Pusė gyventojų neturi nuomonės apie aukštojo mokslo reformą

Apie 21 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų prieš porą metų pradėtą aukštojo mokslo reformą linkę vertinti teigiamai, 31 proc. - neigiamai, o 46 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Tai parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Profesoriaus Aleksandro Vasiliausko nuomone, iniciatyva imtis reformos gera, tik pasirinkti veiksmai nebuvo patys protingiausi, tad juos reikia taisyti.

5,8 proc. apklaustųjų teigė aukštojo mokslo reformą vertinantys teigimai, 15,7 proc. - greičiau teigiamai nei neigiamai. 15,6 proc. respondentų reformą vertina greičiau neigiamai nei teigiamai, 16,1 proc. - neigiamai. 46,8 proc. atsakymo į šį klausimą neturėjo.

Kaip vertinate ministro Gintaro Steponavičiaus inicijuotą aukštojo mokslo reformą? (proc.)

Teigiamai - 5,8
Greičiau teigiamai nei neigiamai - 15,7
Greičiau neigiamai nei teigiamai - 15,6
Neigiamai - 16,1
Nežino/ neatsakė - 46,8
Iš viso 100

Reformą dažniau palankiai vertina 36-55 m., aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų respondentai, didmiesčių gyventojai. Pats jaunimas (iki 25 m.), žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai bei mažesnių pajamų atstovai reformą dažniau vertina nepalankiai.

Beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) savo nuomonės šiuo klausimu negalėjo pareikšti. Dažniau tai buvo vyrai, vyriausio amžiaus, kaimo gyventojai.

Profesorius: reforma buvo primesta, didelio efekto nesitikiu

„Tai, kad nusveria neigiamai žiūrinčių į reformą dalis, rodo, kad ne visi žingsniai visuomenėje pripažįstami. Reikia gerinti, taisyti. Pačios mokslo institucijos reformai nepritarė, buvo nušalintos – išėjo, kad biurokratai padarė reformą ir galvojo, kad reformavo mokslą. Mano giliu įsitikinimu, pati sistema turi subrandinti branduolį reformatorių ir jie turi reformą vykdyti“, - DELFI sakė Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, prof. Aleksandras Vasiliauskas.

Pagrindinėmis reformos bėdomis jis įvardija įvestą studijų krepšelių sistemą ir galių suteikimą aukštųjų mokyklų taryboms. Krepšelio idėją A. Vasiliauskas vadina „seniena, kurios net teoriškai niekas nebepripažįsta“. „Tai, kad rektoriaus negali išsirinkti universiteto bendruomenė, mano galva, iš esmės prieštarauja universiteto savivaldai“, - kalbėjo profesorius.

A. Vasiliausko nuomone, paprasčiausiai sumanyta sustiprinti aukštųjų mokyklų kontrolę, dėl ko kyla grėsmė universitetams daryti politinę įtaką.

„Pokyčiai reikalingi. Aš neteigiu, kad mokslas ir studijos pas mus tvarkoje. Bet tai nėra pati blogiausia mūsų visuomenės dalis, ant kurios reikia karti visus šunis. Mano giliu įsitikinimu, politikams labai patogu nukreipti nuo savęs dėmesį ir kažkur nukreipti kritiką, reformų vėją į kitas sritis – kad nebūtų reformuojama politinė sistema. Išeitų, kad dėl pažangos ir visų visuomenės bėdų didžiausiu kaltininku tampa mokslas, studijos, tad jas reikia ypatingai kontroliuoti“, - dėstė A. Vasiliauskas.

Kita vertus, A. Vasiliausko nuomone, iniciatyva gera – iki šiol aukštojo mokslo reformos nebuvo imtasi. „Tik veiksmai ne patys protingiausi“, - tikino pašnekovas, apgailestaujantis, kad mokslas ir studijos tapę arena politikams.

„Kai didžioji dalis mokslo bendruomenės reformai nepritarė, ji buvo primesta, dėl ko susidarė tam tikros pasipriešinimo jėgos. Kvepia ir Konstitucijos pažeidimu – man atrodo, dalis reformos vėliau bus atšaukta. Didelio efekto iš to nesitikiu“, - kalbėjo pašnekovas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 26-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 

 


Pusė gyventojų neturi nuomonės apie aukštojo mokslo reformą

Apie 21 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų prieš porą metų pradėtą aukštojo mokslo reformą linkę vertinti teigiamai, 31 proc. - neigiamai, o 46 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Tai parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Profesoriaus Aleksandro Vasiliausko nuomone, iniciatyva imtis reformos gera, tik pasirinkti veiksmai nebuvo patys protingiausi, tad juos reikia taisyti.

5,8 proc. apklaustųjų teigė aukštojo mokslo reformą vertinantys teigimai, 15,7 proc. - greičiau teigiamai nei neigiamai. 15,6 proc. respondentų reformą vertina greičiau neigiamai nei teigiamai, 16,1 proc. - neigiamai. 46,8 proc. atsakymo į šį klausimą neturėjo.

Kaip vertinate ministro Gintaro Steponavičiaus inicijuotą aukštojo mokslo reformą? (proc.)

Teigiamai - 5,8
Greičiau teigiamai nei neigiamai - 15,7
Greičiau neigiamai nei teigiamai - 15,6
Neigiamai - 16,1
Nežino/ neatsakė - 46,8
Iš viso 100

Reformą dažniau palankiai vertina 36-55 m., aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų respondentai, didmiesčių gyventojai. Pats jaunimas (iki 25 m.), žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai bei mažesnių pajamų atstovai reformą dažniau vertina nepalankiai.

Beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) savo nuomonės šiuo klausimu negalėjo pareikšti. Dažniau tai buvo vyrai, vyriausio amžiaus, kaimo gyventojai.

Profesorius: reforma buvo primesta, didelio efekto nesitikiu

„Tai, kad nusveria neigiamai žiūrinčių į reformą dalis, rodo, kad ne visi žingsniai visuomenėje pripažįstami. Reikia gerinti, taisyti. Pačios mokslo institucijos reformai nepritarė, buvo nušalintos – išėjo, kad biurokratai padarė reformą ir galvojo, kad reformavo mokslą. Mano giliu įsitikinimu, pati sistema turi subrandinti branduolį reformatorių ir jie turi reformą vykdyti“, - DELFI sakė Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, prof. Aleksandras Vasiliauskas.

Pagrindinėmis reformos bėdomis jis įvardija įvestą studijų krepšelių sistemą ir galių suteikimą aukštųjų mokyklų taryboms. Krepšelio idėją A. Vasiliauskas vadina „seniena, kurios net teoriškai niekas nebepripažįsta“. „Tai, kad rektoriaus negali išsirinkti universiteto bendruomenė, mano galva, iš esmės prieštarauja universiteto savivaldai“, - kalbėjo profesorius.

A. Vasiliausko nuomone, paprasčiausiai sumanyta sustiprinti aukštųjų mokyklų kontrolę, dėl ko kyla grėsmė universitetams daryti politinę įtaką.

„Pokyčiai reikalingi. Aš neteigiu, kad mokslas ir studijos pas mus tvarkoje. Bet tai nėra pati blogiausia mūsų visuomenės dalis, ant kurios reikia karti visus šunis. Mano giliu įsitikinimu, politikams labai patogu nukreipti nuo savęs dėmesį ir kažkur nukreipti kritiką, reformų vėją į kitas sritis – kad nebūtų reformuojama politinė sistema. Išeitų, kad dėl pažangos ir visų visuomenės bėdų didžiausiu kaltininku tampa mokslas, studijos, tad jas reikia ypatingai kontroliuoti“, - dėstė A. Vasiliauskas.

Kita vertus, A. Vasiliausko nuomone, iniciatyva gera – iki šiol aukštojo mokslo reformos nebuvo imtasi. „Tik veiksmai ne patys protingiausi“, - tikino pašnekovas, apgailestaujantis, kad mokslas ir studijos tapę arena politikams.

„Kai didžioji dalis mokslo bendruomenės reformai nepritarė, ji buvo primesta, dėl ko susidarė tam tikros pasipriešinimo jėgos. Kvepia ir Konstitucijos pažeidimu – man atrodo, dalis reformos vėliau bus atšaukta. Didelio efekto iš to nesitikiu“, - kalbėjo pašnekovas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 26-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
 

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!