Lietuvių šeimos – tarp finansiškai pažeidžiamiausių Europoje 

Pasaulinė Šveicarijos draudimo kompanijos „SwissRe“ 2010 m. draudimo rinkos apžvalga parodė, kad pagal gyvybės draudimo įmokų dydį Lietuva gerokai atsilieka nuo ES kaimynių – Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir kitų.

Ši apžvalga patvirtino ir ankstesnius Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenis, jog Lietuvos gyventojai labiau linkę rūpintis savo turto draudimu, o finansinei apsaugai ir gyvybės draudimui skiria tik trečdalį draudimo įmokų.

„SwissRe“ duomenimis, per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sumokėjo beveik 155 litus už gyvybės draudimą. Palyginimui – lenkai skyrė beveik 4 kartus daugiau (583 Lt vienam gyventojui), vengrai – 3,4 karto daugiau (530 Lt), čekai – 5,6 karto daugiau (870,48 Lt). Labiausiai rizika artimųjų finansiniam saugumui yra susirūpinę šveicarai, olandai, liuksemburgiečiai, danai, anglai. Statistiškai vienam šveicarui teko net po 9092 litus gyvybės draudimo įmokų per metus – 59 kartus daugiau nei Lietuvoje.

„Pirmaujančios šalys pasižymi ilgomis finansų valdymo ir tvarkymo tradicijomis, jose įprasta šeimos finansinį gyvenimą pradėti nuo galimų rizikų įsivertinimo ir sprendimų aptarimo bei priėmimo. Lietuvoje tokiomis tradicijomis pasigirti negalime, jos dar tik pradeda formuotis, tad visko tenka mokytis pamažu. Tenka apgailestauti, kad nemažai šeimų apie finansinio saugumo poreikį supranta tik įvykus nelaimei. Finansinė apsauga ir jos sprendimai turėtų būti planuojami ne nelaimės akivaizdoje, o sąmoningai vertinant šeimos finansinę situaciją ir svarstant įvairius „kas būtų, jeigu“ scenarijus“, – sako „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.

Anot jo, gyvybės draudimas yra tik vienas iš būdų apsaugoti šeimos finansinį gyvenimą. Pasak jo, finansinė apsauga gali būti ir santaupos, jei jų sukaupta pakankamai, kad pagelbėtų netekus reikšmingos dalies pajamų. Jei šeima yra aptarusi, kad finansine „pagalve“ galėtų tapti nekilnojamasis turtas, patartina iš anksto įsivertinti galimybes jį parduoti, nes kai sprendimai priimami staiga ir dar sudėtingomis aplinkybėmis, kyla rizika patirti didelių nuostolių. O skaičiuojant finansine išraiška, artimųjų apsaugai gali pakakti ir tiek pinigų, kiek yra skiriama įprastam Privalomajam vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui.

Šių metų balandį „Swedbank“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nesusimąsto apie savo šeimų finansinę apsaugą ir nesidomi galimais sprendimais.

M. Jusiaus teigimu, finansinės apsaugos temos dažniausiai vengia mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

„Manydami, kad finansinė apsauga aktuali tik didesnes pajamas gaunantiesiems asmenims, jie savo artimuosius palieka be jokio „gelbėjimosi rato“. Tai reiškia, kad mažas pajamas gaunanti ir santaupų neturinti šeima nelaimės atveju susidurtų su rimtais finansiniais rūpesčiais. Iš anksto planuojant šeimos finansinį gyvenimą, to galima išvengti“, – sako M. Jusius.

Tyrimų bendrovės atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, tik mažiau nei ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų stengiasi numatyti galimas grėsmes savo šeimų finansams ir ieško sprendimų, kaip apsaugoti artimuosius. Gerokai mažesnė dalis (14 proc.) tikina finansinės apsaugos neplanuojantys, tačiau naudojasi bent vienu ar keliais su finansine apsauga susijusiais sprendimais. Didžioji dauguma – 58 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų – nesusimąsto apie finansinę apsaugą ir stengiasi užsitikrinti pakankamą pajamų kiekį šiandienos poreikiams.

Gyventojų apklausą apie artimųjų finansinę apsaugą „Swedbank“ užsakymu balandžio mėn. pabaigoje atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1000 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.


Lietuvių šeimos – tarp finansiškai pažeidžiamiausių Europoje 

Pasaulinė Šveicarijos draudimo kompanijos „SwissRe“ 2010 m. draudimo rinkos apžvalga parodė, kad pagal gyvybės draudimo įmokų dydį Lietuva gerokai atsilieka nuo ES kaimynių – Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir kitų.

Ši apžvalga patvirtino ir ankstesnius Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenis, jog Lietuvos gyventojai labiau linkę rūpintis savo turto draudimu, o finansinei apsaugai ir gyvybės draudimui skiria tik trečdalį draudimo įmokų.

„SwissRe“ duomenimis, per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sumokėjo beveik 155 litus už gyvybės draudimą. Palyginimui – lenkai skyrė beveik 4 kartus daugiau (583 Lt vienam gyventojui), vengrai – 3,4 karto daugiau (530 Lt), čekai – 5,6 karto daugiau (870,48 Lt). Labiausiai rizika artimųjų finansiniam saugumui yra susirūpinę šveicarai, olandai, liuksemburgiečiai, danai, anglai. Statistiškai vienam šveicarui teko net po 9092 litus gyvybės draudimo įmokų per metus – 59 kartus daugiau nei Lietuvoje.

„Pirmaujančios šalys pasižymi ilgomis finansų valdymo ir tvarkymo tradicijomis, jose įprasta šeimos finansinį gyvenimą pradėti nuo galimų rizikų įsivertinimo ir sprendimų aptarimo bei priėmimo. Lietuvoje tokiomis tradicijomis pasigirti negalime, jos dar tik pradeda formuotis, tad visko tenka mokytis pamažu. Tenka apgailestauti, kad nemažai šeimų apie finansinio saugumo poreikį supranta tik įvykus nelaimei. Finansinė apsauga ir jos sprendimai turėtų būti planuojami ne nelaimės akivaizdoje, o sąmoningai vertinant šeimos finansinę situaciją ir svarstant įvairius „kas būtų, jeigu“ scenarijus“, – sako „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.

Anot jo, gyvybės draudimas yra tik vienas iš būdų apsaugoti šeimos finansinį gyvenimą. Pasak jo, finansinė apsauga gali būti ir santaupos, jei jų sukaupta pakankamai, kad pagelbėtų netekus reikšmingos dalies pajamų. Jei šeima yra aptarusi, kad finansine „pagalve“ galėtų tapti nekilnojamasis turtas, patartina iš anksto įsivertinti galimybes jį parduoti, nes kai sprendimai priimami staiga ir dar sudėtingomis aplinkybėmis, kyla rizika patirti didelių nuostolių. O skaičiuojant finansine išraiška, artimųjų apsaugai gali pakakti ir tiek pinigų, kiek yra skiriama įprastam Privalomajam vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui.

Šių metų balandį „Swedbank“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nesusimąsto apie savo šeimų finansinę apsaugą ir nesidomi galimais sprendimais.

M. Jusiaus teigimu, finansinės apsaugos temos dažniausiai vengia mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

„Manydami, kad finansinė apsauga aktuali tik didesnes pajamas gaunantiesiems asmenims, jie savo artimuosius palieka be jokio „gelbėjimosi rato“. Tai reiškia, kad mažas pajamas gaunanti ir santaupų neturinti šeima nelaimės atveju susidurtų su rimtais finansiniais rūpesčiais. Iš anksto planuojant šeimos finansinį gyvenimą, to galima išvengti“, – sako M. Jusius.

Tyrimų bendrovės atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, tik mažiau nei ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų stengiasi numatyti galimas grėsmes savo šeimų finansams ir ieško sprendimų, kaip apsaugoti artimuosius. Gerokai mažesnė dalis (14 proc.) tikina finansinės apsaugos neplanuojantys, tačiau naudojasi bent vienu ar keliais su finansine apsauga susijusiais sprendimais. Didžioji dauguma – 58 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų – nesusimąsto apie finansinę apsaugą ir stengiasi užsitikrinti pakankamą pajamų kiekį šiandienos poreikiams.

Gyventojų apklausą apie artimųjų finansinę apsaugą „Swedbank“ užsakymu balandžio mėn. pabaigoje atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1000 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.