Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksas: įmonės savo pusmečio perspektyvas vertina atsargiai

Pirmą kartą paskelbtas banko SNORAS indeksas, kuris atspindi Lietuvos verslininkų lūkesčius dėl jų vadovaujamų įmonių perspektyvų per artimiausius šešis mėnesius. Šiuo metu indekso reikšmė siekia +5,2 ir rodo santūrų verslo atstovų optimizmą. Didžiausią įtaką bendram teigiamam indekso rodikliui turėjo planai investuoti į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, o prasčiausiai įmonių vadovai vertina pardavimų ir pelno pokyčius (+1,1). Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksą planuojama skelbti kiekvieną metų ketvirtį.

„Lietuvos verslininkai, matydami neaiškias ekonomikos augimo perspektyvas, kol kas atsargiai vertina savo vadovaujamų įmonių ateitį. Be to, verslo atstovai dar nėra tikri, ar jau pasibaigė sunkmetis. Vertinant pagal įmonės dydį, optimistiškai savo perspektyvas per artimiausius šešis mėnesius vertina didžiosios bendrovės, o smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nusiteikusios pesimistiškiau“, – teigia Modestas Keliauskas, banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

Pasak jo, banko SNORAS indeksas pasižymi tuo, kad vertinama konkrečių šalies įmonių situacija, neįskaičiuojant jų lūkesčių apie bendrą Lietuvos ūkio padėtį.

Banko SNORAS indeksą sudarantys keturi subindeksai šiuo metu yra teigiami. Didžiausias yra kokybinės plėtros, kuri apima įmonės investicijas į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, subindeksas (+9,8). Pasak M. Keliausko, verslas ieško inovatyvių sprendimų ir didesnį dėmesį skiria darbuotojų kompetencijai tam, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Kokybinės plėtros subindekso reikšmę labiausiai nulemia didžiųjų įmonių optimizmas (+20,3), o smulkaus ir vidutinio verslo segmentas gerokai santūresnis – jų subindeksų reikšmės siekia atitinkamai +3,8 ir +3,1.

Verslas pozityviai vertina investicijų finansavimo galimybes, o šio subindekso reikšmė siekia +5,6. „Abiejų verslo finansavimo galimybių subindeksą formuojančių rodiklių reikšmės panašios – galimybių investicijas finansuoti įmonės arba akcininkų lėšomis rodiklis siekia +6,8, o banko lėšomis – +4,4. Geriau finansavimo galimybes vertina didžiosios įmonės, o vidutinio dydžio įmonės nėra nusiteikusios taip optimistiškai“, – sako banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

62 proc. apklaustų įmonių vadovų linkę manyti, kad jų vadovaujamų įmonių galimybės pasiskolinti iš banko per artimiausius šešis mėnesius nepasikeis, o 5 proc. apklaustųjų atsakė, jog galimybės pasiskolinti šiek tiek ir labai padidės. Tai, kad galimybės pasiskolinti iš banko šiek tiek ir labai sumažės, teigė 12 proc. respondentų, o 21 proc. įmonių vadovų nežino, ar situacija pasikeis. Optimistiškiau skolinimosi iš banko galimybes vertina didesnių įmonių atstovai.

Kiekybinės plėtros, kuri apima įmonių ketinimus investuoti į techninius pajėgumus ir darbuotojų skaičių didinimą, subindekso reikšmė siekia +4,4. „Pozityvią šio subindekso reikšmę lemia įmonių ketinimai investuoti į techninius pajėgumus (+10,5), o dėl darbuotojų skaičiaus didinimo įmonės nėra tokios optimistiškos (-1,7). Kiekybinę plėtrą dažniau planuoja didžiosios įmonės, mažosios tikisi išlaikyti esamą situaciją, o vidutinės dažniau planuoja ir galimą nedidelį susitraukimą“, – teigia M. Keliauskas.

Pardavimų ir pelno subindeksas yra tik nežymiai teigiamas (+1,1). Pasak banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktoriaus, per artimiausią pusmetį verslas linkęs tikėti augsiančiais pardavimais (+2,9), tačiau pelno pokyčio prognozės – mažiau optimistinės (-0,8). Mažos ir vidutinės įmonės artimiausią pusmetį šiuo atžvilgiu vertina pesimistiškai – jų subindekso reikšmės (atitinkamai -11,2 ir -6,3) rodo kritimą, o didžiųjų įmonių vadovų lūkesčiai išlieka teigiami (+19,3).

Lietuvos verslo įmonių apklausoje dalyvavo 302 bendrovės iš visos Lietuvos. Apklausa atlikta 2011 m. rugsėjo 1-20 d., standartizuoto telefoninio interviu būdu (angl. Computer Assisted Telephone Interview, CATI). Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.


Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksas: įmonės savo pusmečio perspektyvas vertina atsargiai

Pirmą kartą paskelbtas banko SNORAS indeksas, kuris atspindi Lietuvos verslininkų lūkesčius dėl jų vadovaujamų įmonių perspektyvų per artimiausius šešis mėnesius. Šiuo metu indekso reikšmė siekia +5,2 ir rodo santūrų verslo atstovų optimizmą. Didžiausią įtaką bendram teigiamam indekso rodikliui turėjo planai investuoti į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, o prasčiausiai įmonių vadovai vertina pardavimų ir pelno pokyčius (+1,1). Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksą planuojama skelbti kiekvieną metų ketvirtį.

„Lietuvos verslininkai, matydami neaiškias ekonomikos augimo perspektyvas, kol kas atsargiai vertina savo vadovaujamų įmonių ateitį. Be to, verslo atstovai dar nėra tikri, ar jau pasibaigė sunkmetis. Vertinant pagal įmonės dydį, optimistiškai savo perspektyvas per artimiausius šešis mėnesius vertina didžiosios bendrovės, o smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nusiteikusios pesimistiškiau“, – teigia Modestas Keliauskas, banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

Pasak jo, banko SNORAS indeksas pasižymi tuo, kad vertinama konkrečių šalies įmonių situacija, neįskaičiuojant jų lūkesčių apie bendrą Lietuvos ūkio padėtį.

Banko SNORAS indeksą sudarantys keturi subindeksai šiuo metu yra teigiami. Didžiausias yra kokybinės plėtros, kuri apima įmonės investicijas į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, subindeksas (+9,8). Pasak M. Keliausko, verslas ieško inovatyvių sprendimų ir didesnį dėmesį skiria darbuotojų kompetencijai tam, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Kokybinės plėtros subindekso reikšmę labiausiai nulemia didžiųjų įmonių optimizmas (+20,3), o smulkaus ir vidutinio verslo segmentas gerokai santūresnis – jų subindeksų reikšmės siekia atitinkamai +3,8 ir +3,1.

Verslas pozityviai vertina investicijų finansavimo galimybes, o šio subindekso reikšmė siekia +5,6. „Abiejų verslo finansavimo galimybių subindeksą formuojančių rodiklių reikšmės panašios – galimybių investicijas finansuoti įmonės arba akcininkų lėšomis rodiklis siekia +6,8, o banko lėšomis – +4,4. Geriau finansavimo galimybes vertina didžiosios įmonės, o vidutinio dydžio įmonės nėra nusiteikusios taip optimistiškai“, – sako banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

62 proc. apklaustų įmonių vadovų linkę manyti, kad jų vadovaujamų įmonių galimybės pasiskolinti iš banko per artimiausius šešis mėnesius nepasikeis, o 5 proc. apklaustųjų atsakė, jog galimybės pasiskolinti šiek tiek ir labai padidės. Tai, kad galimybės pasiskolinti iš banko šiek tiek ir labai sumažės, teigė 12 proc. respondentų, o 21 proc. įmonių vadovų nežino, ar situacija pasikeis. Optimistiškiau skolinimosi iš banko galimybes vertina didesnių įmonių atstovai.

Kiekybinės plėtros, kuri apima įmonių ketinimus investuoti į techninius pajėgumus ir darbuotojų skaičių didinimą, subindekso reikšmė siekia +4,4. „Pozityvią šio subindekso reikšmę lemia įmonių ketinimai investuoti į techninius pajėgumus (+10,5), o dėl darbuotojų skaičiaus didinimo įmonės nėra tokios optimistiškos (-1,7). Kiekybinę plėtrą dažniau planuoja didžiosios įmonės, mažosios tikisi išlaikyti esamą situaciją, o vidutinės dažniau planuoja ir galimą nedidelį susitraukimą“, – teigia M. Keliauskas.

Pardavimų ir pelno subindeksas yra tik nežymiai teigiamas (+1,1). Pasak banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktoriaus, per artimiausią pusmetį verslas linkęs tikėti augsiančiais pardavimais (+2,9), tačiau pelno pokyčio prognozės – mažiau optimistinės (-0,8). Mažos ir vidutinės įmonės artimiausią pusmetį šiuo atžvilgiu vertina pesimistiškai – jų subindekso reikšmės (atitinkamai -11,2 ir -6,3) rodo kritimą, o didžiųjų įmonių vadovų lūkesčiai išlieka teigiami (+19,3).

Lietuvos verslo įmonių apklausoje dalyvavo 302 bendrovės iš visos Lietuvos. Apklausa atlikta 2011 m. rugsėjo 1-20 d., standartizuoto telefoninio interviu būdu (angl. Computer Assisted Telephone Interview, CATI). Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.