Dėl išaugusių maisto ir kuro kainų įpročius dažniau keičia moterys, vyrai savęs riboti nelinkę

Išaugus kuro kainoms, į visuomeninį transportą dažniau persėda moterys. Brangstant maistui jos dažniau nei vyrai peržiūri racioną, užsuka į turgų, atsisako pramogų ar drabužių. Vyrai dažniau nurodo, kad dėl kylančių kainų nejaučiantys būtinybės savęs papildomai riboti, rodo DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.

Pėsčiomis geriau nei miesto troleibusu

40,4 proc. apklaustųjų tvirtina, kad vis augančios kuro kainos jų įpročių nepakeitė. Maždaug trečdalis pradėjo važinėti tik ten, kur būtina. 9 proc. pradėjo vaikščioti pėsčiomis, kiek mažiau – persėdo į visuomeninį transportą.

Vyrai, didmiesčių gyventojai bei daugiausiai uždirbantys dažniau nurodė, jog niekas nepasikeitė. Riboti savo keliones dažniau stengiasi moterys, jauniausio ir vyriausio amžiaus tyrimo dalyviai, kaimo gyventojai. Pėsčiomis dažniau vaikšto bei nuosavą automobilį visuomeniniu transportu dažniau keičia moterys, rajonų centrų gyventojai.

Dviratis kaip alternatyva automobiliui populiaresnis tarp jaunesnio amžiaus bei didmiesčių gyventojų.

Palyginti su praeitų metų rugsėjo mėnesį atliktu tyrimu, didėja dalis gyventojų, kurių įpročių kylančios kuro kainos niekaip nepaveikia. Sumažėjo prisipažįstančių pradėjusių į savo automobilį pilti kontrabandinį kurą, tačiau šis faktorius nebūtinai reiškia degalų rinkos traukimąsi iš šešėlio – veikiau tai savotiškas šešėlinės rinkos „prisisotinimas“, sakoma tyrimo komen

Ar išaugusios kuro kainos pakeitė Jūsų įpročius? (proc.)

Ne, niekas nepasikeitė 40,4
Taip, stengiuosi važiuoti tik ten, kur būtina 27,8
Taip, pradėjau daugiau vaikščioti pėsčiomis 9,0
Taip, pradėjau pirkti kontrabandinį kurą 3,5
Taip, kartais atsisakau automobilio ir važiuoju visuomeniniu transportu 6,7
Taip, kai oro sąlygos leidžia dažniau važiuoju dviračiu 2,2
Taip, visiškai atsisakiau automobilio 5,4
Nežino/ neatsakė 5,0
Iš viso 100

Apsiperka pigiau ir užsuka į turgų

Dėl brangstančio maisto mažiausiai galvą suka jauni didmiesčių gyventojai. Beveik pusė apklaustųjų sako ieškantys pigesnių produktų, trečdalis mina takus į turgų. Kiek mažiau žada nieko nekeisti.

Daugiau pirkti turguje labiau nusiteikę mažesnių miestų gyventojai. Moterys dažniau nurodė peržiūrinčios maisto racioną. Apsipirkimas Lenkijoje populiaresnis tarp pasienio gyventojų, tačiau lyginant su prieš pusę metų atliktu tyrimu, kaimyninės šalies patrauklumas sumenko.

Ar brangstantis maistas keičia Jūsų vartojimo įpročius? (proc.)

Renkuosi/ rinksiuos pigesnius produktus, pigesnes parduotuves/ mažiau pirksiu brangesnių produktų 47,2
Daugiau produktų perku/ pirksiu turguje 32,3
Keičiu/ keisiu maisto racioną 20,2
Mažiau valgau/ valgysiu 13,8
Važiuoju/ važiuosiu apsipirkti į Lenkiją 4,2
Nieko nekeisiu 28,2

Galimi keli atsakymai, atsakymų suma viršija 100 proc.

Dėl išaugusių maisto kainų mažiau pramogauja ir perka drabužių

Išlaidos pramogoms, drabužiams ir alkoholiui turėtų nukentėti labiausiai dėl augančių maisto kainų. Bet maždaug penktadalis apklaustųjų nemato būtinybės savęs riboti.

Pramogoms ketina mažiau išleisti moterys, vidutinio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, santuokoje gyvenantys rajonų centrų bei didmiesčių gyventojai.

Aprangos ir avalynės sąskaita labiau taupyti linkusios moterys, aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių-aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Mažinti išlaidas alkoholiui taip pat labiau nusiteikusios moterys, 26-35m., didmiesčių gyventojai. Vyrai dažniau nurodo, kad dėl kylančių kainų nejaučiantys būtinybės savęs papildomai

Kieno sąskaita planuojate kompensuoti didėjančias išlaidas maistui? (proc.)

Galimi keli atsakymai, atsakymų suma viršija 100 proc.

Mažiau išleisiu pramogoms, laisvalaikiui 36,2
Mažiau išleisiu drabužiams, avalynei 35,1
Mažiau išleisiu alkoholiui 28,4
Mažiau išleisiu maistui 26,3
Mažiau išleisiu savęs / vaikų priežiūrai (kirpyklos ir pan.) 21,3
Mažiau išleisiu automobilio priežiūrai 19,5
Mažiau išleisiu ryšio paslaugoms 16,5
Taupysiu kitur 12,8
Kol kas dėl kylančių maito kainų nėra būtinybės savęs riboti 22,2

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų kovo 12- 20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 

 

 

 


Dėl išaugusių maisto ir kuro kainų įpročius dažniau keičia moterys, vyrai savęs riboti nelinkę

Išaugus kuro kainoms, į visuomeninį transportą dažniau persėda moterys. Brangstant maistui jos dažniau nei vyrai peržiūri racioną, užsuka į turgų, atsisako pramogų ar drabužių. Vyrai dažniau nurodo, kad dėl kylančių kainų nejaučiantys būtinybės savęs papildomai riboti, rodo DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.

Pėsčiomis geriau nei miesto troleibusu

40,4 proc. apklaustųjų tvirtina, kad vis augančios kuro kainos jų įpročių nepakeitė. Maždaug trečdalis pradėjo važinėti tik ten, kur būtina. 9 proc. pradėjo vaikščioti pėsčiomis, kiek mažiau – persėdo į visuomeninį transportą.

Vyrai, didmiesčių gyventojai bei daugiausiai uždirbantys dažniau nurodė, jog niekas nepasikeitė. Riboti savo keliones dažniau stengiasi moterys, jauniausio ir vyriausio amžiaus tyrimo dalyviai, kaimo gyventojai. Pėsčiomis dažniau vaikšto bei nuosavą automobilį visuomeniniu transportu dažniau keičia moterys, rajonų centrų gyventojai.

Dviratis kaip alternatyva automobiliui populiaresnis tarp jaunesnio amžiaus bei didmiesčių gyventojų.

Palyginti su praeitų metų rugsėjo mėnesį atliktu tyrimu, didėja dalis gyventojų, kurių įpročių kylančios kuro kainos niekaip nepaveikia. Sumažėjo prisipažįstančių pradėjusių į savo automobilį pilti kontrabandinį kurą, tačiau šis faktorius nebūtinai reiškia degalų rinkos traukimąsi iš šešėlio – veikiau tai savotiškas šešėlinės rinkos „prisisotinimas“, sakoma tyrimo komen

Ar išaugusios kuro kainos pakeitė Jūsų įpročius? (proc.)

Ne, niekas nepasikeitė 40,4
Taip, stengiuosi važiuoti tik ten, kur būtina 27,8
Taip, pradėjau daugiau vaikščioti pėsčiomis 9,0
Taip, pradėjau pirkti kontrabandinį kurą 3,5
Taip, kartais atsisakau automobilio ir važiuoju visuomeniniu transportu 6,7
Taip, kai oro sąlygos leidžia dažniau važiuoju dviračiu 2,2
Taip, visiškai atsisakiau automobilio 5,4
Nežino/ neatsakė 5,0
Iš viso 100

Apsiperka pigiau ir užsuka į turgų

Dėl brangstančio maisto mažiausiai galvą suka jauni didmiesčių gyventojai. Beveik pusė apklaustųjų sako ieškantys pigesnių produktų, trečdalis mina takus į turgų. Kiek mažiau žada nieko nekeisti.

Daugiau pirkti turguje labiau nusiteikę mažesnių miestų gyventojai. Moterys dažniau nurodė peržiūrinčios maisto racioną. Apsipirkimas Lenkijoje populiaresnis tarp pasienio gyventojų, tačiau lyginant su prieš pusę metų atliktu tyrimu, kaimyninės šalies patrauklumas sumenko.

Ar brangstantis maistas keičia Jūsų vartojimo įpročius? (proc.)

Renkuosi/ rinksiuos pigesnius produktus, pigesnes parduotuves/ mažiau pirksiu brangesnių produktų 47,2
Daugiau produktų perku/ pirksiu turguje 32,3
Keičiu/ keisiu maisto racioną 20,2
Mažiau valgau/ valgysiu 13,8
Važiuoju/ važiuosiu apsipirkti į Lenkiją 4,2
Nieko nekeisiu 28,2

Galimi keli atsakymai, atsakymų suma viršija 100 proc.

Dėl išaugusių maisto kainų mažiau pramogauja ir perka drabužių

Išlaidos pramogoms, drabužiams ir alkoholiui turėtų nukentėti labiausiai dėl augančių maisto kainų. Bet maždaug penktadalis apklaustųjų nemato būtinybės savęs riboti.

Pramogoms ketina mažiau išleisti moterys, vidutinio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, santuokoje gyvenantys rajonų centrų bei didmiesčių gyventojai.

Aprangos ir avalynės sąskaita labiau taupyti linkusios moterys, aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių-aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai.

Mažinti išlaidas alkoholiui taip pat labiau nusiteikusios moterys, 26-35m., didmiesčių gyventojai. Vyrai dažniau nurodo, kad dėl kylančių kainų nejaučiantys būtinybės savęs papildomai

Kieno sąskaita planuojate kompensuoti didėjančias išlaidas maistui? (proc.)

Galimi keli atsakymai, atsakymų suma viršija 100 proc.

Mažiau išleisiu pramogoms, laisvalaikiui 36,2
Mažiau išleisiu drabužiams, avalynei 35,1
Mažiau išleisiu alkoholiui 28,4
Mažiau išleisiu maistui 26,3
Mažiau išleisiu savęs / vaikų priežiūrai (kirpyklos ir pan.) 21,3
Mažiau išleisiu automobilio priežiūrai 19,5
Mažiau išleisiu ryšio paslaugoms 16,5
Taupysiu kitur 12,8
Kol kas dėl kylančių maito kainų nėra būtinybės savęs riboti 22,2

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų kovo 12- 20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!