Kas trečias gyventojas nori už pajamas didesnės pensijos

Dauguma Lietuvos dirbančiųjų sulaukę pensinio amžiaus norėtų nejausti piniginės suplonėjimo. Didžioji dalis jų pageidautų, kad pensija būtų maždaug tokia pati arba didesnė nei dabartinės pajamos.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu atlikta apklausa, kurią vykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Net 32,4 proc. apklausos dalyvių teigė, jog senatvėje pakankamas pajamas pragyvenimui gaus tokiu atveju, jei jų pensija bus didesnė nei dabartinės pajamos. Dar 26,6 proc. respondentų nurodė, kad jiems senatvėje pakaktų 91-100 proc. dabartinių pajamų sudarančios pensijos.

Didžiajai daliai šalies gyventojų visiškai nepatiktų, jei jų pensija būtų daugiau nei 10 proc. mažesnė už dabartines pajamas. 71-90 proc. dabartinių pajamų sudaranti pensija tenkintų beveik kas penktą šalies gyventoją. 51-70 proc. santykis būtų pakankamas tik vienam iš dvidešimties. 6,1 proc. respondentų nurodė, kad jiems senatvėje pakaktų ir tokios pensijos, kurios dydis siektų iki 50 proc. dabartinių pajamų.

 

Kokią dalį Jūsų dabartinių pajamų turėtų sudaryti Jūsų pensija, kad galėtumėte jaustis gaunantis pakankamas pajamas pragyvenimui? (proc.) Tik dirbančių respondentų atsakymai
Iki 50 proc. 6,1
51- 70 proc. 4,6
71- 90 proc. 19,7
91-100 proc. 26,6
Daugiau nei 100 proc. 32,4
Nežino/ neatsakė 10,6
Iš viso 100

Spinter tyrimai“ pastebi, kad pageidaujamas pensijos ir dabartinių pajamų santykis atvirkščiai proporcingas dabartiniam dirbančių šalies gyventojų piniginių storiui. Mat norą gauti dabartinėms pajamoms prilygstančią ar didesnę pensiją dažniausiai išreiškė tie, kurie šiuo metu uždirba ne itin daug. Daugiau kaip 2 tūkst. litų algą gaunantys dirbantieji susitaikytų ir su tokia pensija, kuri už dabartines pajamas mažesnė daugiau nei 10 proc.

„Spinter tyrimai“ taip pat pažymi, kad didesnių pajamų nei dabartinis atlyginimas oriai senatvei pageidautų vyrai, 36-45m. respondentai.

R.Lazutka: norėti galima daug

Vilniaus universiteto profesoriui Romui Lazutkai suprantama, kad daugelis šalies gyventojų senatvėje norėtų turėti daugiau pinigų nei dabar - po ekonominio sunkmečio. Tačiau norėti, anot jo, galima daug, o tikimybė gauti dabartinėms pajamoms lygią ar net didesnę pensiją yra labai nedidelė.

„Čia, matyt, daugiau rodo dabartinę vargingą padėtį. Daugelis žmonių dabar gyvena vargingai, jų algos labai mažos. Jie norėtų, kad ateityje būtų geriau. O ta ateitis siejama su pensija, - DELFI apklausos rezultatus interpretavo R. Lazutka. – Turbūt dauguma (tokių pensijų – DELFI) nesitiki. Tai suprantama, kad jie norėtų geriau gyventi. (...) Norai didesni negu kad realios galimybės.“

R. Lazutka pabrėžė, kad tikėtis 100 proc. dabartinės algos ar didesnės pensijos iš „Sodros“ yra nerealu, vargu, ar tokią orią senatvę garantuotų ir privatūs pensijų fondai. „Ir privačių fondų, ir „Sodros“ pajamų šaltinis yra tas pats – ekonomika. Nėra jokių garantijų, kad per privačius fondus gausi daugiau negu per „Sodrą“, - aiškino Vilniaus universiteto profesorius.

Prailgintas pensinis amžius piniginių pernelyg nepastorins

Pasak jo, reikšmingos įtakos būsimoms pensijoms neturės ir Seimo sprendimas laipsniškai prailginti pensinį amžių iki 65 metų.

Anot pašnekovo, norint išlaikyti panašų pragyvenimo lygį, pakaktų pensijos, kuri sudaro apie 70 proc. atlyginimo, mat išėjus į pensiją atkrenta daugelis su darbo santykiais susijusių išlaidų.

„Apie 30 proc. išlaidų susiję su darbu. Žmogui, kuris dirba, dažniau reikia transporto, dažniau reikia keisti rūbus, maisto jis negali pigiai pasigaminti. Jeigu žmogus nebedirba, jis gali gyventi maždaug taip pat – išlaikyti tą patį butą, valgyti tokį pat maistą, išvažiuoti kažkur – apie 70 proc. algos dydžio pensijos turėtų pakakti“, - aiškino R. Lazutka.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 26-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 


Kas trečias gyventojas nori už pajamas didesnės pensijos

Dauguma Lietuvos dirbančiųjų sulaukę pensinio amžiaus norėtų nejausti piniginės suplonėjimo. Didžioji dalis jų pageidautų, kad pensija būtų maždaug tokia pati arba didesnė nei dabartinės pajamos.

Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu atlikta apklausa, kurią vykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Net 32,4 proc. apklausos dalyvių teigė, jog senatvėje pakankamas pajamas pragyvenimui gaus tokiu atveju, jei jų pensija bus didesnė nei dabartinės pajamos. Dar 26,6 proc. respondentų nurodė, kad jiems senatvėje pakaktų 91-100 proc. dabartinių pajamų sudarančios pensijos.

Didžiajai daliai šalies gyventojų visiškai nepatiktų, jei jų pensija būtų daugiau nei 10 proc. mažesnė už dabartines pajamas. 71-90 proc. dabartinių pajamų sudaranti pensija tenkintų beveik kas penktą šalies gyventoją. 51-70 proc. santykis būtų pakankamas tik vienam iš dvidešimties. 6,1 proc. respondentų nurodė, kad jiems senatvėje pakaktų ir tokios pensijos, kurios dydis siektų iki 50 proc. dabartinių pajamų.

 

Kokią dalį Jūsų dabartinių pajamų turėtų sudaryti Jūsų pensija, kad galėtumėte jaustis gaunantis pakankamas pajamas pragyvenimui? (proc.) Tik dirbančių respondentų atsakymai
Iki 50 proc. 6,1
51- 70 proc. 4,6
71- 90 proc. 19,7
91-100 proc. 26,6
Daugiau nei 100 proc. 32,4
Nežino/ neatsakė 10,6
Iš viso 100

Spinter tyrimai“ pastebi, kad pageidaujamas pensijos ir dabartinių pajamų santykis atvirkščiai proporcingas dabartiniam dirbančių šalies gyventojų piniginių storiui. Mat norą gauti dabartinėms pajamoms prilygstančią ar didesnę pensiją dažniausiai išreiškė tie, kurie šiuo metu uždirba ne itin daug. Daugiau kaip 2 tūkst. litų algą gaunantys dirbantieji susitaikytų ir su tokia pensija, kuri už dabartines pajamas mažesnė daugiau nei 10 proc.

„Spinter tyrimai“ taip pat pažymi, kad didesnių pajamų nei dabartinis atlyginimas oriai senatvei pageidautų vyrai, 36-45m. respondentai.

R.Lazutka: norėti galima daug

Vilniaus universiteto profesoriui Romui Lazutkai suprantama, kad daugelis šalies gyventojų senatvėje norėtų turėti daugiau pinigų nei dabar - po ekonominio sunkmečio. Tačiau norėti, anot jo, galima daug, o tikimybė gauti dabartinėms pajamoms lygią ar net didesnę pensiją yra labai nedidelė.

„Čia, matyt, daugiau rodo dabartinę vargingą padėtį. Daugelis žmonių dabar gyvena vargingai, jų algos labai mažos. Jie norėtų, kad ateityje būtų geriau. O ta ateitis siejama su pensija, - DELFI apklausos rezultatus interpretavo R. Lazutka. – Turbūt dauguma (tokių pensijų – DELFI) nesitiki. Tai suprantama, kad jie norėtų geriau gyventi. (...) Norai didesni negu kad realios galimybės.“

R. Lazutka pabrėžė, kad tikėtis 100 proc. dabartinės algos ar didesnės pensijos iš „Sodros“ yra nerealu, vargu, ar tokią orią senatvę garantuotų ir privatūs pensijų fondai. „Ir privačių fondų, ir „Sodros“ pajamų šaltinis yra tas pats – ekonomika. Nėra jokių garantijų, kad per privačius fondus gausi daugiau negu per „Sodrą“, - aiškino Vilniaus universiteto profesorius.

Prailgintas pensinis amžius piniginių pernelyg nepastorins

Pasak jo, reikšmingos įtakos būsimoms pensijoms neturės ir Seimo sprendimas laipsniškai prailginti pensinį amžių iki 65 metų.

Anot pašnekovo, norint išlaikyti panašų pragyvenimo lygį, pakaktų pensijos, kuri sudaro apie 70 proc. atlyginimo, mat išėjus į pensiją atkrenta daugelis su darbo santykiais susijusių išlaidų.

„Apie 30 proc. išlaidų susiję su darbu. Žmogui, kuris dirba, dažniau reikia transporto, dažniau reikia keisti rūbus, maisto jis negali pigiai pasigaminti. Jeigu žmogus nebedirba, jis gali gyventi maždaug taip pat – išlaikyti tą patį butą, valgyti tokį pat maistą, išvažiuoti kažkur – apie 70 proc. algos dydžio pensijos turėtų pakakti“, - aiškino R. Lazutka.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 26-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!