Lietuviai nesidomi perkamo vandens sudėtimi

Net 73 proc. perkančiųjų natūralų mineralinį vandenį retai arba išvis neskaito perkamo mineralinio vandens etikečių. Beveik dešimtadalis visų tyrimo dalyvių prisipažino, jog etikete nesidomi, nes nesupranta nurodomos vandens sudėties.

Gyventojų apklausą užsakiusios Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos vadovas Gintaras Morkūnas pastebi, kad etiketėje nurodoma ypač vertinga informacija – vandens rūšis, jame esančios natūralios mineralinės medžiagos ir jų koncentracija.

Faktui, kad pirkėjai nesidomi, kokį fasuotą vandenį įsigyja, pritaria ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė. „Vartotojai mineraliniu vandeniu vadina ir natūralų mineralinį, ir šaltinio, ir stalo vandenį, nors tai yra skirtingi produktai. Jie skiriasi sudėtimis, leidžiamais ir naudojamais paruošimo būdais, taikomais reikalavimais jų fasavimui, ženklinimui“, – sako specialistė.

„Blogiausia tai, kad žmonės, kurie neskaito etikečių gali būti lengvai suklaidinti, nes vyrauja nuomonė, kad vanduo buteliuke yra vienodas ir visada naudingas. Taip nėra – skirtingos vandens rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis“, – sako G. Morkūnas.

Pasak asociacijos vadovo, apklausos metu buvo pastebėta, kad vandens buteliuko etiketę dažniausiai skaito aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai, o rečiau – žmonės, gaunantys mažiausias pajamas.

Kaip nurodo V. Galdikienė, natūralus mineralinis vanduo yra požeminis vanduo, kuris nuo paprasto geriamojo vandens skiriasi originalia chemine kompozicija. „Ištirpusios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudėtinės dalys lemia vandens teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms“, – teigia specialistė.

G. Morkūno teigimu, perkamo natūralaus mineralinio vandens buteliuko etiketėje galima pamatyti jame ištirpusių mineralų sąrašą ir jų kiekį vandenyje. „Iš skirtingų Lietuvos gręžinių išgaunamas vanduo turi kalcio, kalio, natrio, magnio, jodo ir kitų organizmui labai reikalingų mineralų, tačiau kiekvieno iš jų sudėtis yra skirtinga ir unikali, – teigia G. Morkūnas. – Mineralai dalyvauja virškinamojo trakto procesuose, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, išlaikyti tinkamą hormonų pusiausvyrą“.

Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų (54 proc.) renkasi būtent lietuvišką natūralų mineralinį vandenį. „Mūsų palyginti mažoje valstybėje yra registruota net 15 skirtingų natūralaus mineralinio vandens šaltinių, iš kurių išgaunamas tiek mažos, tiek vidutinės, tiek ir aukštos mineralinių druskų koncentracijos vanduo. Tai išskirtinis lietuviško natūralaus mineralinio vandens bruožas – toli gražu ne visos šalys pasižymi tokiu asortimentu“, – pasakoja asociacijos vadovas.

Gyventojų nuomonės tyrimą „Omnibus“ metodu atlikto tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų liepos mėnesį. Apklausoje dalyvavo tūkstantis respondentų visoje Lietuvoje.


Lietuviai nesidomi perkamo vandens sudėtimi

Net 73 proc. perkančiųjų natūralų mineralinį vandenį retai arba išvis neskaito perkamo mineralinio vandens etikečių. Beveik dešimtadalis visų tyrimo dalyvių prisipažino, jog etikete nesidomi, nes nesupranta nurodomos vandens sudėties.

Gyventojų apklausą užsakiusios Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos vadovas Gintaras Morkūnas pastebi, kad etiketėje nurodoma ypač vertinga informacija – vandens rūšis, jame esančios natūralios mineralinės medžiagos ir jų koncentracija.

Faktui, kad pirkėjai nesidomi, kokį fasuotą vandenį įsigyja, pritaria ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė. „Vartotojai mineraliniu vandeniu vadina ir natūralų mineralinį, ir šaltinio, ir stalo vandenį, nors tai yra skirtingi produktai. Jie skiriasi sudėtimis, leidžiamais ir naudojamais paruošimo būdais, taikomais reikalavimais jų fasavimui, ženklinimui“, – sako specialistė.

„Blogiausia tai, kad žmonės, kurie neskaito etikečių gali būti lengvai suklaidinti, nes vyrauja nuomonė, kad vanduo buteliuke yra vienodas ir visada naudingas. Taip nėra – skirtingos vandens rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis“, – sako G. Morkūnas.

Pasak asociacijos vadovo, apklausos metu buvo pastebėta, kad vandens buteliuko etiketę dažniausiai skaito aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai, o rečiau – žmonės, gaunantys mažiausias pajamas.

Kaip nurodo V. Galdikienė, natūralus mineralinis vanduo yra požeminis vanduo, kuris nuo paprasto geriamojo vandens skiriasi originalia chemine kompozicija. „Ištirpusios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudėtinės dalys lemia vandens teigiamą poveikį žmogaus organizmo fiziologinėms funkcijoms“, – teigia specialistė.

G. Morkūno teigimu, perkamo natūralaus mineralinio vandens buteliuko etiketėje galima pamatyti jame ištirpusių mineralų sąrašą ir jų kiekį vandenyje. „Iš skirtingų Lietuvos gręžinių išgaunamas vanduo turi kalcio, kalio, natrio, magnio, jodo ir kitų organizmui labai reikalingų mineralų, tačiau kiekvieno iš jų sudėtis yra skirtinga ir unikali, – teigia G. Morkūnas. – Mineralai dalyvauja virškinamojo trakto procesuose, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, išlaikyti tinkamą hormonų pusiausvyrą“.

Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų (54 proc.) renkasi būtent lietuvišką natūralų mineralinį vandenį. „Mūsų palyginti mažoje valstybėje yra registruota net 15 skirtingų natūralaus mineralinio vandens šaltinių, iš kurių išgaunamas tiek mažos, tiek vidutinės, tiek ir aukštos mineralinių druskų koncentracijos vanduo. Tai išskirtinis lietuviško natūralaus mineralinio vandens bruožas – toli gražu ne visos šalys pasižymi tokiu asortimentu“, – pasakoja asociacijos vadovas.

Gyventojų nuomonės tyrimą „Omnibus“ metodu atlikto tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų liepos mėnesį. Apklausoje dalyvavo tūkstantis respondentų visoje Lietuvoje.