Gyventojai, kol patys nesusiduria su vagyste, mažai dėmesio ir finansų skiria būstui apsaugoti

Tačiau naujausios apklausos rodo, kad žmonės apsaugoti namus vis dar linkę rinktis pigesnius būdus, t.y. šunis ar pasitikėti kaimynais. Ir tik patyrę vagystę imasi patikimesnių priemonių.

Apklausos rodo, kad kas penktas gyventojas yra susidūręs su būsto vagyste. Ypač vagysčių padaugėja vasarą, kai žmonės išvažiuoja atostogauti. Vis dėlto policija pastebi, kad, nepaisant to, per krizę augęs apiplėšimų skaičius jau ima mažėti.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad per 2010 m. vagysčių, įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, buvo užfiksuota beveik 900 mažiau. – apie 15 proc. Šiemet per 7 mėnesius mažėjimas paspartėjo – tokių vagysčių sumažėjo net 19 proc. Jų buvo įvykdyta 550 mažiau.

Pirmą kartą Lietuvoje apklausus pačius vagis, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė nuteistų ilgapirščių tikina, jog apvogti butą ar namą Lietuvoje yra labai lengva. Ir pagrindinė to priežastis – patys būstų savininkai.

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas pagrindine priežastimi įvardijo nepakankamas saugos priemones, taip pat kaimynų susvetimėjimą. Neretai kaimynai puikiai mato, kad yra vykdoma vagystė, tačiau nieko nesiima. Anot jo, jeigu vagys nusižiūrėjo auką, jie tikrai ją kada nors apvoks – šansų likti neapvoktiems beveik nėra.

O įsilaužus į būstą, anot ilgapirščių, brangenybių ar pinigų slaptavietes surasti visai paprasta – turtas tradiciškai tebeslepiamas spintose, lovose ar nesunkiai įveikiamuose seifuose.

Tai, kad gyventojai, kol patys nesusiduria su vagyste, mažai dėmesio ir finansų skiria būstui apsaugoti, rodo ir pačių gyventojų apklausa. Jie nors, pripažįsta, kad veiksmingiausia nuo ilgapirščių apsisaugoti apsidraudžiant ar įsireNgiant signalizacijas, tačiau dažniausiai pasirenkami pigesni būdai.

„Spinter tyrimų“ direktorius Ignas Zokas teigai, kad „gyventojai daugiausia linkę saugotis ir savo saugumo jausmą patikėti šarvotoms durims. 43 proc nurodė, kad tai yra ta priemonė, kuria jie saugo savo turtą. Taip pat viliamasi didesnio kaimynų dėmesio, kad jie neliks abejingi, pastebės, praneš ar sulaikys vagį – 36 proc. žmonių. 34 proc. apklaustųjų atsakė turintys šunį.“

Ir tik patyrę vagystę, anot apklausos, daugiau nei pusė gyventojų kaimynus ir šunis iškeičia į saugos ir draudimo bendroves.


Gyventojai, kol patys nesusiduria su vagyste, mažai dėmesio ir finansų skiria būstui apsaugoti

Tačiau naujausios apklausos rodo, kad žmonės apsaugoti namus vis dar linkę rinktis pigesnius būdus, t.y. šunis ar pasitikėti kaimynais. Ir tik patyrę vagystę imasi patikimesnių priemonių.

Apklausos rodo, kad kas penktas gyventojas yra susidūręs su būsto vagyste. Ypač vagysčių padaugėja vasarą, kai žmonės išvažiuoja atostogauti. Vis dėlto policija pastebi, kad, nepaisant to, per krizę augęs apiplėšimų skaičius jau ima mažėti.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad per 2010 m. vagysčių, įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, buvo užfiksuota beveik 900 mažiau. – apie 15 proc. Šiemet per 7 mėnesius mažėjimas paspartėjo – tokių vagysčių sumažėjo net 19 proc. Jų buvo įvykdyta 550 mažiau.

Pirmą kartą Lietuvoje apklausus pačius vagis, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė nuteistų ilgapirščių tikina, jog apvogti butą ar namą Lietuvoje yra labai lengva. Ir pagrindinė to priežastis – patys būstų savininkai.

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas pagrindine priežastimi įvardijo nepakankamas saugos priemones, taip pat kaimynų susvetimėjimą. Neretai kaimynai puikiai mato, kad yra vykdoma vagystė, tačiau nieko nesiima. Anot jo, jeigu vagys nusižiūrėjo auką, jie tikrai ją kada nors apvoks – šansų likti neapvoktiems beveik nėra.

O įsilaužus į būstą, anot ilgapirščių, brangenybių ar pinigų slaptavietes surasti visai paprasta – turtas tradiciškai tebeslepiamas spintose, lovose ar nesunkiai įveikiamuose seifuose.

Tai, kad gyventojai, kol patys nesusiduria su vagyste, mažai dėmesio ir finansų skiria būstui apsaugoti, rodo ir pačių gyventojų apklausa. Jie nors, pripažįsta, kad veiksmingiausia nuo ilgapirščių apsisaugoti apsidraudžiant ar įsireNgiant signalizacijas, tačiau dažniausiai pasirenkami pigesni būdai.

„Spinter tyrimų“ direktorius Ignas Zokas teigai, kad „gyventojai daugiausia linkę saugotis ir savo saugumo jausmą patikėti šarvotoms durims. 43 proc nurodė, kad tai yra ta priemonė, kuria jie saugo savo turtą. Taip pat viliamasi didesnio kaimynų dėmesio, kad jie neliks abejingi, pastebės, praneš ar sulaikys vagį – 36 proc. žmonių. 34 proc. apklaustųjų atsakė turintys šunį.“

Ir tik patyrę vagystę, anot apklausos, daugiau nei pusė gyventojų kaimynus ir šunis iškeičia į saugos ir draudimo bendroves.