A.Zuokas ir V.Grubliauskas – geriausiai vertinami naujieji merai

Sostinės ir uostamiesčio merai Artūras Zuokas bei Vytautas Grubliauskas sulaukia palankiausių vertinimų tarp visų naujųjų didmiesčių merų. Tiesa, dvi ryškiausios asmenybės merų kastoje pasižymi ir didžiausiu prieštarų tarp rinkėjų skaičiumi.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugpjūtį atlikta apklausa. Anot apklaustųjų, vilniečiai su A. Zuoku sieja didžiausius lūkesčius tarp visų didmiesčių gyventojų, tačiau sostinėje taip pat didžiausia meru nepatenkintų rinkėjų masė.

Tuo tarpu klaipėdiečiai naujuoju miesto vadovu patenkinti kur kas labiau nei kitų didmiesčių gyventojai. Bet taip pat pastebėtina, kad būtent Klaipėdoje daugiausiai rinkėjų iš dabartinės miesto galvos tikisi mažiau nei iš jo pirmtakų.

Vilniaus ir Klaipėdos merai – populiarumo lyderiai

Daugiausiai rinkėjų, teigiamai vertinančių naujojo mero asmenybe, yra Klaipėdoje. V. Grubliausku patenkinti 37 proc. uostamiesčio gyventojų, greičiau patenkinti nei nepatenkinti – 32 proc. Labiau ar mažiau neigiamai naująjį merą vertina iš viso 14 proc. apklaustų klaipėdiečių.

Antroje vietoje pagal šį rodiklį žengia A. Zuokas. Po keleto metų pertraukos į sostinės vadovo kėdę sugrįžusiu politiku patenkinti 31 proc. vilniečių, greičiau patenkinti nei nepatenkinti – 23 proc. Nepasitenkinimą mero asmenybe išreiškė 42 proc. respondentų Vilniuje: greičiau nepatenkinti nei patenkinti meru yra 18 proc. sostinės gyventojų, griežtą nepasitenkinimą A. Zuoku išreiškė 24 proc. respondentų. Pastarasis rodiklis – aukščiausias tarp visų didmiesčių merų. A. Zuokas taip pat išsiskiria tuo, kad nepalieka abejingų. Vos 5 proc. apklaustų vilniečių – mažiausiai tarp visų didmiesčių gyventojų – apie merą neturėjo nuomonės.

Kauno meras Rimantas Mikaitis Laikinosios sostinės gyventojams dar nepadarė didesnio įspūdžio. Greičiau patenkinti nei nepatenkini juo yra 35 proc. kauniečių – tai aukščiausias rezultatas. Tačiau tvirtai teigiamai merą vertina vos 9 proc. respondentų, o 27 proc. dar neturi nuomonės.

Tuo tarpu Šiaulių ir Panevėžio merai Justinas Sartauskas bei Povilas Vadopolas, regis, miestiečiams yra mažiausiai pastebimi. Net 36 proc. apklaustų šiauliečių teigė nežinantys, kaip vertinti J. Sartauską, tokią pat nuomonę apie P. Vadopolą išsakė kas trečias panevėžietis. Panevėžio meras – lyderis tarp prasčiausiai vertinamų merų: net 45 proc. miesto gyventojų daugiau ar mažiau nepatenkinti P. Vadopolu.

Ar Jūs patenkintas/ -a Jūsų miesto tarybos išrinktu nauju miesto meru?

                                         
Vilnius  
Kaunas  
Klaipėda  
Šiauliai  
Panevėžys  
Patenkintas                           
30,7 9,1 37,3 2,1 2,2
Greičiau patenkintas                 
22,7 34,5 32,2 23,4 20,4
Greičiau nepatenkintas               
17,8 19,1 16,9 31,9 23,9
Nepatenkintas                            
23,9 10,0 6,8 6,4 20,9
Nežino/ neatsakė                         
4,9 27,3 6,8 36,2 32,6

Didžiausias viltis sieja su A. Zuoku

Jau minėti Šiaulių ir Panevėžio merai rinkėjams kelia mažiausiai optimizmo. Tik atitinkamai 13 proc. šiauliečių ir 15 proc. panevėžiečių iš dabartinių merų tikisi daugiau nei iš jų pirmtakų. Tuo tarpu neabejotinas lyderis pagal šį rodiklį – A. Zuokas.

Beveik pusė (47 proc.) apklaustų vilniečių iš dabartinio sostinės vadovo tikisi daugiau nei iš jo pirmtakų. Antras pagal šį rodiklį – populiarusis uostamiesčio vadovas V. Grubliauskas (35 proc.). Iš Kauno mero R. Mikaičio daugiau nei iš ankstesnių miesto galvų tikisi 30 proc. kauniečių.

Klaipėdos meras savo miestelėnams taip pat kelia daugiausiai skepticizmo. 27 proc. klaipėdiečių iš V. Grubliausko tikisi mažiau nei iš ankstesnių merų. Tokią pat nuomonę apie dabartinius miesto vadovus išsakė 20 proc. panevėžiečių, 17 proc. šiauliečių ir 15 proc. vilniečių. Mažiausiai skepticizmo kelia Kauno meras R. Mikaitis: tik 8 proc. Laikinosios sostinės gyventojų mano, kad jis dirbs prasčiau už pirmtakus.

Bendra tendencija tokia, kad didmesčių gyventojai nelinkę tikėtis didelių permainų pasikeitus merui. 35-43 proc. respondentų nurodė iš naujosios miesto galvos laukiantys tiek pat, kiek iš ankstesnių. Tik Vilniuje daugiau respondentų tikisi permainų, o ne maždaug to paties, kas buvo lig šiol.

Kokius lūkesčius Jūs siejate su naujuoju miesto vadovu?

                                                         
Vilnius  
Kaunas  
Klaipėda  
Šiauliai  
Panevėžys  
Tikiuosi daugiau, nei iš buvusių             
47,2 30,0 34,5 12,8 15,2
Tikiuosi tiek pat, kiek iš buvusių            
35,0 42,7 35,6 42,6 36,4
Tikiuosi mažiau, nei iš buvusių               
15,3 8,2 26,5 17,0 20,1
Nežino/ neatsakė                                   
2,5 19,1 3,4 27,6 28,3

Populiarumas: viešųjų ryšių ir politinio įdirbio suma

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas DELFI teigė, kad A. Zuoko ir V. Grubliausko populiarumas pirmiausiai sietinas su tuo, jog šie du politikai nėra naujokai viešojoje erdvėje. Esą Vilniaus ir Klaipėdos merai už savo kolegas kituose didmiesčiuose pranašesni tiek pagal sugebėjimą rodytis visuomenei, tiek pagal susikrautą politinį kapitalą.

„Matyt, šitie miestų merai bent jau ryškiausiai yra matomi savo viešosiose erdvėse. Ypač, aišku, A. Zuokas. Jis viešųjų ryšių prasme yra pakankamai aktyvus ir tarsi bando sukurti daug lūkesčių miestiečiams“, - kalbėjo T. Janeliūnas, pažymėdamas, kad su mero veikla susiję ne tik didžiuliai vilniečių lūkesčiai, bet ir nemenkas nepasitenkinimas.

„Daug matoma viešos populiarios veiklos, bet realiai gyvenimas mieste taip akivaizdžiai nesikeičia. Matyt, tie, kurie iš principo nemėgo arba nemėgsta dabartinio mero, neranda jokių argumentų, už ką galėtų pozityviau vertinti A. Zuoką“, - pridūrė politologas.

Pasak jo, kiti didmiesčių merai neturi susikrovę tiek politinio kapitalo ir, palyginti su A. Zuoku ar V. Grubliausku, yra menkai žinomi politikai. Galbūt dėl to kitų didmiesčių gyventojai praėjus pusmečiui nuo valdžios pasikeitimo vis dar negali nieko pasakyti apie naująjį merą.

„Reikia pripažinti: tai yra pakankamai menkai žinomi ar bent jau iki šiol neįsitvirtinę nacionaliniu mastu vertinami politikai. Tai yra vietinio lygmens, siauresniam ratui žinomi politikai, - aiškino TSPMI dėstytojas. - Klaipėdos meras net ir nacionaliniu mastu kartais yra labiau pastebimas negu, tarkim, Kauno. (...) Miestų merai negali būti tokie „pilki ūkininkai“, kurie galėtų tikėtis, jog juos vertins, gerbs ir mylės vien dėl to, kad nieko blogo nevyksta.“

Vis dėlto pašnekovas pažymėjo, kad kauniečių lūkesčius R. Mikaičio atžvilgiu turėtų formuoti keletas faktorių, ypač – neseniai pasibaigęs Europos vyrų krepšinio čempionatas. „Šioks toks miesto pagyvėjimas, manau, neišvengiamai turėtų būti į naudą“, - svarstė politologas.

Didmiesčių gyventojai iš merų stebuklų nebelaukia

T. Janeliūno teigimu, tai, jog didžioji masė didmiesčių gyventojų (išskyrus vilniečius, kurie labai daug tikisi iš A. Zuoko) su naujaisiais merais nesieja didelių vilčių, yra suprantama. Esą gyventojai įsisąmonina, kad nuo vieno žmogaus ne tiek daug ir priklauso.

„Greičiausiai yra tam tikras susitaikymas su tuo, kad vienas žmogus iš esmės nieko nepakeis ir kažko tikėtis stebuklingo iš naujųjų merų neverta. Čia, sakyčiau, ne tiek nusivylimas, kiek tam tikras racionalus požiūris. Kad kažkokių stebuklų, naujų herojų greičiausiai jau nebebus. Tiesiog reikia pakankamai blaiviai žiūrėti į tai, kas vyksta, ir tikėtis, kad politikai bent jau pakankamai profesionaliai atliks tą darbą, kuriam yra išrinkti“, - reziumavo T. Janeliūnas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugpjūčio10-18 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 

 


A.Zuokas ir V.Grubliauskas – geriausiai vertinami naujieji merai

Sostinės ir uostamiesčio merai Artūras Zuokas bei Vytautas Grubliauskas sulaukia palankiausių vertinimų tarp visų naujųjų didmiesčių merų. Tiesa, dvi ryškiausios asmenybės merų kastoje pasižymi ir didžiausiu prieštarų tarp rinkėjų skaičiumi.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugpjūtį atlikta apklausa. Anot apklaustųjų, vilniečiai su A. Zuoku sieja didžiausius lūkesčius tarp visų didmiesčių gyventojų, tačiau sostinėje taip pat didžiausia meru nepatenkintų rinkėjų masė.

Tuo tarpu klaipėdiečiai naujuoju miesto vadovu patenkinti kur kas labiau nei kitų didmiesčių gyventojai. Bet taip pat pastebėtina, kad būtent Klaipėdoje daugiausiai rinkėjų iš dabartinės miesto galvos tikisi mažiau nei iš jo pirmtakų.

Vilniaus ir Klaipėdos merai – populiarumo lyderiai

Daugiausiai rinkėjų, teigiamai vertinančių naujojo mero asmenybe, yra Klaipėdoje. V. Grubliausku patenkinti 37 proc. uostamiesčio gyventojų, greičiau patenkinti nei nepatenkinti – 32 proc. Labiau ar mažiau neigiamai naująjį merą vertina iš viso 14 proc. apklaustų klaipėdiečių.

Antroje vietoje pagal šį rodiklį žengia A. Zuokas. Po keleto metų pertraukos į sostinės vadovo kėdę sugrįžusiu politiku patenkinti 31 proc. vilniečių, greičiau patenkinti nei nepatenkinti – 23 proc. Nepasitenkinimą mero asmenybe išreiškė 42 proc. respondentų Vilniuje: greičiau nepatenkinti nei patenkinti meru yra 18 proc. sostinės gyventojų, griežtą nepasitenkinimą A. Zuoku išreiškė 24 proc. respondentų. Pastarasis rodiklis – aukščiausias tarp visų didmiesčių merų. A. Zuokas taip pat išsiskiria tuo, kad nepalieka abejingų. Vos 5 proc. apklaustų vilniečių – mažiausiai tarp visų didmiesčių gyventojų – apie merą neturėjo nuomonės.

Kauno meras Rimantas Mikaitis Laikinosios sostinės gyventojams dar nepadarė didesnio įspūdžio. Greičiau patenkinti nei nepatenkini juo yra 35 proc. kauniečių – tai aukščiausias rezultatas. Tačiau tvirtai teigiamai merą vertina vos 9 proc. respondentų, o 27 proc. dar neturi nuomonės.

Tuo tarpu Šiaulių ir Panevėžio merai Justinas Sartauskas bei Povilas Vadopolas, regis, miestiečiams yra mažiausiai pastebimi. Net 36 proc. apklaustų šiauliečių teigė nežinantys, kaip vertinti J. Sartauską, tokią pat nuomonę apie P. Vadopolą išsakė kas trečias panevėžietis. Panevėžio meras – lyderis tarp prasčiausiai vertinamų merų: net 45 proc. miesto gyventojų daugiau ar mažiau nepatenkinti P. Vadopolu.

Ar Jūs patenkintas/ -a Jūsų miesto tarybos išrinktu nauju miesto meru?

                                         
Vilnius  
Kaunas  
Klaipėda  
Šiauliai  
Panevėžys  
Patenkintas                           
30,7 9,1 37,3 2,1 2,2
Greičiau patenkintas                 
22,7 34,5 32,2 23,4 20,4
Greičiau nepatenkintas               
17,8 19,1 16,9 31,9 23,9
Nepatenkintas                            
23,9 10,0 6,8 6,4 20,9
Nežino/ neatsakė                         
4,9 27,3 6,8 36,2 32,6

Didžiausias viltis sieja su A. Zuoku

Jau minėti Šiaulių ir Panevėžio merai rinkėjams kelia mažiausiai optimizmo. Tik atitinkamai 13 proc. šiauliečių ir 15 proc. panevėžiečių iš dabartinių merų tikisi daugiau nei iš jų pirmtakų. Tuo tarpu neabejotinas lyderis pagal šį rodiklį – A. Zuokas.

Beveik pusė (47 proc.) apklaustų vilniečių iš dabartinio sostinės vadovo tikisi daugiau nei iš jo pirmtakų. Antras pagal šį rodiklį – populiarusis uostamiesčio vadovas V. Grubliauskas (35 proc.). Iš Kauno mero R. Mikaičio daugiau nei iš ankstesnių miesto galvų tikisi 30 proc. kauniečių.

Klaipėdos meras savo miestelėnams taip pat kelia daugiausiai skepticizmo. 27 proc. klaipėdiečių iš V. Grubliausko tikisi mažiau nei iš ankstesnių merų. Tokią pat nuomonę apie dabartinius miesto vadovus išsakė 20 proc. panevėžiečių, 17 proc. šiauliečių ir 15 proc. vilniečių. Mažiausiai skepticizmo kelia Kauno meras R. Mikaitis: tik 8 proc. Laikinosios sostinės gyventojų mano, kad jis dirbs prasčiau už pirmtakus.

Bendra tendencija tokia, kad didmesčių gyventojai nelinkę tikėtis didelių permainų pasikeitus merui. 35-43 proc. respondentų nurodė iš naujosios miesto galvos laukiantys tiek pat, kiek iš ankstesnių. Tik Vilniuje daugiau respondentų tikisi permainų, o ne maždaug to paties, kas buvo lig šiol.

Kokius lūkesčius Jūs siejate su naujuoju miesto vadovu?

                                                         
Vilnius  
Kaunas  
Klaipėda  
Šiauliai  
Panevėžys  
Tikiuosi daugiau, nei iš buvusių             
47,2 30,0 34,5 12,8 15,2
Tikiuosi tiek pat, kiek iš buvusių            
35,0 42,7 35,6 42,6 36,4
Tikiuosi mažiau, nei iš buvusių               
15,3 8,2 26,5 17,0 20,1
Nežino/ neatsakė                                   
2,5 19,1 3,4 27,6 28,3

Populiarumas: viešųjų ryšių ir politinio įdirbio suma

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas DELFI teigė, kad A. Zuoko ir V. Grubliausko populiarumas pirmiausiai sietinas su tuo, jog šie du politikai nėra naujokai viešojoje erdvėje. Esą Vilniaus ir Klaipėdos merai už savo kolegas kituose didmiesčiuose pranašesni tiek pagal sugebėjimą rodytis visuomenei, tiek pagal susikrautą politinį kapitalą.

„Matyt, šitie miestų merai bent jau ryškiausiai yra matomi savo viešosiose erdvėse. Ypač, aišku, A. Zuokas. Jis viešųjų ryšių prasme yra pakankamai aktyvus ir tarsi bando sukurti daug lūkesčių miestiečiams“, - kalbėjo T. Janeliūnas, pažymėdamas, kad su mero veikla susiję ne tik didžiuliai vilniečių lūkesčiai, bet ir nemenkas nepasitenkinimas.

„Daug matoma viešos populiarios veiklos, bet realiai gyvenimas mieste taip akivaizdžiai nesikeičia. Matyt, tie, kurie iš principo nemėgo arba nemėgsta dabartinio mero, neranda jokių argumentų, už ką galėtų pozityviau vertinti A. Zuoką“, - pridūrė politologas.

Pasak jo, kiti didmiesčių merai neturi susikrovę tiek politinio kapitalo ir, palyginti su A. Zuoku ar V. Grubliausku, yra menkai žinomi politikai. Galbūt dėl to kitų didmiesčių gyventojai praėjus pusmečiui nuo valdžios pasikeitimo vis dar negali nieko pasakyti apie naująjį merą.

„Reikia pripažinti: tai yra pakankamai menkai žinomi ar bent jau iki šiol neįsitvirtinę nacionaliniu mastu vertinami politikai. Tai yra vietinio lygmens, siauresniam ratui žinomi politikai, - aiškino TSPMI dėstytojas. - Klaipėdos meras net ir nacionaliniu mastu kartais yra labiau pastebimas negu, tarkim, Kauno. (...) Miestų merai negali būti tokie „pilki ūkininkai“, kurie galėtų tikėtis, jog juos vertins, gerbs ir mylės vien dėl to, kad nieko blogo nevyksta.“

Vis dėlto pašnekovas pažymėjo, kad kauniečių lūkesčius R. Mikaičio atžvilgiu turėtų formuoti keletas faktorių, ypač – neseniai pasibaigęs Europos vyrų krepšinio čempionatas. „Šioks toks miesto pagyvėjimas, manau, neišvengiamai turėtų būti į naudą“, - svarstė politologas.

Didmiesčių gyventojai iš merų stebuklų nebelaukia

T. Janeliūno teigimu, tai, jog didžioji masė didmiesčių gyventojų (išskyrus vilniečius, kurie labai daug tikisi iš A. Zuoko) su naujaisiais merais nesieja didelių vilčių, yra suprantama. Esą gyventojai įsisąmonina, kad nuo vieno žmogaus ne tiek daug ir priklauso.

„Greičiausiai yra tam tikras susitaikymas su tuo, kad vienas žmogus iš esmės nieko nepakeis ir kažko tikėtis stebuklingo iš naujųjų merų neverta. Čia, sakyčiau, ne tiek nusivylimas, kiek tam tikras racionalus požiūris. Kad kažkokių stebuklų, naujų herojų greičiausiai jau nebebus. Tiesiog reikia pakankamai blaiviai žiūrėti į tai, kas vyksta, ir tikėtis, kad politikai bent jau pakankamai profesionaliai atliks tą darbą, kuriam yra išrinkti“, - reziumavo T. Janeliūnas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugpjūčio10-18 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!