25 proc. pirkėjų yra tekę atsisakyti prekės, kai negalėjo atsiskaityti kortele

Statistikos departamento duomenimis, mokėjimo kortelių šalyje išduota daugiau nei yra gyventojų, tačiau šalies bankų duomenys rodo, kad galimybių jomis atsiskaityti Lietuvoje yra mažiausiai Baltijos šalyse. Atsiskaitymo kortelėmis vietų trūkumą patvirtina ir birželio mėnesį „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys. Daugiau nei pusė (51 proc.) tyrimo dalyvių teigia, kad bent kelis kartus per mėnesį teko mokėti grynaisiais, nes nebuvo galimybės atsiskaityti kortele. 25 proc. respondentų nurodo, jog jiems yra tekę atsisakyti prekės ar paslaugos vietoje, kurioje negalėjo atsiskaityti kortele.

Dainius Vilčinskas, „Swedbank“ Projektų finansavimo ir lėšų valdymo departamento direktorius, daro prielaidą, kad dar aktyvesniam kortelių naudojimui trūksta atsiskaitymų jomis vietų. Tarp Baltijos šalių Lietuvoje atsiskaitymo kortele vietų yra mažiausiai. Tūkstančiui gyventojų Lietuvoje tenka 8,4 elektroninių kortelių skaitytuvai, kai tuo tarpu Latvijoje – 10,7, o Estijoje – 19,4.

„Atitinkamai ir mokėjimo kortelėmis lietuviai atsiskaito rečiau nei, tarkime, kaimynai latviai ar estai. Nebūdami tikri, ar atsiskaitydami už prekę ar paslaugą galės mokėti kortele, šalies gyventojai vis dar dažniau moka grynaisiais. Džiaugiamės, kad situacija gerėja ir atsiskaitymus kortele priima vis daugiau įmonių. Vien per gegužės ir birželio mėnesius mūsų klientai, prekybos ir paslaugų įmonės, įsidiegė kortelių skaitytuvus dar 460 vietų“, – sako D. Vilčinskas.

Nors pagal atsiskaitymų kortele dažnumą Europoje esame vidutiniokai, anot pašnekovo atsiskaitymo ne grynaisiais įprotis pamažu stiprėja – korteles naudojame jau ne tik atlyginimui išsigryninti ar įsigydami didelius pirkinius.

„Atsiskaitymo kortelėmis vidurkis – 52 litai. Tai pat pastebime, kad kortele vis dažniau linkstama apmokėti ir mažesnes sumas – tai rodo augantį poreikį už prekes ar paslaugas mokėti ne grynaisiais. Kad šiuo saugiu ir patogiu būdu žmonės imtų atsiskaityti dažniau, turi būti kuriama vis daugiau elektroninio atsiskaitymų punktų“, – pabrėžia „Swedbank“ atstovas.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) respondentų kortelėmis atsiskaito du - tris kartus per savaitę, 20 proc. du - tris kartus per mėnesį, dar 15 proc. šiek tiek rečiau. Kasdien banko kortele už pirkinius ar paslaugas atsiskaito 12 proc. šalies gyventojų. 11 proc. nurodė neturintys mokėjimo kortelės. Dažniausiai kortelėmis atsiskaito aukščiausio išsimokslinimo respondentai. Kasdien mokėjimo kortele dažniau atsiskaito didesnes ir didžiausias pajamas turintys tyrimo dalyviai, dažniau moterys, 26-35 m. amžiaus didžiųjų miestų gyventojai. Kortele retai moka žemesnio išsimokslinimo ar mažesniuose miestuose bei rajonų centruose gyvenantys respondentai.

„Swedbank“ užsakymu reprezentatyvus bendrovės „Spinter tyrimai” gyventojų nuomonės tyrimas atliktas 2011 m. birželio 14-21 dienomis (Omnibus metodu). Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

 


25 proc. pirkėjų yra tekę atsisakyti prekės, kai negalėjo atsiskaityti kortele

Statistikos departamento duomenimis, mokėjimo kortelių šalyje išduota daugiau nei yra gyventojų, tačiau šalies bankų duomenys rodo, kad galimybių jomis atsiskaityti Lietuvoje yra mažiausiai Baltijos šalyse. Atsiskaitymo kortelėmis vietų trūkumą patvirtina ir birželio mėnesį „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenys. Daugiau nei pusė (51 proc.) tyrimo dalyvių teigia, kad bent kelis kartus per mėnesį teko mokėti grynaisiais, nes nebuvo galimybės atsiskaityti kortele. 25 proc. respondentų nurodo, jog jiems yra tekę atsisakyti prekės ar paslaugos vietoje, kurioje negalėjo atsiskaityti kortele.

Dainius Vilčinskas, „Swedbank“ Projektų finansavimo ir lėšų valdymo departamento direktorius, daro prielaidą, kad dar aktyvesniam kortelių naudojimui trūksta atsiskaitymų jomis vietų. Tarp Baltijos šalių Lietuvoje atsiskaitymo kortele vietų yra mažiausiai. Tūkstančiui gyventojų Lietuvoje tenka 8,4 elektroninių kortelių skaitytuvai, kai tuo tarpu Latvijoje – 10,7, o Estijoje – 19,4.

„Atitinkamai ir mokėjimo kortelėmis lietuviai atsiskaito rečiau nei, tarkime, kaimynai latviai ar estai. Nebūdami tikri, ar atsiskaitydami už prekę ar paslaugą galės mokėti kortele, šalies gyventojai vis dar dažniau moka grynaisiais. Džiaugiamės, kad situacija gerėja ir atsiskaitymus kortele priima vis daugiau įmonių. Vien per gegužės ir birželio mėnesius mūsų klientai, prekybos ir paslaugų įmonės, įsidiegė kortelių skaitytuvus dar 460 vietų“, – sako D. Vilčinskas.

Nors pagal atsiskaitymų kortele dažnumą Europoje esame vidutiniokai, anot pašnekovo atsiskaitymo ne grynaisiais įprotis pamažu stiprėja – korteles naudojame jau ne tik atlyginimui išsigryninti ar įsigydami didelius pirkinius.

„Atsiskaitymo kortelėmis vidurkis – 52 litai. Tai pat pastebime, kad kortele vis dažniau linkstama apmokėti ir mažesnes sumas – tai rodo augantį poreikį už prekes ar paslaugas mokėti ne grynaisiais. Kad šiuo saugiu ir patogiu būdu žmonės imtų atsiskaityti dažniau, turi būti kuriama vis daugiau elektroninio atsiskaitymų punktų“, – pabrėžia „Swedbank“ atstovas.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) respondentų kortelėmis atsiskaito du - tris kartus per savaitę, 20 proc. du - tris kartus per mėnesį, dar 15 proc. šiek tiek rečiau. Kasdien banko kortele už pirkinius ar paslaugas atsiskaito 12 proc. šalies gyventojų. 11 proc. nurodė neturintys mokėjimo kortelės. Dažniausiai kortelėmis atsiskaito aukščiausio išsimokslinimo respondentai. Kasdien mokėjimo kortele dažniau atsiskaito didesnes ir didžiausias pajamas turintys tyrimo dalyviai, dažniau moterys, 26-35 m. amžiaus didžiųjų miestų gyventojai. Kortele retai moka žemesnio išsimokslinimo ar mažesniuose miestuose bei rajonų centruose gyvenantys respondentai.

„Swedbank“ užsakymu reprezentatyvus bendrovės „Spinter tyrimai” gyventojų nuomonės tyrimas atliktas 2011 m. birželio 14-21 dienomis (Omnibus metodu). Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.