„Swedbank“ tyrimas: sutaupyti pinigai šildymui – svarbiausias būsto atnaujinimo finansinis motyvas


Lietuvos gyventojų sprendimui renovuoti būstą didžiausios įtakos turės sumažėsiančios išlaidos šildymui, valstybės paramos dydis ir asmeninė finansinė situacija. Šiuos tris kriterijus, kaip svarbiausius motyvus atnaujinti būstą, nurodė 70 proc. „Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos respondentų.


„30 proc. tyrimo dalyvių svarbiausiu kriterijumi sprendžiant, ar dalyvauti būsto atnaujinimo procese, įvardino sumažėsiančias išlaidas už šildymą. Didesnė valstybės parama renovacijos projektams svarbi 23 proc. apklaustųjų, o sprendimą renovuoti būstą priimtų pirmiausia atsižvelgę į asmeninę finansinę situaciją penktadalis šalies gyventojų“, – sako „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus vadovė Jurgita Blazgienė.


Po renovacijos išaugsianti nekilnojamojo turto vertė svariu argumentu imtis būsto atnaujinimo taptų 6 proc. apklaustųjų, į paskolos sąlygas banke dėmesį kreiptų vos 3 proc. tyrimo dalyvių. Tik vienas procentas apklaustųjų pasisakė, kad apsisprendžiant pradėti būsto modernizavimą, jiems būtų reikšmingas sąžiningas ir lygiavertis visų bendrijos narių įsitraukimas.


„Aktyvi ir įsitraukusi bendruomenė – vienas svarbiausių sklandaus ir greito renovacijos proceso sėkmės kriterijų. Susidomėjusioms daugiabučių bendruomenėms patariame, atvykstame į gyventojų susirikimus, suteikiame visą reikalingą informaciją apie būsto atnaujinimo finansavimą, padedame išsiaiškinti kreditavimo sąlygas – siekiame būti šalia, kad iš pirmo žvilgsnio sudėtingas renovacijos finansavimo procesas taptų greitas ir paprastas“, – teigia J. Blazgienė.


Pasak J. Blazgienės, bankas dažnai sulaukia gyventojų užklausų apie įmokų dydį, kitus papildomus mokesčius ir renovacijos kredito lėšų paskirstymą. Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik trečdalį apklaustųjų renovaciją pradėti motyvuotų nedidelės paskolos įmokos. Tai leidžia manyti, kad gyventojai būtų linkę būsto atnaujinimo darbus atlikti etapais arba rinktis paprastesnius, mažesnių investicijų reikalaujančius projektus. Moterys bei mažiausių pajamų respondentai (19 proc. apklaustųjų) nurodė, jog per mėnesį būsto renovacijai galėtų skirti tiek, kiek sumažėtų jų sąskaitos už šildymą.


Tyrimas atskleidė, kad 31 proc. apklaustųjų namo modernizavimui skirtų nuo 31 iki 50 litų per mėnesį ir 64 proc. tikisi, kad jų investicijos į būstą atsipirks iki 10 metų. Tokią sumą dažniau nurodė vidutinių ir didesnių pajamų atstovai.


Nuo 51 iki 80 litų mėnesinės paskolos įmokos tenkintų 18 proc. apklaustų mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojų. Panaši dalis – 17 proc. – tyrimo dalyvių kas mėnesį sutiktų mokėti 81-100 litų, toks įmokų dydis tenkintų 36-45 metų amžiaus, aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turinčius, dažniausiai smulkiuosius verslininkus ir vadovus.


Pirminiame etape investicijoms į tvarius miestų projektus pagal Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko finansuojamą iniciatyvą „Jessica“ „Swedbank“ perskirsto 6 mln. eurų, apsisprendusiems pradėti daugiabučių renovaciją. Skaičiuojama, kad iš šių lėšų būtų galima finansuoti 30 vidutinių statistinių būsto atnaujinimo projektų.


„Renovacijos procesas paspartėtų, jei dauguma žmonių į būsto atnaujinimą pažvelgtų kaip į investiciją, kuri atneš jiems apčiuopiamos asmeninės naudos, padės sutaupyti, padidinus nekilnojamojo turto vertę, tačiau visu tuo jiems reikia pasirūpinti patiems. Juolab, kad visi finansiniai įrankiai tam yra sukurti“, – teigė J. Blazgienė.


Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa buvo atlikta 2011 metų gegužės 16 – 20 dienomis Omnibus metodu. Tyrime dalyvavo 1006 respondentai, nuo 18 iki 75 metų amžiaus iš visos Lietuvos.


„Swedbank“ tyrimas: sutaupyti pinigai šildymui – svarbiausias būsto atnaujinimo finansinis motyvas


Lietuvos gyventojų sprendimui renovuoti būstą didžiausios įtakos turės sumažėsiančios išlaidos šildymui, valstybės paramos dydis ir asmeninė finansinė situacija. Šiuos tris kriterijus, kaip svarbiausius motyvus atnaujinti būstą, nurodė 70 proc. „Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos respondentų.


„30 proc. tyrimo dalyvių svarbiausiu kriterijumi sprendžiant, ar dalyvauti būsto atnaujinimo procese, įvardino sumažėsiančias išlaidas už šildymą. Didesnė valstybės parama renovacijos projektams svarbi 23 proc. apklaustųjų, o sprendimą renovuoti būstą priimtų pirmiausia atsižvelgę į asmeninę finansinę situaciją penktadalis šalies gyventojų“, – sako „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus vadovė Jurgita Blazgienė.


Po renovacijos išaugsianti nekilnojamojo turto vertė svariu argumentu imtis būsto atnaujinimo taptų 6 proc. apklaustųjų, į paskolos sąlygas banke dėmesį kreiptų vos 3 proc. tyrimo dalyvių. Tik vienas procentas apklaustųjų pasisakė, kad apsisprendžiant pradėti būsto modernizavimą, jiems būtų reikšmingas sąžiningas ir lygiavertis visų bendrijos narių įsitraukimas.


„Aktyvi ir įsitraukusi bendruomenė – vienas svarbiausių sklandaus ir greito renovacijos proceso sėkmės kriterijų. Susidomėjusioms daugiabučių bendruomenėms patariame, atvykstame į gyventojų susirikimus, suteikiame visą reikalingą informaciją apie būsto atnaujinimo finansavimą, padedame išsiaiškinti kreditavimo sąlygas – siekiame būti šalia, kad iš pirmo žvilgsnio sudėtingas renovacijos finansavimo procesas taptų greitas ir paprastas“, – teigia J. Blazgienė.


Pasak J. Blazgienės, bankas dažnai sulaukia gyventojų užklausų apie įmokų dydį, kitus papildomus mokesčius ir renovacijos kredito lėšų paskirstymą. Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik trečdalį apklaustųjų renovaciją pradėti motyvuotų nedidelės paskolos įmokos. Tai leidžia manyti, kad gyventojai būtų linkę būsto atnaujinimo darbus atlikti etapais arba rinktis paprastesnius, mažesnių investicijų reikalaujančius projektus. Moterys bei mažiausių pajamų respondentai (19 proc. apklaustųjų) nurodė, jog per mėnesį būsto renovacijai galėtų skirti tiek, kiek sumažėtų jų sąskaitos už šildymą.


Tyrimas atskleidė, kad 31 proc. apklaustųjų namo modernizavimui skirtų nuo 31 iki 50 litų per mėnesį ir 64 proc. tikisi, kad jų investicijos į būstą atsipirks iki 10 metų. Tokią sumą dažniau nurodė vidutinių ir didesnių pajamų atstovai.


Nuo 51 iki 80 litų mėnesinės paskolos įmokos tenkintų 18 proc. apklaustų mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojų. Panaši dalis – 17 proc. – tyrimo dalyvių kas mėnesį sutiktų mokėti 81-100 litų, toks įmokų dydis tenkintų 36-45 metų amžiaus, aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turinčius, dažniausiai smulkiuosius verslininkus ir vadovus.


Pirminiame etape investicijoms į tvarius miestų projektus pagal Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko finansuojamą iniciatyvą „Jessica“ „Swedbank“ perskirsto 6 mln. eurų, apsisprendusiems pradėti daugiabučių renovaciją. Skaičiuojama, kad iš šių lėšų būtų galima finansuoti 30 vidutinių statistinių būsto atnaujinimo projektų.


„Renovacijos procesas paspartėtų, jei dauguma žmonių į būsto atnaujinimą pažvelgtų kaip į investiciją, kuri atneš jiems apčiuopiamos asmeninės naudos, padės sutaupyti, padidinus nekilnojamojo turto vertę, tačiau visu tuo jiems reikia pasirūpinti patiems. Juolab, kad visi finansiniai įrankiai tam yra sukurti“, – teigė J. Blazgienė.


Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa buvo atlikta 2011 metų gegužės 16 – 20 dienomis Omnibus metodu. Tyrime dalyvavo 1006 respondentai, nuo 18 iki 75 metų amžiaus iš visos Lietuvos.