Lietuvos žmonės – už studijas pagal gabumus, o ne piniginės storį

Didesnė dalis – 53,8 proc. - Lietuvos gyventojų mano, kad universitetai neturėtų priimti silpnų, bet už mokslą sutinkančių susimokėti studentų, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Analitiko Žilvino Martinaičio nuomone, didesnė dalis respondentų puikiai supranta, kad kokybiško mokslo negali būti be motyvuotų ir gabių studentų.

53,8 proc. apklaustųjų išreiškė poziciją, kad studijos ir diplomas turi būti gabumų, o ne finansinių galimybių įrodymas. Už tai, kad universitetai turėtų priimti silpnus, bet už mokslą sutinkančius susimokėti studentus, pasisako 31,3 proc. respondentų.

 

Kaip manote, ar universitetai turėtų priimti silpnus, bet už mokslą sutinkančius susimokėti studentus? (proc.)
Taip, nes jie patys finansuoja savo mokslą 31,3
Ne, studijos ir diplomas turi būti gabumų, o ne finansinių galimybių įrodymas 53,8
Nežino/ neatsakė 14,9
Iš viso 100

Poziciją, kad universitetas turi priimti visus, galinčius susimokėti už mokslą, dažniau nurodė 18-25 m. bei 36-45 m. respondentai - potencialus akademinis jaunimas ir potencialių studentų tėvai. 25-36 m. bei vyresni nei 45 m. gyventojai dažniau linkę manyti, kad diplomas turėtų būti gabumų, o ne šeimos finansinių galimybių įrodymas.

Lietuvoje nėra vieningos nuomonės, ar universitetai turėtų nustatyti minimalų priėmimo balą. 40,6 proc. apklaustųjų manymu, įvedus minimalų priėmimo balą, į universitetus nepatektų silpniausi. 38 proc. respondentų įsitikinimu, universitetai turi teisę patys nuspręsti, ką priimti. 21,4 proc. apklaustųjų į šį klausimą neatsakė.

 

Jūsų nuomone, ar visi universitetai turėtų nustatyti minimalų priėmimo balą? (proc.)
Taip, tokiu atveju į universitetus nepatektų silpniausi 40,6
Ne, universitetai turi teisę patys nuspręsti, ką priimti 38,0
Nežino/ neatsakė 21,4
Iš viso 100

Praėjusių metų lapkritį Lietuvos universitetų rektorių konferencija nusprendė, kad bendro minimalaus priėmimo balo nebus. Visgi praėjusių metų priėmimo metu negabius studentus nustatytu minimaliu balu atsijoti bandė Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Kauno medicinos universitetai.

Ž.Martinaitis: diplomas už pinigus - iškreiptos darbo rinkos rezultatas

„Apklausos rezultatai yra džiugūs – panašu, kad didesnė dalis respondentų puikiai supranta, kad kokybiško mokslo negali būti be motyvuotų ir gabių studentų, ir palaiko tokią poziciją“, - tyrimo rezultatus DELFI komentavo Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) tyrimų vadovas dr. Žilvinas Martinaitis.

Jis siūlo prisiminti nuvalkiotą tiesą – studijų kokybė priklauso ne tik nuo dėstytojo pasirengimo, bet ir studentų kokybės. Pasak Ž. Martinaičio, visose Vakarų šalyse universitetai, norėdami palaikyti aukštą lygį, taiko vienokius ar kitokius atrankos kriterijus.

Analitiką stebina, kad, maždaug trečdalio apklaustųjų nuomone, gebėjimai nėra svarbiausias veiksnys stojant, jeigu potencialus studentas turi lėšų. „Galvojau, kaip galima interpretuoti tokius atsakymus – tikriausiai čia yra iškreiptos Lietuvos darbo rinkos rezultatas, kai šiuo metu jau beveik kiekviename darbe reikalaujama aukštojo mokslo diplomo“, - svarsto Ž. Martinaitis.

Pasak Ž. Martinaičio, dažnai darbdaviai reikalauja diplomo, o ne žinių, tad tiek būsimi studentai, tiek jų tėvai tikriausiai teisingai spėja, kad be diplomo sėkminga karjera Lietuvoje iš principo yra neįmanoma. „Dėl to formuojasi požiūris, kad galbūt diplomą galima įgyti net ir negabiems vaikams, kurie susimokėjo už tai, kad jų keliai į darbo rinką būtų atviresni“, - kalbėjo VPVI analitikas.

Jis apgailestauja, kad universitetai, galvodami apie vienų ar keleto metų finansinius reikalus, linkę nuleisti kokybės kartelę. „Jeigu priimami netalentingi, nepakankamai gabūs studentai, net ir patys geriausi dėstytojai turėtų ilguoju laikotarpiu palikti universitetą. Visa profesija tada praranda prasmę“, - sakė Ž. Martinaitis. Tai, eksperto nuomone, turi skaudžių ilgalaikių pasekmių – krenta aukštojo mokslo prestižas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 26-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 

 


Lietuvos žmonės – už studijas pagal gabumus, o ne piniginės storį

Didesnė dalis – 53,8 proc. - Lietuvos gyventojų mano, kad universitetai neturėtų priimti silpnų, bet už mokslą sutinkančių susimokėti studentų, rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Analitiko Žilvino Martinaičio nuomone, didesnė dalis respondentų puikiai supranta, kad kokybiško mokslo negali būti be motyvuotų ir gabių studentų.

53,8 proc. apklaustųjų išreiškė poziciją, kad studijos ir diplomas turi būti gabumų, o ne finansinių galimybių įrodymas. Už tai, kad universitetai turėtų priimti silpnus, bet už mokslą sutinkančius susimokėti studentus, pasisako 31,3 proc. respondentų.

 

Kaip manote, ar universitetai turėtų priimti silpnus, bet už mokslą sutinkančius susimokėti studentus? (proc.)
Taip, nes jie patys finansuoja savo mokslą 31,3
Ne, studijos ir diplomas turi būti gabumų, o ne finansinių galimybių įrodymas 53,8
Nežino/ neatsakė 14,9
Iš viso 100

Poziciją, kad universitetas turi priimti visus, galinčius susimokėti už mokslą, dažniau nurodė 18-25 m. bei 36-45 m. respondentai - potencialus akademinis jaunimas ir potencialių studentų tėvai. 25-36 m. bei vyresni nei 45 m. gyventojai dažniau linkę manyti, kad diplomas turėtų būti gabumų, o ne šeimos finansinių galimybių įrodymas.

Lietuvoje nėra vieningos nuomonės, ar universitetai turėtų nustatyti minimalų priėmimo balą. 40,6 proc. apklaustųjų manymu, įvedus minimalų priėmimo balą, į universitetus nepatektų silpniausi. 38 proc. respondentų įsitikinimu, universitetai turi teisę patys nuspręsti, ką priimti. 21,4 proc. apklaustųjų į šį klausimą neatsakė.

 

Jūsų nuomone, ar visi universitetai turėtų nustatyti minimalų priėmimo balą? (proc.)
Taip, tokiu atveju į universitetus nepatektų silpniausi 40,6
Ne, universitetai turi teisę patys nuspręsti, ką priimti 38,0
Nežino/ neatsakė 21,4
Iš viso 100

Praėjusių metų lapkritį Lietuvos universitetų rektorių konferencija nusprendė, kad bendro minimalaus priėmimo balo nebus. Visgi praėjusių metų priėmimo metu negabius studentus nustatytu minimaliu balu atsijoti bandė Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Kauno medicinos universitetai.

Ž.Martinaitis: diplomas už pinigus - iškreiptos darbo rinkos rezultatas

„Apklausos rezultatai yra džiugūs – panašu, kad didesnė dalis respondentų puikiai supranta, kad kokybiško mokslo negali būti be motyvuotų ir gabių studentų, ir palaiko tokią poziciją“, - tyrimo rezultatus DELFI komentavo Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) tyrimų vadovas dr. Žilvinas Martinaitis.

Jis siūlo prisiminti nuvalkiotą tiesą – studijų kokybė priklauso ne tik nuo dėstytojo pasirengimo, bet ir studentų kokybės. Pasak Ž. Martinaičio, visose Vakarų šalyse universitetai, norėdami palaikyti aukštą lygį, taiko vienokius ar kitokius atrankos kriterijus.

Analitiką stebina, kad, maždaug trečdalio apklaustųjų nuomone, gebėjimai nėra svarbiausias veiksnys stojant, jeigu potencialus studentas turi lėšų. „Galvojau, kaip galima interpretuoti tokius atsakymus – tikriausiai čia yra iškreiptos Lietuvos darbo rinkos rezultatas, kai šiuo metu jau beveik kiekviename darbe reikalaujama aukštojo mokslo diplomo“, - svarsto Ž. Martinaitis.

Pasak Ž. Martinaičio, dažnai darbdaviai reikalauja diplomo, o ne žinių, tad tiek būsimi studentai, tiek jų tėvai tikriausiai teisingai spėja, kad be diplomo sėkminga karjera Lietuvoje iš principo yra neįmanoma. „Dėl to formuojasi požiūris, kad galbūt diplomą galima įgyti net ir negabiems vaikams, kurie susimokėjo už tai, kad jų keliai į darbo rinką būtų atviresni“, - kalbėjo VPVI analitikas.

Jis apgailestauja, kad universitetai, galvodami apie vienų ar keleto metų finansinius reikalus, linkę nuleisti kokybės kartelę. „Jeigu priimami netalentingi, nepakankamai gabūs studentai, net ir patys geriausi dėstytojai turėtų ilguoju laikotarpiu palikti universitetą. Visa profesija tada praranda prasmę“, - sakė Ž. Martinaitis. Tai, eksperto nuomone, turi skaudžių ilgalaikių pasekmių – krenta aukštojo mokslo prestižas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 26-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!