Sumažėjo teigiančių, kad paskola jiems – didelė našta

42 proc. namų ūkių, kurie yra pasiskolinę pinigų būstui įsigyti, teigia, kad paskola yra didelė našta. Tai 3 proc. punktais mažiau nei prieš metus. Per metus 1 proc. punktu iki 44 proc. išaugo teigiančiųjų, kad būsto kreditavimas skolintais pinigais yra nedidelė našta. 2 proc. punktais iki 14 proc. padaugėjo manančių, kad paskola nėra našta. Tokie duomenys aiškėja iš Lietuvos banko apklausos.

2010 m. vidutinė namų ūkių pajamų dalis, skirta paskolos būstui įsigyti grąžinimui, sudarė 26 procentus namų ūkių disponuojamųjų pajamų ir, palyginti su 2009 m. duomenimis, sumažėjo 1 proc. punktu.

Tikėtina, kad didžiausią įtaką namų ūkių paskolos būstui įsigyti naštos mažėjimui, ypač gaunančių mažesnes pajamas, nulėmė mažos tarpbankinės palūkanų normos dėl ECB įgyvendintos skatinamosios pinigų politikos ir nuo 2010 m. vidurio pradėjęs didėti gyventojų neto darbo užmokestis.

Per paskutinius 12 mėnesių beveik 33 procentai respondentų teigė nors kartą vėlavę sumokėti paskolų įmokas ar mokesčius. Dažniausiai namų ūkiai vėlavo atsiskaityti už komunalinius (21 proc.) ar kitus (17 proc.) mokesčius.

Periodines paskolos būstui įsigyti įmokas ar mokėjimus už kitus finansinius įsipareigojimus namų ūkiai laikė svarbiais ir stengėsi jų neuždelsti. 15 procentų respondentų teigė nors kartą vėlavę sumokėti įmoką už paskolą būstui įsigyti, apie 7 procentai jų nurodė vėlavę mokėti kitų paskolų įmokas.

Dažniausiai buvo nurodytos šios vėlavimų priežastys: sumažėjusios namų ūkio pajamos (24 proc. respondentų), padidėjusios namų ūkio išlaidos (19 proc.) ir darbo netekimas (6 proc.).

Palyginti su praėjusiais metais atliktos apklausos duomenimis, respondentų, nors kartą vėlavusių sumokėti paskolos būstui įsigyti įmoką, sumažėjo 3 procentiniais punktais. Mažėjantis vėlavusių mokėti paskolų įmokas ar mokesčius namų ūkių skaičius rodo, kad mažiau namų ūkių susiduria su finansiniais sunkumais, teigia Lietuvos bankas.

2010 m. apie 22 procentai (beveik tiek pat, kiek pernai) dalyvavusių apklausoje namų ūkių pakeitė paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygas. Paskolos sąlygas keitė 9 procentiniais punktais daugiau respondentų negu praėjusių metų apklausos metu žadėjo tai padaryti.

Dažniausiai namų ūkiams buvo atidedamas paskolos dalies mokėjimas, keičiamas paskolos grąžinimo laikotarpis, paskolos palūkanų normos fiksavimo laikotarpis ir bankų taikoma marža.

Atskirais atvejais namų ūkiai pakeitė daugiau negu vieną paskolos būstui įsigyti sutarties sąlygą. 2010 m., palyginti su 2009 m., didžiausi pokyčiai pastebėti norinčiųjų keisti paskolos palūkanų normos fiksavimo laikotarpį (padidėjo 2 proc. punktais) ir norinčiųjų keisti paskolos valiutą (sumažėjo 2 proc. punktais). Sunki finansinė padėtis ir mažesnės namų ūkių pajamos galėjo priversti namų ūkius kreiptis į banką dėl paskolos grąžinimo laikotarpio pratęsimo arba paskolos dalies mokėjimo atidėjimo.

2011 m. apie 17 procentų namų ūkių ketina kreiptis į bankus dėl paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygų pakeitimo, o 2010 m. tokių namų ūkių buvo 4 procentiniais punktais mažiau. Daugiausia šiais metais ketinama kreiptis dėl paskolos dalies mokėjimo atidėjimo, paskolos mokėjimo laikotarpio, palūkanų fiksavimo laikotarpio ir bankų taikomos maržos pakeitimo.

Lietuvos banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,3 procento šalies namų ūkių.

Apklausą 2011 m. vasario–kovo mėn. atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausti 995 Lietuvos namų ūkiai, paėmę iš banko paskolą būstui įsigyti

 

 


Sumažėjo teigiančių, kad paskola jiems – didelė našta

42 proc. namų ūkių, kurie yra pasiskolinę pinigų būstui įsigyti, teigia, kad paskola yra didelė našta. Tai 3 proc. punktais mažiau nei prieš metus. Per metus 1 proc. punktu iki 44 proc. išaugo teigiančiųjų, kad būsto kreditavimas skolintais pinigais yra nedidelė našta. 2 proc. punktais iki 14 proc. padaugėjo manančių, kad paskola nėra našta. Tokie duomenys aiškėja iš Lietuvos banko apklausos.

2010 m. vidutinė namų ūkių pajamų dalis, skirta paskolos būstui įsigyti grąžinimui, sudarė 26 procentus namų ūkių disponuojamųjų pajamų ir, palyginti su 2009 m. duomenimis, sumažėjo 1 proc. punktu.

Tikėtina, kad didžiausią įtaką namų ūkių paskolos būstui įsigyti naštos mažėjimui, ypač gaunančių mažesnes pajamas, nulėmė mažos tarpbankinės palūkanų normos dėl ECB įgyvendintos skatinamosios pinigų politikos ir nuo 2010 m. vidurio pradėjęs didėti gyventojų neto darbo užmokestis.

Per paskutinius 12 mėnesių beveik 33 procentai respondentų teigė nors kartą vėlavę sumokėti paskolų įmokas ar mokesčius. Dažniausiai namų ūkiai vėlavo atsiskaityti už komunalinius (21 proc.) ar kitus (17 proc.) mokesčius.

Periodines paskolos būstui įsigyti įmokas ar mokėjimus už kitus finansinius įsipareigojimus namų ūkiai laikė svarbiais ir stengėsi jų neuždelsti. 15 procentų respondentų teigė nors kartą vėlavę sumokėti įmoką už paskolą būstui įsigyti, apie 7 procentai jų nurodė vėlavę mokėti kitų paskolų įmokas.

Dažniausiai buvo nurodytos šios vėlavimų priežastys: sumažėjusios namų ūkio pajamos (24 proc. respondentų), padidėjusios namų ūkio išlaidos (19 proc.) ir darbo netekimas (6 proc.).

Palyginti su praėjusiais metais atliktos apklausos duomenimis, respondentų, nors kartą vėlavusių sumokėti paskolos būstui įsigyti įmoką, sumažėjo 3 procentiniais punktais. Mažėjantis vėlavusių mokėti paskolų įmokas ar mokesčius namų ūkių skaičius rodo, kad mažiau namų ūkių susiduria su finansiniais sunkumais, teigia Lietuvos bankas.

2010 m. apie 22 procentai (beveik tiek pat, kiek pernai) dalyvavusių apklausoje namų ūkių pakeitė paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygas. Paskolos sąlygas keitė 9 procentiniais punktais daugiau respondentų negu praėjusių metų apklausos metu žadėjo tai padaryti.

Dažniausiai namų ūkiams buvo atidedamas paskolos dalies mokėjimas, keičiamas paskolos grąžinimo laikotarpis, paskolos palūkanų normos fiksavimo laikotarpis ir bankų taikoma marža.

Atskirais atvejais namų ūkiai pakeitė daugiau negu vieną paskolos būstui įsigyti sutarties sąlygą. 2010 m., palyginti su 2009 m., didžiausi pokyčiai pastebėti norinčiųjų keisti paskolos palūkanų normos fiksavimo laikotarpį (padidėjo 2 proc. punktais) ir norinčiųjų keisti paskolos valiutą (sumažėjo 2 proc. punktais). Sunki finansinė padėtis ir mažesnės namų ūkių pajamos galėjo priversti namų ūkius kreiptis į banką dėl paskolos grąžinimo laikotarpio pratęsimo arba paskolos dalies mokėjimo atidėjimo.

2011 m. apie 17 procentų namų ūkių ketina kreiptis į bankus dėl paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygų pakeitimo, o 2010 m. tokių namų ūkių buvo 4 procentiniais punktais mažiau. Daugiausia šiais metais ketinama kreiptis dėl paskolos dalies mokėjimo atidėjimo, paskolos mokėjimo laikotarpio, palūkanų fiksavimo laikotarpio ir bankų taikomos maržos pakeitimo.

Lietuvos banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,3 procento šalies namų ūkių.

Apklausą 2011 m. vasario–kovo mėn. atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausti 995 Lietuvos namų ūkiai, paėmę iš banko paskolą būstui įsigyti