Savo pajamomis patenkintas tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas

Absoliuti dauguma šalies gyventojų nėra patenkinta savo pajamų lygiu, o piniginės storis tenkina tik maždaug kas dešimtą Lietuvos pilietį. Ypač savo pajamomis nepatenkintas jaunimas teigia, kad pilnavertį gyvenimą jiems užtikrintų ne mažesnė kaip 4,5 tūkst. litų alga.

Tai parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Dabartinėmis savo pajamomis nėra patenkinta liūto dalis šalies gyventojų – tokią nuomonę išsakė daugiau kaip 87 proc. apklausos dalyvių. 32,5 proc. apklaustųjų pareiškė, jog jų gaunamos pajamos jų visiškai netenkina. Beveik tiek pat – 32,9 proc. – respondentų teigė esantys nepatenkinti savo pajamomis. Dar 22 proc. apklausos dalyvių teigė, jog gaunamos pajamos jų labiau netenkina nei tenkina.

Savo pajamų dydžiu nesiskundžia tik 11,1 proc. apklausos dalyvių. 9,9 proc. respondentų teigė esantys patenkinti savo kišenės būkle, o visiškai patenkintų buvo vos 1,2 proc. Atsakymo į šį klausimą nepateikė 1,5 proc. apklausos dalyvių.

Ar Jus tenkina Jūsų dabartinės pajamos? (proc.)

Visiškai netenkina 32,5
Netenkina 32,9
Labiau netenkina nei tenkina 22,0
Tenkina 9,9
Visiškai tenkina 1,2
Nežino/ neatsakė 1,5
Iš viso 100

„Spinter tyrimų“ duomenimis, bent iš dalies patenkinti savo pajamomis žmonės – tai daugiausiai 36-45 metų didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir per mėnesį uždirbantys 2,5 tūkst. litų ar daugiau. Savo piniginės būkle taip pat dažniau patenkinti vyrai.

Daugiausiai nepatekintų savo pajamomis – tarp jauniausiųjų (iki 25 m.) ir vyriausiųjų (55 m. ir daugiau) apklausos dalyvių. Savo finansais taip pat dažniau skundžiasi mažiau išsimokslinę rajonų centrų gyventojų.

Jaunimui reikia bent 4,5 tūkst. litų algos

Apklausos dalyvių taip pat pasiteirauta, koks atlyginimas, jų manymu, Lietuvoje užtikrintų pilnavertį gyvenimą. „Spinter tyrimai“ pastebi, kad aukščiausiai kartelę kelia jaunimas iki 25 m. – šios socialinės grupės atstovai taip pat yra tarp dažniausiai besiskundžiančiųjų savo pajamomis. Jie teigia, kad pilnavertį gyvenimą šalyje užtikrintų 4,5 tūkst. litų viršijanti alga. Tokios algos taip pat norėtų daugelis didmiesčių gyventojų.

4,5 tūkst. Lt ar didesnę algą kaip optimalią nurodė 15,8 proc. apklausos dalyvių. 24,7 proc. respondentų nurodė, kad pilnavertiškai gyventi galima būtų per mėnesį uždirbant tarp 3,5 ir 4,5 tūkst. Lt.

Daugiausiai apklaustųjų (31,8 proc.) nurodė kuklesnes pajamų „žirkles“: 2,5-3,5 tūkst. Lt. Algos tarp 2 ir 2,5 tūkst. litų pakaktų maždaug kas dešimtam šalies gyventojui. 1,5-2 tūkst. Lt pajamos tenkintų 11,7 proc. respondentų, o vos daugiau nei 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad pilnavertiškai gyventi galima iš 1,5 tūkst. Lt nesiekiančios algos.

Koks Lietuvoje turėtų būti atlyginimas, garantuojantis pilnavertį gyvenimą? (proc.)

Iki 1500 Lt 3,1
1501-2000 Lt 11,7
2001-2500 Lt 10,6
2501-3500 Lt 31,8
3501-4500 24,7
Daugiau nei 4500 15,8
Nežino/ neatsakė 2,3
Iš viso 100

„Spinter tyrimai“ pastebi, kad santykinai mažesniu uždarbiu (iki 2,5 tūkst. Lt) dažniau pasitenkintų moterys, rajonų centrų ir kaimų gyventojai bei vyriausio amžiaus tyrimo dalyviai.

V.Klyvienė: Lietuvos gyventojams būdingas polinkis daug tikėtis ir dažnai skųstis

„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė DELFI teigė, esą apklausos duomenys pakankamai gerai atspindi šalyje po krizės tvyrančias nuotaikas. Tačiau ji taip pat pastebi, kad Lietuvos gyventojai turi polinkį puoselėti didelius lūkesčius ir skųstis nepriklausomai nuo ekonominės situacijos.

Jei palygintume su prieškrizine apklausa, turbūt skirtųsi situacija, - sakė V. Klyvienė. – Šiandieninė situacija – pakilimo pradžia. Taigi būtų naivu tikėtis, kad pajamos staigiai šoktelės į prieškrizinį lygį. Viskas palengva atsistato, bet „vežančioji“ dalis yra eksportas ir aišku, kad vidaus paklausa stagnuoja. Vargu, ar galima tikėtis didžiulio pasitenkinimo.“

Gyventojų lūkesčius, o ypač – gausų būrį respondentų, kuriems pilnaverčiam gyvenimui reikia didesnės nei 4,5 tūkst. litų algos, analitikė aiškina įvairiais tokius lūkesčius formuojančiais faktoriais.

„Įvertinkime tai, į ką žmonės orientuojasi. Turbūt akivaizdu, kad į savo prieškrizines pajamas, į bumo laikotarpį. Vėlgi, negali sakyti, kad bumo metu visa ekonomika galėjo pasigirti tikrai dideliu darbo užmokesčiu, - svarstė pašnekovė. – Bet prisiminkime, kad bumo metu tai (4,5 tūkst. litų – DELFI) turbūt buvo vidutinė statybininko alga. Žmonės dar nepamiršo. Emigracija taip pat svarbu. Emigruojama į aukštesnių pajamų ekonomikas, ir neabejotinai bandoma vesti paraleles ir su tomis ekonomikomis: ką galima gauti Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar Airijos rinkose.“

Ekonomistę ypač pralinksmino tai, jog bene didžiausius lūkesčius reiškia jaunimas.
„Jeigu tai yra žmonės, baigę aukštąjį mokslą užsienyje ir susimokėję už tai pinigus, be abejo, tie lūkesčiai yra susiję su atitinkama grąža. Tai yra pakankamai objektyvu, tik klausimas – ar realu. Kita vertus, dalis jaunimo, paragavę darbų užsienyje, bando tą pačią situaciją modeliuoti Lietuvoje, objektyviai neįvertindami skirtingų ekonomikos išsivystymo lygių. Tai yra ir elementarių žinių ir suvokimo trūkumas“, - aiškino V. Klyvienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad tokius didžiulius lūkesčius turbūt iš dalies sąlygoja ir aukštas jaunimo nedarbo lygis.

Paklausta, kaip atrodytų panašios apklausos, jei daugumos šalies gyventojų atlyginimai tilptų į 2,5-3,5 tūkst. litų rėmus, kurie dabar tenkintų didžiąją dalį apklaustųjų, V. Klyvienė teigė, jog vienareikšmiško atsakymo nėra.

Pašnekovė pabrėžė, jog pasitenkinimui pajamomis didelės įtakos turės ir infliacija, galinti suryti nemažą dalį pajamų augimo. „Visiems turbūt daugiau įdomu, koks bus realus darbo užmokestis. Jei infliacija „suvalgo“ didelę (pajamų augimo – DELFI) dalį, nuo to turbūt didelio džiaugsmo nelieka“, - sakė „Danske“ banko specialistė.

Vis dėlto ji pažymėjo, kad Lietuvos gyventojams būdinga tiek daug tikėtis, tiek ne ką mažiau skųstis esama padėtimi – nepriklausomai nuo to, blogėja ji ar gerėja.

„Lietuvių lūkesčiai, kad ateityje kažkas pagerės, yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. O pasitenkinimo dabartimi jausmas yra turbūt vienas žemiausių“, - reziumavo V. Klyvienė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 26-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 

 


Savo pajamomis patenkintas tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas

Absoliuti dauguma šalies gyventojų nėra patenkinta savo pajamų lygiu, o piniginės storis tenkina tik maždaug kas dešimtą Lietuvos pilietį. Ypač savo pajamomis nepatenkintas jaunimas teigia, kad pilnavertį gyvenimą jiems užtikrintų ne mažesnė kaip 4,5 tūkst. litų alga.

Tai parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Dabartinėmis savo pajamomis nėra patenkinta liūto dalis šalies gyventojų – tokią nuomonę išsakė daugiau kaip 87 proc. apklausos dalyvių. 32,5 proc. apklaustųjų pareiškė, jog jų gaunamos pajamos jų visiškai netenkina. Beveik tiek pat – 32,9 proc. – respondentų teigė esantys nepatenkinti savo pajamomis. Dar 22 proc. apklausos dalyvių teigė, jog gaunamos pajamos jų labiau netenkina nei tenkina.

Savo pajamų dydžiu nesiskundžia tik 11,1 proc. apklausos dalyvių. 9,9 proc. respondentų teigė esantys patenkinti savo kišenės būkle, o visiškai patenkintų buvo vos 1,2 proc. Atsakymo į šį klausimą nepateikė 1,5 proc. apklausos dalyvių.

Ar Jus tenkina Jūsų dabartinės pajamos? (proc.)

Visiškai netenkina 32,5
Netenkina 32,9
Labiau netenkina nei tenkina 22,0
Tenkina 9,9
Visiškai tenkina 1,2
Nežino/ neatsakė 1,5
Iš viso 100

„Spinter tyrimų“ duomenimis, bent iš dalies patenkinti savo pajamomis žmonės – tai daugiausiai 36-45 metų didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir per mėnesį uždirbantys 2,5 tūkst. litų ar daugiau. Savo piniginės būkle taip pat dažniau patenkinti vyrai.

Daugiausiai nepatekintų savo pajamomis – tarp jauniausiųjų (iki 25 m.) ir vyriausiųjų (55 m. ir daugiau) apklausos dalyvių. Savo finansais taip pat dažniau skundžiasi mažiau išsimokslinę rajonų centrų gyventojų.

Jaunimui reikia bent 4,5 tūkst. litų algos

Apklausos dalyvių taip pat pasiteirauta, koks atlyginimas, jų manymu, Lietuvoje užtikrintų pilnavertį gyvenimą. „Spinter tyrimai“ pastebi, kad aukščiausiai kartelę kelia jaunimas iki 25 m. – šios socialinės grupės atstovai taip pat yra tarp dažniausiai besiskundžiančiųjų savo pajamomis. Jie teigia, kad pilnavertį gyvenimą šalyje užtikrintų 4,5 tūkst. litų viršijanti alga. Tokios algos taip pat norėtų daugelis didmiesčių gyventojų.

4,5 tūkst. Lt ar didesnę algą kaip optimalią nurodė 15,8 proc. apklausos dalyvių. 24,7 proc. respondentų nurodė, kad pilnavertiškai gyventi galima būtų per mėnesį uždirbant tarp 3,5 ir 4,5 tūkst. Lt.

Daugiausiai apklaustųjų (31,8 proc.) nurodė kuklesnes pajamų „žirkles“: 2,5-3,5 tūkst. Lt. Algos tarp 2 ir 2,5 tūkst. litų pakaktų maždaug kas dešimtam šalies gyventojui. 1,5-2 tūkst. Lt pajamos tenkintų 11,7 proc. respondentų, o vos daugiau nei 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad pilnavertiškai gyventi galima iš 1,5 tūkst. Lt nesiekiančios algos.

Koks Lietuvoje turėtų būti atlyginimas, garantuojantis pilnavertį gyvenimą? (proc.)

Iki 1500 Lt 3,1
1501-2000 Lt 11,7
2001-2500 Lt 10,6
2501-3500 Lt 31,8
3501-4500 24,7
Daugiau nei 4500 15,8
Nežino/ neatsakė 2,3
Iš viso 100

„Spinter tyrimai“ pastebi, kad santykinai mažesniu uždarbiu (iki 2,5 tūkst. Lt) dažniau pasitenkintų moterys, rajonų centrų ir kaimų gyventojai bei vyriausio amžiaus tyrimo dalyviai.

V.Klyvienė: Lietuvos gyventojams būdingas polinkis daug tikėtis ir dažnai skųstis

„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė DELFI teigė, esą apklausos duomenys pakankamai gerai atspindi šalyje po krizės tvyrančias nuotaikas. Tačiau ji taip pat pastebi, kad Lietuvos gyventojai turi polinkį puoselėti didelius lūkesčius ir skųstis nepriklausomai nuo ekonominės situacijos.

Jei palygintume su prieškrizine apklausa, turbūt skirtųsi situacija, - sakė V. Klyvienė. – Šiandieninė situacija – pakilimo pradžia. Taigi būtų naivu tikėtis, kad pajamos staigiai šoktelės į prieškrizinį lygį. Viskas palengva atsistato, bet „vežančioji“ dalis yra eksportas ir aišku, kad vidaus paklausa stagnuoja. Vargu, ar galima tikėtis didžiulio pasitenkinimo.“

Gyventojų lūkesčius, o ypač – gausų būrį respondentų, kuriems pilnaverčiam gyvenimui reikia didesnės nei 4,5 tūkst. litų algos, analitikė aiškina įvairiais tokius lūkesčius formuojančiais faktoriais.

„Įvertinkime tai, į ką žmonės orientuojasi. Turbūt akivaizdu, kad į savo prieškrizines pajamas, į bumo laikotarpį. Vėlgi, negali sakyti, kad bumo metu visa ekonomika galėjo pasigirti tikrai dideliu darbo užmokesčiu, - svarstė pašnekovė. – Bet prisiminkime, kad bumo metu tai (4,5 tūkst. litų – DELFI) turbūt buvo vidutinė statybininko alga. Žmonės dar nepamiršo. Emigracija taip pat svarbu. Emigruojama į aukštesnių pajamų ekonomikas, ir neabejotinai bandoma vesti paraleles ir su tomis ekonomikomis: ką galima gauti Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar Airijos rinkose.“

Ekonomistę ypač pralinksmino tai, jog bene didžiausius lūkesčius reiškia jaunimas.
„Jeigu tai yra žmonės, baigę aukštąjį mokslą užsienyje ir susimokėję už tai pinigus, be abejo, tie lūkesčiai yra susiję su atitinkama grąža. Tai yra pakankamai objektyvu, tik klausimas – ar realu. Kita vertus, dalis jaunimo, paragavę darbų užsienyje, bando tą pačią situaciją modeliuoti Lietuvoje, objektyviai neįvertindami skirtingų ekonomikos išsivystymo lygių. Tai yra ir elementarių žinių ir suvokimo trūkumas“, - aiškino V. Klyvienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad tokius didžiulius lūkesčius turbūt iš dalies sąlygoja ir aukštas jaunimo nedarbo lygis.

Paklausta, kaip atrodytų panašios apklausos, jei daugumos šalies gyventojų atlyginimai tilptų į 2,5-3,5 tūkst. litų rėmus, kurie dabar tenkintų didžiąją dalį apklaustųjų, V. Klyvienė teigė, jog vienareikšmiško atsakymo nėra.

Pašnekovė pabrėžė, jog pasitenkinimui pajamomis didelės įtakos turės ir infliacija, galinti suryti nemažą dalį pajamų augimo. „Visiems turbūt daugiau įdomu, koks bus realus darbo užmokestis. Jei infliacija „suvalgo“ didelę (pajamų augimo – DELFI) dalį, nuo to turbūt didelio džiaugsmo nelieka“, - sakė „Danske“ banko specialistė.

Vis dėlto ji pažymėjo, kad Lietuvos gyventojams būdinga tiek daug tikėtis, tiek ne ką mažiau skųstis esama padėtimi – nepriklausomai nuo to, blogėja ji ar gerėja.

„Lietuvių lūkesčiai, kad ateityje kažkas pagerės, yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. O pasitenkinimo dabartimi jausmas yra turbūt vienas žemiausių“, - reziumavo V. Klyvienė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 26-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!