindi ir apklausoje, mat tik vienas iš dešimties gyventojų įžvelgia lenkų diskriminacijos požymius.

„Mano galva, rezultatai parodo tai, ką mes ir savo studijoje sakėme – tiesiog šitas klausimas yra pernelyg politizuotas. Ir politizuojamas jis yra atskirų interesų grupių, - svarstė K. Vaičiūnaitė. - Šito klausimo politizavimas vėlgi yra Lietuvos politikos tautinių mažumų atžvilgiu išdava. Buvo pernelyg mažai rūpintasi šiais klausimais ir tiesiog atsirado interesų grupė, politinė jėga, kuri šitą klausimą išnaudoja politinių dividendų labui.“

Pasak jos, nors Lenkijoje aistros dėl tautiečių padėties Lietuvoje gerokai aprimo, sunku būtų tikėtis, jog politika tautinių mažumų klausime atsispindės mažiau.

„Mes žinome, kodėl Lenkijoje tas klausimas buvo eskaluojamas. Dėl to, kad šiais metais ten vyko parlamento rinkimai. Mes žinome, kodėl Lietuvoje šis klausimas yra politizuojamas. Nes kitais metais pas mus bus parlamento rinkimai“, - konstatavo K. Vaičiūnaitė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 12-19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Dauguma gyventojų neįžvelgia lenkų diskriminacijos ir linkę pritarti lenkiškai pavardžių rašybai 

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nemano, kad lenkai mūsų šalyje yra diskriminuojami. Tačiau įtampa tarp dviejų tautų akivaizdi, o dėl jos daugiausiai kaltinami lietuvių ir lenkų politikai. Vertinant lenkų prašomas išlygas ir nuolaidas, gyventojai daugiausiai pasisako už lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimą – kitos nuolaidos kelia kur kas mažiau simpatijų.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atlikta apklausa.

Diskriminacijos neįžvelgia

Nors lenkų politikai Lenkijoje ir Lietuvoje jau keletą mėnesių skundžiasi tautiečių diskriminavimu bei Vyriausybės esą vykdoma „asimiliavimo politika“, gyventojai tokių požymių neįžvelgia.

Apklausos duomenimis, beveik 60 proc. respondentų nurodė nemanantys, kad Lietuvos lenkai yra diskriminuojami. Dar 23,1 proc. didesnių diskriminacijos apraiškų nepastebėjo.

Kiek daugiau nei 10 proc. apklaustųjų didesnę ar mažesnę neteisybę lenkų tautinės mažumos atžvilgiu teigia pajutę.

 

Jūsų nuomone, ar Lietuvos lenkai yra diskriminuojami? (proc.)
Taip 3,9
Greičiau taip 6,5
Greičiau ne 23,1
Ne 59,6
Nežino/ neatsakė 6,9
Iš viso 100

Dėl įtampos tarp lietuvių ir lenkų kalčiausi politikai

Paprašyti įvertinti, kas daugiausiai prisideda prie Lietuvos lenkų problemų eskalavimo, apklausos dalyviai daugiausiai kaltės verčia politikams. Net 29,1 proc. respondentų nurodė manantys, kad dėl įtampos vienoda atsakomybė tenka Lietuvos ir Lenkijos politikams.

Tiesa, tuoj po politikų rikiuosi pati lenkų tautinė mažuma. Ją didžiausia problemų eskalavimo kaltininke laiko kas ketvirtas šalies gyventojas. Dar 17,2 proc. apklaustųjų nurodė manantys, jog konflikto variklį suka Lietuvos lenkų politikai. Šiek tiek mažiau respondentų – 15,5 proc. – dėl konflikto eskalavimo pirmiausiai kaltina Lenkijos politikus. Tuo tarpu vien lietuvių politikus atsakingais dėl susidariusios padėties laiko mažiau nei 3 proc. apklaustųjų.

„Spinter“ pastebi, kad vienodą abiejų valstybių politikų atsakomybę dažniau įžvelgia aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu žemesnio isšimosklinimo, rajonų centrų atstovai dažniau mano, kad problemas sukuria Vilniaus krašto gyventojai.

 

Kaip vertinate, kas daugiausiai prisideda prie Lietuvos lenkų problemų eskalavimo? (proc.)
Lietuvos ir Lenkijos politikai vienodai 29,1
Patys Vilniaus krašto gyventojai lenkai 25,6
Lietuvos politikai lenkai 17,2
Lenkijos politikai 15,5
Lietuvos politikai lietuviai 2,7
Nežino/neatsakė 9,9
Iš viso 100

Geriausia išlyga – lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimas

Apklausos dalyvių taip pat buvo pasiteirauta, kokios nuolaidos lenkų tautinei mažumai Lietuvai būtų mažiausiai skausmingos. Kas trečias respondentas pasisako už lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimą. „Spinter“ duomenimis, už šią išlygą daugiausiai pasisako aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, jaunesnio ir vidutinio amžiaus bei didmiesčių gyventojai.

Antras labiausiai priimtinas variantas – dvikalbių užrašų, dėl kurių lenkiškų rajonų valdžia konfliktuoja su kitomis valstybės institucijomis, įteisinimas. Tačiau už šią nuolaidą pasisako gerokai mažiau apklaustųjų – 13,7 proc.

Pastaraisiais mėnesiais lenkų mažuma garsiausiai reikalauja koreguoti naująjį Švietimo įstatymą bei apskritai atsisakyti dalies jo nuostatų. Bet gyventojai už tokią išlygą nepasisako. Ankstesnio įstatymo grąžinimą priimtiniausiu variantu laiko tik maždaug vienas iš vienuolikos respondentų.

Tiesa, beveik 36 proc. respondentų negalėjo pasirinkti nė vieno varianto.

 

Kokios nuolaidos, Jūsų vertinimu, mažiausiai pažeistų Lietuvos interesus? (proc.)
Leidimas rašyti pavardes lenkiškais rašmenimis 34,0
Leidimas kabinti dvikalbius užrašus 13,7
Ankstesnio švietimo įstatymo tautinėms mažumoms grąžinimas 8,5
Kita 7,9
Nežino/neatsakė 35,9
Iš viso 100

Viltis sieja su diplomatais

Kas penktas šalies gyventojas mano, jog Lietuvos ir Lenkijos santykiai susitvarkys dėl diplomatų pastangų. Dar 15,6 proc. nurodė, jog kaimynių santykius pagerintų nuolaidos Lietuvos lenkų tautinei mažumai.

Beveik 17 proc. respondentų vis dėlto mano, kad įtampa tarp Vilniaus ir Varšuvos tik augs. 8,4 proc. prognozuoja įtampos sumažėjimą, kadangi Lenkijoje spalį baigėsi parlamento rinkimų maratonas.

Daugiau nei trečedalis apklausos dalyvių nesiryžo spėti, kuria kryptimi pasuks Lietuvos ir Lenkijos santykiai.

 

Kaip manote, kaip toliau plėtosis Lietuvos ir Lenkijos santykiai? (proc.)
Dėl diplomatinių pastangų santykiai susitvarkys 19,9
Įtampa tik augs 16,9
Padarius nuolaidų lenkams santykiai pagerės 15,6
Po rinkimų Lenkijoje įtampa atslūgs 8,4
Kita 2,5
Nežino/neatsakė 36,7
Iš viso 100

K. Vaičiūnaitė: apklausa atspindi lenkų klausimo politizavimą

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorė Kristina Vaičiūnaitė DELFI teigė, jog tokie rezultatai pakankamai gerai atspindi tikrovę. Pasak jos, ypač džiugina gyventojų prielankumas lenkiškos pavardžių rašybos įteisinimui. Būtent šį sprendimą kaip vieną efektyviausių dar pavasarį siūlė ir RESC specialistai.

„Rezultatai yra tokie, kokie jie turi būti, manau. Jie atspindi visuomenės nuomonę“, - kalbėjo K. Vaičiūnaitė.

Pasak jos, teigiamas signalas – ir beveik 14 proc. gyventojų palankiai vertinamas dvikalbių gatvių pavadinimų įteisinimas. Esą mažesnis šio varianto populiarumas galbūt nulemtas to, jog dvikalbiai užrašai Lietuvoje nėra įprastas reiškinys – priešingai nei daugelyje kitų Europos valstybių.

Tuo tarpu menka parama lenkų reikalavimui atšaukti Švietimo įstatymą esą atspindi šalyje vyraujančią nuostatą, jog visi Lietuvos piliečiai turi mokėti valstybinę kalbą.

RESC vadovė pastebi, jog apklausa atspindi faktą, jog lenkų tautinės mažumos klausimas yra labai politizuotas. Esą politikos ir tautinių mažumų klausimo samplaika atsispindi ir apklausoje, mat tik vienas iš dešimties gyventojų įžvelgia lenkų diskriminacijos požymius.

„Mano galva, rezultatai parodo tai, ką mes ir savo studijoje sakėme – tiesiog šitas klausimas yra pernelyg politizuotas. Ir politizuojamas jis yra atskirų interesų grupių, - svarstė K. Vaičiūnaitė. - Šito klausimo politizavimas vėlgi yra Lietuvos politikos tautinių mažumų atžvilgiu išdava. Buvo pernelyg mažai rūpintasi šiais klausimais ir tiesiog atsirado interesų grupė, politinė jėga, kuri šitą klausimą išnaudoja politinių dividendų labui.“

Pasak jos, nors Lenkijoje aistros dėl tautiečių padėties Lietuvoje gerokai aprimo, sunku būtų tikėtis, jog politika tautinių mažumų klausime atsispindės mažiau.

„Mes žinome, kodėl Lenkijoje tas klausimas buvo eskaluojamas. Dėl to, kad šiais metais ten vyko parlamento rinkimai. Mes žinome, kodėl Lietuvoje šis klausimas yra politizuojamas. Nes kitais metais pas mus bus parlamento rinkimai“, - konstatavo K. Vaičiūnaitė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 12-19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!