Finansinė apsauga – tema tabu daugelio Lietuvos gyventojų namuose

Daugiau nei du trečdaliai arba 71 procentas Lietuvos gyventojų nėra numatę, kaip finansiškai apsaugotų savo šeimą ištikus nelaimei. Daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) prisipažino net nepagalvojantys, kokia finansinė našta tektų artimiesiems, jei jie prarastų darbingumą ar žūtų. Šiuos ir kitus faktus, rodančius finansinės apsaugos ir žinių stoką, atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Nesusimąsto, kas nutiktų artimiesiems

„Apklausa patvirtina mūsų prielaidas, kad dauguma gyventojų stengiasi užsitikrinti pakankamas pajamas dabar ir nesvarsto galimų ateities scenarijų, jei situacija netikėtai pasikeistų. Tačiau mus nustebino problemos mastas“, – pažymi Mindaugas Jusius, „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas.

Pasak jo, ypač jauni žmonės vengia minties, kad jiems gali kas nors nutikti.

„Deja, mirčių statistika yra liūdna – preliminariais Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos netekome daugiau nei tūkstančio 30-39 metų vyrų ir moterų“, – teigia Mindaugas Jusius.

Apklausos metu net 7 iš 10 gyventojų pripažino, kad įvykus tokiai nelaimei jų artimųjų finansinė situacija taptų sudėtinga. Beveik puse apklaustųjų (44 proc.) teigė, kad jų mirties atveju žymiai sumažėtų bendros šeimos pajamos, o kas ketvirto žmogaus artimiesiems liktų finansiniai įsipareigojimai – įsiskolinimai ar paskolos.

„Šeimos nario mirtis yra didelis psichologinis, emocinis šokas, o jei dar užgriūva nepakeliama finansinė našta, šeimai atsitiesti po nelaimės tampa labai sudėtinga. Finansinis planas, atsitikus nelaimei, padėtų atsakyti į klausimą, kaip toliau savarankiškai mokėti įmokas, planuoti kasdienes išlaidas, vaikų ateitį“, – sako „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas.

Finansinis saugumas nelaimės atveju – neatsiejama šeimos biudžeto planavimo dalis

"Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė atkreipia dėmesį, kad šeimos nėra finansiškai apsisaugojusios, nes Lietuvoje žmonės apskritai dar tik mokosi atsakingai planuoti finansus. Finansinė apsauga – vienas iš sąmoningo finansų planavimo etapų. Atsarginio plano užtikrinimas turėtų būti toks pats svarbus, kaip poreikių, norų atskyrimas, išlaidų kontrolė ir pajamų paskirstymas.

„Dar kovo mėnesį atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad didžiausia gyventojų dalis yra sunerimusi dėl mažų atlyginimų ir didėjančių kainų, tačiau tik nedaugelis žvelgia į ilgalaikę perspektyvą: kokio dydžio pensiją gaus ateityje (tik vyriausi respondentai), kaip įvykdys visus turimus finansinius įsipareigojimus. Didžiausias dėmesys trumpalaikiam planavimui leidžia daryti prielaidą, kad finansinė atsakomybė prieš savo šeimą ilguoju laikotarpiu dar nėra labiausiai rūpimų klausimų sąraše“, – dėmesio stoką ateities planavimui pabrėžia Odeta Bložienė.

Asmeninių finansų instituto vadovės teigimu, temos apie finansus vengimas yra dar viena susiklosčiusios situacijos priežastis.

„Įvairios apklausos rodo, kad dažniausiai poros pykstasi dėl pinigų, o pavydui tenka tik antra vieta. Žmonės, pradėję gyventi drauge, susiduria su įvairiais finansiniais iššūkiais ir problemomis, nes turi susiformavusius individualius įpročius ir poreikius. Šeimoje tenka galvoti ne tik apie savo, bet ir apie kito žmogaus norus, tikslus, taip pat ir apie finansinę atsakomybę – juk šeimoje perpus dalinamos ne tik pajamos, išlaidos, bet ir finansiniai įsipareigojimai“, – sako Odeta Bložienė.

Sieks atkreipti visuomenės dėmesį

Pasak Mindaugo Jusiaus, lietuviai nėra finansiškai apsisaugoję dar ir dėl to, kad trūksta žinių, kas apskritai yra toji šeimos finansinė apsauga, kada šeimos nariai yra finansiškai saugūs ir ar/kaip galima to pasiekti.

„Kaip parodė tyrimas, apie pusę Lietuvos gyventojų artimųjų finansinę apsaugą sieja tik su esamos situacijos užtikrinimu – pakankamomis pajamomis, nuolatiniu darbu ir nuosavu būstu“, – apklausos duomenis komentuoja Mindaugas Jusius.

Statistika taip pat leidžia daryti išvadas, kad stinga įgūdžių įvertinti finansinės apsaugos poreikį ir priimti sprendimus, kaip apsaugoti šeimą.

„Finansinė apsauga – tai pinigai, kuriuos šeima gali naudoti, netekus reikšmingos dalies pajamų. Finansiškai apsaugota šeima yra pajėgi adaptuotis prie nenumatytų pokyčių, stipriai nebloginant gyvenimo sąlygų. Galimi įvairūs sprendimai, kaip pasirūpinti artimaisiais, kad nelaimės atveju jie būtų bent finansiškai saugūs. Neretai pakanka paprastų, bet individualių sprendimų, kad užtikrintume, jog netekus vieno iš šeimos maitintojų ar jo pajamų artimieji galėtų tęsti įprastą finansinį gyvenimą“, – finansinę apsaugą apibūdina Mindaugas Jusius.

Mindaugo Jusiaus teigimu, „Swedbank“, pasitelkdamas įvairias šeimų organizacijas ir banko infrastruktūrą, sieks suteikti kuo daugiau informacijos ir žinių finansinės apsaugos tema, taip pat įrankių, kaip atsakingai įvertinti savo situaciją.

 


Finansinė apsauga – tema tabu daugelio Lietuvos gyventojų namuose

Daugiau nei du trečdaliai arba 71 procentas Lietuvos gyventojų nėra numatę, kaip finansiškai apsaugotų savo šeimą ištikus nelaimei. Daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) prisipažino net nepagalvojantys, kokia finansinė našta tektų artimiesiems, jei jie prarastų darbingumą ar žūtų. Šiuos ir kitus faktus, rodančius finansinės apsaugos ir žinių stoką, atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Nesusimąsto, kas nutiktų artimiesiems

„Apklausa patvirtina mūsų prielaidas, kad dauguma gyventojų stengiasi užsitikrinti pakankamas pajamas dabar ir nesvarsto galimų ateities scenarijų, jei situacija netikėtai pasikeistų. Tačiau mus nustebino problemos mastas“, – pažymi Mindaugas Jusius, „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas.

Pasak jo, ypač jauni žmonės vengia minties, kad jiems gali kas nors nutikti.

„Deja, mirčių statistika yra liūdna – preliminariais Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos netekome daugiau nei tūkstančio 30-39 metų vyrų ir moterų“, – teigia Mindaugas Jusius.

Apklausos metu net 7 iš 10 gyventojų pripažino, kad įvykus tokiai nelaimei jų artimųjų finansinė situacija taptų sudėtinga. Beveik puse apklaustųjų (44 proc.) teigė, kad jų mirties atveju žymiai sumažėtų bendros šeimos pajamos, o kas ketvirto žmogaus artimiesiems liktų finansiniai įsipareigojimai – įsiskolinimai ar paskolos.

„Šeimos nario mirtis yra didelis psichologinis, emocinis šokas, o jei dar užgriūva nepakeliama finansinė našta, šeimai atsitiesti po nelaimės tampa labai sudėtinga. Finansinis planas, atsitikus nelaimei, padėtų atsakyti į klausimą, kaip toliau savarankiškai mokėti įmokas, planuoti kasdienes išlaidas, vaikų ateitį“, – sako „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas.

Finansinis saugumas nelaimės atveju – neatsiejama šeimos biudžeto planavimo dalis

"Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė atkreipia dėmesį, kad šeimos nėra finansiškai apsisaugojusios, nes Lietuvoje žmonės apskritai dar tik mokosi atsakingai planuoti finansus. Finansinė apsauga – vienas iš sąmoningo finansų planavimo etapų. Atsarginio plano užtikrinimas turėtų būti toks pats svarbus, kaip poreikių, norų atskyrimas, išlaidų kontrolė ir pajamų paskirstymas.

„Dar kovo mėnesį atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad didžiausia gyventojų dalis yra sunerimusi dėl mažų atlyginimų ir didėjančių kainų, tačiau tik nedaugelis žvelgia į ilgalaikę perspektyvą: kokio dydžio pensiją gaus ateityje (tik vyriausi respondentai), kaip įvykdys visus turimus finansinius įsipareigojimus. Didžiausias dėmesys trumpalaikiam planavimui leidžia daryti prielaidą, kad finansinė atsakomybė prieš savo šeimą ilguoju laikotarpiu dar nėra labiausiai rūpimų klausimų sąraše“, – dėmesio stoką ateities planavimui pabrėžia Odeta Bložienė.

Asmeninių finansų instituto vadovės teigimu, temos apie finansus vengimas yra dar viena susiklosčiusios situacijos priežastis.

„Įvairios apklausos rodo, kad dažniausiai poros pykstasi dėl pinigų, o pavydui tenka tik antra vieta. Žmonės, pradėję gyventi drauge, susiduria su įvairiais finansiniais iššūkiais ir problemomis, nes turi susiformavusius individualius įpročius ir poreikius. Šeimoje tenka galvoti ne tik apie savo, bet ir apie kito žmogaus norus, tikslus, taip pat ir apie finansinę atsakomybę – juk šeimoje perpus dalinamos ne tik pajamos, išlaidos, bet ir finansiniai įsipareigojimai“, – sako Odeta Bložienė.

Sieks atkreipti visuomenės dėmesį

Pasak Mindaugo Jusiaus, lietuviai nėra finansiškai apsisaugoję dar ir dėl to, kad trūksta žinių, kas apskritai yra toji šeimos finansinė apsauga, kada šeimos nariai yra finansiškai saugūs ir ar/kaip galima to pasiekti.

„Kaip parodė tyrimas, apie pusę Lietuvos gyventojų artimųjų finansinę apsaugą sieja tik su esamos situacijos užtikrinimu – pakankamomis pajamomis, nuolatiniu darbu ir nuosavu būstu“, – apklausos duomenis komentuoja Mindaugas Jusius.

Statistika taip pat leidžia daryti išvadas, kad stinga įgūdžių įvertinti finansinės apsaugos poreikį ir priimti sprendimus, kaip apsaugoti šeimą.

„Finansinė apsauga – tai pinigai, kuriuos šeima gali naudoti, netekus reikšmingos dalies pajamų. Finansiškai apsaugota šeima yra pajėgi adaptuotis prie nenumatytų pokyčių, stipriai nebloginant gyvenimo sąlygų. Galimi įvairūs sprendimai, kaip pasirūpinti artimaisiais, kad nelaimės atveju jie būtų bent finansiškai saugūs. Neretai pakanka paprastų, bet individualių sprendimų, kad užtikrintume, jog netekus vieno iš šeimos maitintojų ar jo pajamų artimieji galėtų tęsti įprastą finansinį gyvenimą“, – finansinę apsaugą apibūdina Mindaugas Jusius.

Mindaugo Jusiaus teigimu, „Swedbank“, pasitelkdamas įvairias šeimų organizacijas ir banko infrastruktūrą, sieks suteikti kuo daugiau informacijos ir žinių finansinės apsaugos tema, taip pat įrankių, kaip atsakingai įvertinti savo situaciją.