Atėjus dar vienai krizei Vyriausybės vairą A.Kubiliui patikėtų 9 proc. lietuvių

 Dar vieną šansą vaduoti Lietuvą iš krizės premjerui Andriui Kubiliui suteiktų beveik 9 proc. Lietuvos gyventojų, rodo DELFI užsakymu „Spinter“ tyrimų bendrovės atlikta apklausa. Valstybės vairą dar vienos krizės atveju jam patikėtų daugiausiai uždirbantys, auštąjį išsilavinimą turintys, didmiesčių gyventojai bei vyresni žmonės. 73,3 proc. apklaustųjų krizės atveju norėtų matyti kitą Vyriausybės vadovą, beveik penktadalis nuomonės neturi.

Politologas Antanas Kulakauskas mano, kad prie urnų rinkėjai gali išreikšti visai priešingą valią, kaip nutiko Lenkijoje, nes neretai neigiamas vertinimas siejamas su emociniu nepasitenkinimu, o ne politine valia. „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad visuomenė nesuprato ir nesupranta, kad krizės akivaizdoje Lietuvai nebuvo kito kelio kaip taupyti, todėl daugelis apklaustųjų jaučia asmenines nuoskaudas dėl skaudžių taupymo pasekmių. Jeigu Lietuva būtų praradusi tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą ir būtų prireikę, kaip ir latviams, kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, pensijos būtų mažėję du arba tris kartus daugiau, kaip ir kitos išmokos bei valstybės tarnautojų atlyginimai nei tai atsitiko prieš dvejus metus.


„Šios Vyriausybės klaida yra tai, kad ji nesugebėjo išaiškinti, kad taupymas buvo būtinas. Aišku, galima diskutuoti, ar nebuvo galima kitur sumažinti išlaidų, bet diskusija dėl to nevyksta. Dažniausiai vyksta dėl to, kad buvo pasirinktas neteisingas kelias, nes kitos valstybės tuo metu skolinosi ir skatino ekonomiką. Nors neatkreipiamas dėmesys, kad Lietuva tuo metu nebūtų turėjusi kaip pasiskolinti“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Anot jo, šios vasaros įvykiai parodė, kad ir galingiausia pasaulio ekonomika JAV, spausdinusi pinigus atsidūrė ties bankroto riba, ko neišvengs ir Graikija, pasirinkusi turėti didelį biudžeto deficitą.

„Akivaizdžiai matyti, kad jos tokia politika problemą tik atidėjo. O Lietuva, Latvija ir Estija tą problemą išsprendė ir yra vienintelės visoje ES greitai augančios valstybės“, - sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, už A. Kubiliaus kandidatūrą dar vienai krizei pasisakę apklaustieji veikiausiai yra aukštesnio išsilavinimo, dažniau besidomintys ekonomine aplinka visame pasaulyje.

Panašios nuomonės laikosi ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Antanas Kulakauskas. Jis įsitikinęs, kad tokios apklausos labiau atspindi emocinį nepasitenkinimą, o ne politinę valią. Prieš Lenkijoje vykusius rinkimus, kuriuos laimėjo premjeras Donaldas Tuskas, daugiau nei pusė apklaustųjų buvo nepatenkinti jo valdžia, tačiau rinkimuose laimėjo trečdalis palaikęs premjerą.

„Kai klausi, sako, kad nepatenkinti. Bet paaiškinti, kodėl nepatenkinti, negali. Nes tai ne politinis vertinimas, o savo santykio susiejimas. Jie suvokia, kad valdžia turi visais rūpintis. O jie patys į rinkimus dažniausiai nevaikšto“, - kalba A. Kulakauskas, pabrėždamas, kad norint suvokti, kaip iš tiesų balsuotų rinkėjai, reiktų atskirų apklausų, o apmaudą dėl krizės jie veikiausiai susieja su valdančiosiomis partijomis.

Viena svarbiausių tokio nepasitikėjimo ir nepopuliarumo Vyriausybės ir paties premjero priežasčių A. Kulakauskas įvardija šaltą laikyseną viešumoje ir ryšių su visuomene stygių, dėl premjeras buvo kritikuotas ir kadencijos pradžioje – kad visuomenei nebuvo išaiškinti svarbūs sprendimai.

„Jis beveik iš anksto pasako, kad taip, kaip jūs norite – nebus. (...) Ir niekas iš premjero aplinkos nesušvelnina to kalbėjimo tono (...). Jau vyrauja tokia nuomonė, kad premjeras arogantiškas. Gal jis iš tiesų arogantiškas, gal tiesiog jau susitaikė su savo istorine misija, kuri, jei niekas nepasikeis, baigsis po šios kadencijos“, - svarstė politologas. Jo nuomone, veikiausiai Vyriausybės vairas po naujų rinkimų A. Kubiliui nebeteks.

„Vieša erdvė yra užpildyta žiauria kritika, tačiau konservatorių padėtis prieš rinkimus gerokai geresnė nei atrodo pasižiūrėjus į viešąją erdvę. Negresia taip, kad konservatoriai su savo lyderio vieno menku populiarumu nepatektų į Seimą. Akmenimis turi lyti, kad taip atsitiktų“, - kalbėjo A. Kulakauskas.

Ar patikėtumėte A.Kubiliaus vyriausybei dar kartą vesti Lietuvą iš krizės? (proc.) 

 

Taip 8,9
Ne 73,3
Nežino/ neatsakė 17,8
Iš viso 100

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 12-19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.


Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!


Atėjus dar vienai krizei Vyriausybės vairą A.Kubiliui patikėtų 9 proc. lietuvių

 Dar vieną šansą vaduoti Lietuvą iš krizės premjerui Andriui Kubiliui suteiktų beveik 9 proc. Lietuvos gyventojų, rodo DELFI užsakymu „Spinter“ tyrimų bendrovės atlikta apklausa. Valstybės vairą dar vienos krizės atveju jam patikėtų daugiausiai uždirbantys, auštąjį išsilavinimą turintys, didmiesčių gyventojai bei vyresni žmonės. 73,3 proc. apklaustųjų krizės atveju norėtų matyti kitą Vyriausybės vadovą, beveik penktadalis nuomonės neturi.

Politologas Antanas Kulakauskas mano, kad prie urnų rinkėjai gali išreikšti visai priešingą valią, kaip nutiko Lenkijoje, nes neretai neigiamas vertinimas siejamas su emociniu nepasitenkinimu, o ne politine valia. „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad visuomenė nesuprato ir nesupranta, kad krizės akivaizdoje Lietuvai nebuvo kito kelio kaip taupyti, todėl daugelis apklaustųjų jaučia asmenines nuoskaudas dėl skaudžių taupymo pasekmių. Jeigu Lietuva būtų praradusi tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą ir būtų prireikę, kaip ir latviams, kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, pensijos būtų mažėję du arba tris kartus daugiau, kaip ir kitos išmokos bei valstybės tarnautojų atlyginimai nei tai atsitiko prieš dvejus metus.


„Šios Vyriausybės klaida yra tai, kad ji nesugebėjo išaiškinti, kad taupymas buvo būtinas. Aišku, galima diskutuoti, ar nebuvo galima kitur sumažinti išlaidų, bet diskusija dėl to nevyksta. Dažniausiai vyksta dėl to, kad buvo pasirinktas neteisingas kelias, nes kitos valstybės tuo metu skolinosi ir skatino ekonomiką. Nors neatkreipiamas dėmesys, kad Lietuva tuo metu nebūtų turėjusi kaip pasiskolinti“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Anot jo, šios vasaros įvykiai parodė, kad ir galingiausia pasaulio ekonomika JAV, spausdinusi pinigus atsidūrė ties bankroto riba, ko neišvengs ir Graikija, pasirinkusi turėti didelį biudžeto deficitą.

„Akivaizdžiai matyti, kad jos tokia politika problemą tik atidėjo. O Lietuva, Latvija ir Estija tą problemą išsprendė ir yra vienintelės visoje ES greitai augančios valstybės“, - sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, už A. Kubiliaus kandidatūrą dar vienai krizei pasisakę apklaustieji veikiausiai yra aukštesnio išsilavinimo, dažniau besidomintys ekonomine aplinka visame pasaulyje.

Panašios nuomonės laikosi ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Antanas Kulakauskas. Jis įsitikinęs, kad tokios apklausos labiau atspindi emocinį nepasitenkinimą, o ne politinę valią. Prieš Lenkijoje vykusius rinkimus, kuriuos laimėjo premjeras Donaldas Tuskas, daugiau nei pusė apklaustųjų buvo nepatenkinti jo valdžia, tačiau rinkimuose laimėjo trečdalis palaikęs premjerą.

„Kai klausi, sako, kad nepatenkinti. Bet paaiškinti, kodėl nepatenkinti, negali. Nes tai ne politinis vertinimas, o savo santykio susiejimas. Jie suvokia, kad valdžia turi visais rūpintis. O jie patys į rinkimus dažniausiai nevaikšto“, - kalba A. Kulakauskas, pabrėždamas, kad norint suvokti, kaip iš tiesų balsuotų rinkėjai, reiktų atskirų apklausų, o apmaudą dėl krizės jie veikiausiai susieja su valdančiosiomis partijomis.

Viena svarbiausių tokio nepasitikėjimo ir nepopuliarumo Vyriausybės ir paties premjero priežasčių A. Kulakauskas įvardija šaltą laikyseną viešumoje ir ryšių su visuomene stygių, dėl premjeras buvo kritikuotas ir kadencijos pradžioje – kad visuomenei nebuvo išaiškinti svarbūs sprendimai.

„Jis beveik iš anksto pasako, kad taip, kaip jūs norite – nebus. (...) Ir niekas iš premjero aplinkos nesušvelnina to kalbėjimo tono (...). Jau vyrauja tokia nuomonė, kad premjeras arogantiškas. Gal jis iš tiesų arogantiškas, gal tiesiog jau susitaikė su savo istorine misija, kuri, jei niekas nepasikeis, baigsis po šios kadencijos“, - svarstė politologas. Jo nuomone, veikiausiai Vyriausybės vairas po naujų rinkimų A. Kubiliui nebeteks.

„Vieša erdvė yra užpildyta žiauria kritika, tačiau konservatorių padėtis prieš rinkimus gerokai geresnė nei atrodo pasižiūrėjus į viešąją erdvę. Negresia taip, kad konservatoriai su savo lyderio vieno menku populiarumu nepatektų į Seimą. Akmenimis turi lyti, kad taip atsitiktų“, - kalbėjo A. Kulakauskas.

Ar patikėtumėte A.Kubiliaus vyriausybei dar kartą vesti Lietuvą iš krizės? (proc.) 

 

Taip 8,9
Ne 73,3
Nežino/ neatsakė 17,8
Iš viso 100

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 12-19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.


Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!