Socialdemokratų populiarumas krito, konservatorių reitingas auga

Jei artimiausiu metu įvyktų Seimo rinkimai, daugiausiai balsų gautų opozicijoje esantys socialdemokratai. Tačiau jų populiarumas krito. Valdančiųjų konservatorių reitingai pamažu atsigauna.

Tai parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ birželį atlikta apklausa.

Socialdemokratai išlieka populiariausia politine partija. Gegužę, palyginti su balandžiu, socdemų populiarumas buvo šoktelėjęs 3,5 procentinio punkto, tačiau vasaros pradžioje smuko – birželį palaikymą didžiausiai kairiųjų partijai išsakė 14,2 proc. apklausos dalyvių.

Antrą ir trečią vietas partijų reitinge, kaip ir prieš mėnesį, užima „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija. Jų populiarumas ūgtelėjo atitinkamai 0,5 ir 0,4 procentinio punkto. Ketvirti – taip pat tradiciškai – išlieka konservatoriai. Pagrindinės valdančiosios partijos populiarumas per mėnesį išaugo 0,3 procentinio punkto.

Likusios partijos, apklausos duomenimis, dabar neperkoptų 5 proc. barjero ir į Seimą nepatektų. Tarp jų – ir Liberalų sąjūdis. Šios politinės jėgos populiarumas per mėnesį smuko nuo 5,2 iki 4,9 proc.

Beje, apklausa taip pat rodo, kad sparčiai mažėja gyventojų, kurie nusiteikę apskritai nedalyvauti rinkimuose. Dar balandį tokius ketinimus deklaravo beveik 35 proc. respondentų, gegužę – beveik 30 proc., o birželį – 28,5 proc.

 

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) Birželis    Gegužė  Pokytis
Socialdemokratų partiją 14,2 16,5 -2,3
Partiją Tvarka ir teisingumas 10,6 10,1 +0,5
Darbo partiją 9,8 9,4 +0,4
Tėvynės sąjungą – krikščionis demokratus 8,5 8,2 +0,3
Liberalų sąjūdį 4,9 5,2 -0,3
Valstiečių liaudininkų sąjungą 4,0 3,8 +0,2
Liberalų ir centro sąjungą 2,7 2,5 +0,2
Naująją sąjungą (socialliberalus) 2,0 2,0 0
Kitą partiją 1,9 1,8  
Nebalsuočiau 28,5 29,9  
Nežino/ neatsakė 12,9 10,6  
Iš viso 100 100

Politologas: opozicija nesugeba patraukti rinkėjų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas DELFI teigė, kad tokie apklausos rezultatai nėra stebinantys. Pasak jo, opozicijai trūksta idėjų, kurios padėti krautis politinį kapitalą, kas ir atsispindi aukštyn-žemyn svyruojančiame socialdemokratų reitinge.

T. Janeliūno manymu, valdantiesiems šiokį tokį postūmį suteikė ir prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kuriame netrūko kritikos politikams apskritai, bet pati dabartinė valdžia pylos išvengė.

„Prezidentė neišsakė kažkokios ypatingos kritikos (valdantiesiems – DELFI). O socialdemokratų kritimas galiu liudyti tam tikrą inerciją, kuri apskritai pastaruoju metu jaučiama. Nes realiai iš socialdemokratų nėra jokių naujų iniciatyvų ir nieko tokio, kas juos galėtų labai ilgą laiką išlaikyti lyderių tarpe“, - kalbėjo TSPMI ekspertas.

„Tai gali rodyti, kad rinkėjai po truputį nusivilia ir opozicija. Laukdami kažkokios alternatyvos ir jos nesulaukdami, jie natūraliai ieško, kas gi gali būti geriau už konservatorius. Šia prasme, visos trys opozicinės partijos – tiek socialdemokratai, tiek „Tvarka ir teisingumas“, tiek Darbo partija – stumdosi bemaž toje pačioje vietoje, nesugebėti įgyti naujų potencialių rinkėjų“, - pridūrė T. Janeliūnas.

Jis neatmetė galimybės, kad socdemams neigiamai atsiliepė ir šios partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus konfrontacija su prezidente. Mat A. Butkevičius po D. Grybauskaitės metinio pranešimo piktinosi esą perdėtais šalies vadovės pareiškimais apie politinę korupciją.

„Sunku pasakyti, ar čia yra tiesiogiai A. Butkevičiaus kaltė. Gali būti, kad rinkėjai kritiką prezidentei iš A. Butkevičiaus lūpų priėmė šiek tiek negatyviai. Nors realiai prezidentės kritika buvo išsakyta visam Seimui, o ne konkrečiai opozicijai“, - svarstė politologas. Pasak jo, jei priešprieša tarp prezidentės ir socdemų lyderio ir prisidėjo prie šios partijos nuosmukio, tai veikiausiai nebuvo esminis elementas.

Padėtis Vilniuje reitingų nekelia

T. Janeliūno manymu, opozicijai apskritai trūksta „vertybinės krypties“, kuri padėtų patraukti rinkėjus savo pusėn. Kaip to pavyzdį politologas pateikė situaciją sostinėje, kur dėl įtakos besipešančios partijos veikiausiai daro sau meškos paslaugą prieš kitąmet įvyksiančius Seimo rinkimus.

„jeigu paimtume, kas vyksta Vilniaus mieste su Artūro Zuoko koalicija ir panašiai, čia gana akivaizdžiai matosi, kad vyksta tiesiog grubios valdžios dalybos. Socialdemokratai, nors ir nėra pagrindiniai dalyviai, irgi gali būti siejami su A. Zuoko koalicija, kuri greičiausiai labai greitai nuvils bent jau vilniečius“, - pranašavo pašnekovas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų birželio 13- 21 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 


Socialdemokratų populiarumas krito, konservatorių reitingas auga

Jei artimiausiu metu įvyktų Seimo rinkimai, daugiausiai balsų gautų opozicijoje esantys socialdemokratai. Tačiau jų populiarumas krito. Valdančiųjų konservatorių reitingai pamažu atsigauna.

Tai parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ birželį atlikta apklausa.

Socialdemokratai išlieka populiariausia politine partija. Gegužę, palyginti su balandžiu, socdemų populiarumas buvo šoktelėjęs 3,5 procentinio punkto, tačiau vasaros pradžioje smuko – birželį palaikymą didžiausiai kairiųjų partijai išsakė 14,2 proc. apklausos dalyvių.

Antrą ir trečią vietas partijų reitinge, kaip ir prieš mėnesį, užima „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija. Jų populiarumas ūgtelėjo atitinkamai 0,5 ir 0,4 procentinio punkto. Ketvirti – taip pat tradiciškai – išlieka konservatoriai. Pagrindinės valdančiosios partijos populiarumas per mėnesį išaugo 0,3 procentinio punkto.

Likusios partijos, apklausos duomenimis, dabar neperkoptų 5 proc. barjero ir į Seimą nepatektų. Tarp jų – ir Liberalų sąjūdis. Šios politinės jėgos populiarumas per mėnesį smuko nuo 5,2 iki 4,9 proc.

Beje, apklausa taip pat rodo, kad sparčiai mažėja gyventojų, kurie nusiteikę apskritai nedalyvauti rinkimuose. Dar balandį tokius ketinimus deklaravo beveik 35 proc. respondentų, gegužę – beveik 30 proc., o birželį – 28,5 proc.

 

Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) Birželis    Gegužė  Pokytis
Socialdemokratų partiją 14,2 16,5 -2,3
Partiją Tvarka ir teisingumas 10,6 10,1 +0,5
Darbo partiją 9,8 9,4 +0,4
Tėvynės sąjungą – krikščionis demokratus 8,5 8,2 +0,3
Liberalų sąjūdį 4,9 5,2 -0,3
Valstiečių liaudininkų sąjungą 4,0 3,8 +0,2
Liberalų ir centro sąjungą 2,7 2,5 +0,2
Naująją sąjungą (socialliberalus) 2,0 2,0 0
Kitą partiją 1,9 1,8  
Nebalsuočiau 28,5 29,9  
Nežino/ neatsakė 12,9 10,6  
Iš viso 100 100

Politologas: opozicija nesugeba patraukti rinkėjų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas DELFI teigė, kad tokie apklausos rezultatai nėra stebinantys. Pasak jo, opozicijai trūksta idėjų, kurios padėti krautis politinį kapitalą, kas ir atsispindi aukštyn-žemyn svyruojančiame socialdemokratų reitinge.

T. Janeliūno manymu, valdantiesiems šiokį tokį postūmį suteikė ir prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kuriame netrūko kritikos politikams apskritai, bet pati dabartinė valdžia pylos išvengė.

„Prezidentė neišsakė kažkokios ypatingos kritikos (valdantiesiems – DELFI). O socialdemokratų kritimas galiu liudyti tam tikrą inerciją, kuri apskritai pastaruoju metu jaučiama. Nes realiai iš socialdemokratų nėra jokių naujų iniciatyvų ir nieko tokio, kas juos galėtų labai ilgą laiką išlaikyti lyderių tarpe“, - kalbėjo TSPMI ekspertas.

„Tai gali rodyti, kad rinkėjai po truputį nusivilia ir opozicija. Laukdami kažkokios alternatyvos ir jos nesulaukdami, jie natūraliai ieško, kas gi gali būti geriau už konservatorius. Šia prasme, visos trys opozicinės partijos – tiek socialdemokratai, tiek „Tvarka ir teisingumas“, tiek Darbo partija – stumdosi bemaž toje pačioje vietoje, nesugebėti įgyti naujų potencialių rinkėjų“, - pridūrė T. Janeliūnas.

Jis neatmetė galimybės, kad socdemams neigiamai atsiliepė ir šios partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus konfrontacija su prezidente. Mat A. Butkevičius po D. Grybauskaitės metinio pranešimo piktinosi esą perdėtais šalies vadovės pareiškimais apie politinę korupciją.

„Sunku pasakyti, ar čia yra tiesiogiai A. Butkevičiaus kaltė. Gali būti, kad rinkėjai kritiką prezidentei iš A. Butkevičiaus lūpų priėmė šiek tiek negatyviai. Nors realiai prezidentės kritika buvo išsakyta visam Seimui, o ne konkrečiai opozicijai“, - svarstė politologas. Pasak jo, jei priešprieša tarp prezidentės ir socdemų lyderio ir prisidėjo prie šios partijos nuosmukio, tai veikiausiai nebuvo esminis elementas.

Padėtis Vilniuje reitingų nekelia

T. Janeliūno manymu, opozicijai apskritai trūksta „vertybinės krypties“, kuri padėtų patraukti rinkėjus savo pusėn. Kaip to pavyzdį politologas pateikė situaciją sostinėje, kur dėl įtakos besipešančios partijos veikiausiai daro sau meškos paslaugą prieš kitąmet įvyksiančius Seimo rinkimus.

„jeigu paimtume, kas vyksta Vilniaus mieste su Artūro Zuoko koalicija ir panašiai, čia gana akivaizdžiai matosi, kad vyksta tiesiog grubios valdžios dalybos. Socialdemokratai, nors ir nėra pagrindiniai dalyviai, irgi gali būti siejami su A. Zuoko koalicija, kuri greičiausiai labai greitai nuvils bent jau vilniečius“, - pranašavo pašnekovas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų birželio 13- 21 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!